„Santaka“ / Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-03-04 16:09

Dalinkitės:  


ŽŪK „Jakiškiai“ augina ir tiekia rinkai įvairias daržoves.

ŽŪK „Jakiškiai“ archyvo nuotr.


Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi


Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo grupė kooperacijos veiklai gerinti jau yra parengusi Lietuvos Respublikos kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir lengvinantį kooperatyvų veiklą. Jį ketinama tobulinti ir toliau. Keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai, ministro įsakymai. Kadangi dalies kooperatyvų plėtra neišvengiama, jiems investicinė Europos Sąjungos parama labai svarbi. Beje, žemės ūkio kooperatyvams taikomos palankesnės sąlygos, norint pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Apie naudą ir poreikį kooperuotis bei plėstis kalba ir patys kooperatyvai.



Kooperatyvų situacija

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvos teritorijoje 2019 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos 323 kooperatinės bendrovės, užsiimančios žemės ūkio veikla. Tais pačiais metais Žemės ūkio rūmų vykdytos kooperatyvų, veikiančių žemės ūkio sektoriuje, apklausos. Atsakymus pavyko gauti tik iš 102 kooperatyvų, 74 neatsakė, o 147 kooperatyvų veikla sustabdyta, nutraukta arba vykdomos likvidavimo procedūros.

Apklausos duomenys rodo, jog kooperatyvų pasiskirstymas šalies mastu netolygus: yra rajonų, kuriuose veikia vos vienas kooperatyvas, tuo tarpu kituose gali veikti ir iki septynių.


Pripažintų kooperatyvų Lietuvoje 2020 m. buvo 27, šių metų sausio 31 d. duomenimis, pripažinti dar 3. ŽŪM pripažinimo 2019 m. sulaukė 28, 2018 m. – 26, 2017 m. – 22 žemės ūkio kooperatyvai. Jų vykdomos veiklos yra pačios įvairiausios: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba, augalininkystė, derliaus apdorojimo veikla, naminių paukščių ir galvijų auginimas, sėklininkystė, paslaugų žemės ūkiui teikimas, žemės ūkio žaliavų didmeninė prekyba ir kt.



Parama – paklausi tarp kooperatyvų

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, per visą 2014–2020 m. KPP laikotarpį paramos gavėjais buvo patvirtintas 71 kooperatyvas, bendra patvirtinta paramos suma siekia 33 145 451 eurą. Į šį skaičių neįtraukti kooperatyvai, teikę paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones. Kaip skelbia NMA, populiariausios veiklos sritys tarp kooperatinių bendrovių yra „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (21 kooperatyvas), „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (12 kooperatyvų).

Gali būti, jog gana aktyvų kooperatyvų domėjimąsi bei naudojimąsi KPP parama lėmė ir tai, kad kooperatinėms bendrovėms įgyvendinant kai kurias priemones taikomas didesnis paramos intensyvumas, skiriama papildomų balų.


Pavyzdžiui, įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai. Taip pat žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal šią veiklos sritį, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 procentinių punktų.

Pagal tos pačios priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, skiriama projektų atrankos balų.

Teikiantiesiems paraiškas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys, suteikiama atrankos balų.



Surėmus pečius – drąsiau ir lengviau

Anot žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“, veikiančio Joniškio rajono Gataučių kaime, atstovo agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, kooperatyvas veikia jau daugiau nei dvidešimt metų – buvo įkurtas 1996 m., jam kurį laiką vadovavo kiti savininkai. Prieš šešerius metus perpirkus „Jakiškius“, kooperatyvas buvo pradėtas gaivinti, pradėti priimti nauji nariai. Pasak pašnekovo, šiuo metu kooperatyvą sudaro dešimt narių – smulkiųjų ūkininkų, auginančių įvairias daržoves – morkas, burokėlius, svogūnus. Pasak agronomo, daržoves, pasikeisdami žemės plotais, augina ir nariai, ir pats kooperatyvas.


D. Stonio teigimu, daržininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti labai didelių investicijų. „Vien rūšiavimo linijos, net pačios pigiausios lenkiškos kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ką kalbėti apie 3–4 kartus brangesnes, ilgaamžiškesnes, patvaresnes ir našesnes olandiškas, – vardijo pašnekovas. – Sandėliai su vėdinamomis ir šaldomomis kameromis daržovėms laikyti taip pat reikalauja didžiulių investicijų. Susikooperavus tas investicijas lengviau padaryti, nes kiekvienas įneša savo indėlį.“

Anot „Jakiškių“ atstovo, susijungus keliems nariams, rinkai galima pasiūlyti didesnius daržovių kiekius. O kai jau yra įrengti saugojimo pastatai, išrūšiuotos daržovės, tada pirkėjams galima tiekti kokybiškesnę produkciją, ją ilgiau išlaikyti. Pasak D. Stonio, šitie privalumai rinkoje šiuo metu labai aktualūs bei patrauklūs tiek perdirbėjams, tiek pirkėjams, be to, jie padeda išlikti konkurencingiems. „Juk dabar rinka reikalauja, kad daržovės būtų pateikiamos kovo–gegužės mėnesiais, o be saugyklų tai sunku įgyvendinti“, – tikino kooperatyvo atstovas.



Parama padėjo išplėsti veiklą

Prakalbus apie KPP paramą, D. Stonis sakė, jog kooperatyvas ja naudojosi du kartus. 2016 m. pirmą kartą gavus lėšų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jos buvo investuotos į sandėlio statybas. Antroji 2018 m. parama pagal tos pačios priemonės veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ buvo panaudota svogūnų džiovyklos, konteinerių daržovėms laikyti ir perdirbimo bei plovimo linijai įrengti.

„Be paramos būtų sunku ryžtis – tada daug svarstome ir galvojame, – sakė pašnekovas. – Kai yra parama, kai yra terminai, tada tenka greičiau apsispręsti. Tai padeda žengti pirmą žingsnį. Antras dalykas – parama finansiškai stipriai prisideda prie verslo plėtros, todėl tai tikrai didelė pagalba“, – tikino pašnekovas.



Užsk. 462





Galerija: parama




Publikuota: 2021-03-04 16:09:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai