Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Dr. Marius Strioga besibaiminantiesiems šalutinio vakcinos poveikio paaiškino, kad tai – elementari organizmo imuninio atsako išraiška.

„Lsveikata.lt“ nuotr.

Tiek viešojoje erdvėje, tiek privačiuose pokalbiuose netyla diskusijos dėl vakcinų nuo COVID-19 patikimumo. Vieni gąsdina šalutinėmis reakcijomis, kiti – poveikiu po daugelio metų, treti abejoja, ar vakcinos vienodai efektyvios visoms amžiaus grupėms. Ypač daug diskusijų kyla dėl „AstraZeneca-Oxford“ vakcinos.

Nerimas dėl senjorų

Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė prašė kompetentingos informacijos apie vakcinas, nes nebežinanti, kuo tikėti. Vieni gąsdina, kad senjorai gali neatlaikyti šalutinių organizmo reakcijų, nes jos kartais būna labai sunkios. Kiti svarsto, kad per greitai sukurtos ir mažai bandytos vakcinos poveikis pasireikš tik daug vėliau – po daugybės metų.

– Dėl savęs aš nebijau – esu solidaus amžiaus, tačiau tikrai nenorėčiau, kad kažkas blogo nutiktų mano vaikams ar anūkams, – svarstė moteris. – Žinoma, aš netikiu, kad su vakcinomis įleidžiami „čipai“ ir žmonės bus kontroliuojami 5G technologijomis, bet gal gali būti kitokių organizmo reakcijų, mutacijų ar pan.

Kita vilkaviškietė piktinosi, kad senjorai skiepijami „AstraZeneca-Oxford“ vakcina, kuri yra mažiau efektyvi, nei kitos dvi, naudojamos mūsų šalyje ir visoje Europos Sąjungoje.

– Ant informacinių lapelių, kuriuos dalija skiepijant, aiškiai parašyta, kad nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms, tačiau pas mus ja skiepijami ir devyniasdešimtmečiai. Gal Lietuva su savo senoliais tiesiog atlieka eksperimentus? – svarstė į redakciją paskambinusi moteris.

Kita technologija

Iš tiesų, ne tik mūsų šalyje dėl britų ir švedų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 kyla diskusijų. Jas, ko gero, aitrina ne tik tai, kad pastaroji vakcina garantuoja mažesnę – apie 70 proc. apsaugą, o pasiskiepijus „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ firmų vakcina ji siekia per 90 proc.

Žmonėms nepatinka ir tai, kad antrosios „AstraZeneca-Oxford“ dozės reikia laukti gerokai ilgiau nei kitų vakcinų. „Pfizer-BioNTech“ revakcinuojama ne anksčiau kaip po 3 savaičių, „Moderna“ – po 4, o „AstraZeneca-Oxford“ antrąja doze galima skiepyti 4–12 savaitę po pirmosios dozės, tačiau klinikinių tyrimų apžvalga rodo, kad didžiausias vakcinos veiksmingumas stebimas, kai antroji vakcinos dozė skiriama 9–12 savaitę po pirmosios dozės.

Be to, skiriasi vakcinų kainos: „Pfizer-BioNTech“ vakcina kainuoja apie 12 Eur, „Moderna“ – apie 15 Eur, o „AstraZeneca-Oxford“ – tik apie 2 Eur.

Tiesa, pastarosios aplinkybės, ko gero, labai sureikšminti nevertėtų, nes „AstraZeneca“ gamintojai iš anksto buvo pareiškę, jog savo vakciną rinkai atiduos už savikainą, nes taip nori prisidėti prie pasaulio kovos su pandemija. Tą patį deklaravo ir farmacijos milžinė „Johnson & Johnson“, kuri netrukus ketina rinkai pateikti vienadozę vakciną. Pastarosios vakcinos pagamintos pagal kitokią technologiją nei „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“, todėl ir medikamentų gamybos kaštai mažesni.

Patogiau naudoti

Europos vaistų agentūros atliktu vertinimu ir jos ekspertų išvada Europos Sąjungos rinkoje leista naudoti „AstraZeneca-Oxford“ vakciną vyresniems nei 18 metų žmonėms.

Trečiosios fazės klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad „AstraZeneca-Oxford“ vakcina veiksminga jau po pirmosios dozės, todėl patogiau planuoti revakcinaciją.

Kadangi ji sukurta pagal kitas technologijas, yra žymiai stabilesnė, ją paprasčiau transportuoti, o tai reiškia, kad kyla mažiau pavojų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų vakcina praras savo efektyvumą. „AstraZeneca-Oxford“ vakcinai saugoti pakanka elementaraus šaldytuvo, o „Pfizer-BioNTech“ turi būti saugoma 70 laipsnių šaltyje, „Moderna“ – 20 laipsnių šalčio temperatūroje.

Rinkai netrukus ketinama pateikti „Johnson & Johnson“ vakcina taip pat nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų, tad naudoti ją bus patogiau.

Visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos vienodai efektyviai apsaugo nuo sunkių ligos formų, o svarbiausia – nuo mirties.

Normali reakcija

Mūsų rajone šaknų turintis biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga mielai sutiko savo žiniomis pasidalyti su kraštiečiais. Mokslininkas sakė nematąs pagrindo atsisakyti skiepytis „AstraZeneca-Oxford“, nes 100 proc. nuo susirgimo COVID-19 apsaugančių vakcinų apskritai nėra. Tačiau labai svarbu, kad visos šiuo metu Europos Sąjungoje registruotos vakcinos, įskaitant ir „AstraZeneca-Oxford“, vienodai efektyviai apsaugo nuo sunkių ligos formų, o svarbiausia – mirties, kuo labiausiai gąsdina pasaulyje pandemiją sukėlęs ir ne vieną gyvybę nusinešęs koronavirusas.

Tuos, kurie ketina nesiskiepyti baimindamiesi šalutinio poveikio, onkoimunologas tikina, kad nerimauti nėra dėl ko, nes tai ne kažkoks ypatingas vakcinose nuo COVID-19 slypintis baubas, o tiesiog organizme besivystančio imuninio atsako išraiška – mūsų organizmas tiesiog mokosi kovoti su dar nepažįstama infekcija.

– Mes tai vadiname šalutinėmis reakcijomis, pašaliniais poveikiais, nes tai yra mums nemalonu. Faktiškai tai nėra pašaliniai poveikiai: vyksta procesas, kurio mes ir siekiame vakcinuodami – sukelti stiprų apsauginį imuninį atsaką, – kalbėjo dr. M. Strioga. – Imuninė sistema dirba. Kai ji intensyviai reaguoja, mes tai jaučiame. Pavyzdžiui, jeigu mes pavalgome, žarnynas gurguliuoja – tokia yra virškinimo išraiška. Tad šalutiniai poveikiai yra normaliai funkcionuojančios imuninės sistemos reakcija.

Rizikuoti neverta

Bet kokio intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai – tai priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo genetiškai nulemto imuninės sistemos „temperamento“. Pastebėta, kad agresyvesni šalutiniai poveikiai būdingesni jaunesniems žmonėms. Be to, po „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų sunkesnės organizmo reakcijos pastebimos po antrosios dozės, o „AstraZeneca-Oxford“ – po pirmosios. Beje, tikėtina, kad kuo stipresnė šalutinių poveikių išraiška, tuo intensyvesnis specifinis imuninis atsakas vystosi.

Kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga ir ji skirtingai reaguoja. Lygiai taip pat, kaip vienas žmogus į infekciją COVID-19 sureaguoja labai sunkiai, o kitas praserga besimptome forma, t. y. kurį laiką būna tik viruso nešiotojas ir platintojas, nesant jokios ligos išraiškos.

– Imuninė sistema – tarsi mūsų organizmo kariuomenė, – aiškino onkoimunologas. – O bet kokios kariuomenės aktyvi veikla yra triukšminga. Tačiau pratybų (vakcinacijos) metu ji nėra žalinga organizmui, o tikro karo (natūralios infekcijos) eiga ir padariniai gali būti įvairūs.

Anot dr. M. Striogos, COVID-19 galima prasirgti ir natūraliai, tačiau tai yra tarsi loterija.

– Gali persirgti besimptome forma, kurį laiką būti tik viruso nešiotoju. Bet galima susirgti ir simptomine forma. Žinome, kad gali pasireikšti ilgalaikiai padariniai įvairiems organams – neurologiniai, kardiologiniai ir netgi autoimuniniai. Rizikuoti visada galima, bet tai loterija, – įspėjo dr. M. Strioga.

Pasak mokslininko, siekiant suvaldyti jau daugiau nei metus besitęsiančią ir įprastą gyvenimo ritmą nepalankiai paveikusią pandemiją, labai svarbi yra vakcinacijos apimtis – kuo daugiau populiacijos bus vakcinuota per kuo trumpesnį laiką, tuo greičiau viruso siautėjimas bus suvaldytas.

Dar vienas svarbus aspektas – klinikiniuose tyrimuose pateikiami vakcinų efektyvumo rezultatai rodo, kokią apsaugą jos sukuria nuo simptominės ligos formos. Tačiau nėra galutinių tyrimų rezultatų, ar šios vakcinos apsaugo nuo besimptomių ligos formų ir viruso platinimo. Todėl išlieka galimybė, kad pasiskiepijęs žmogus įgyja apsaugą nuo COVID-19 ligos, tačiau vis dar gali užsikrėsti, tad pats nieko nejausdamas kurį laiką gali platinti virusą (nors ir žymiai trumpiau nei nevakcinuotieji), taip sukeldamas pavojų žmonėms, neturintiems apsauginio imuninio atsako – nevakcinuotiems, arba tiems, kuriems dėl gretutinių ligų ar taikomo gydymo pakankamas apsauginis imuninis atsakas po persirgtos infekcijos ar vakcinavimo nesusidarė.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad šiuo metu registruotos vakcinos gali apsaugoti ir ne tik nuo ligos, bet ir nuo viruso platinimo, tačiau efektyvumas skiriasi. Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, praėjus 2–4 savaitėms po pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozės, efektyvumas apsaugant nuo ligos yra 85 proc. (po antrosios dozės – 94 proc.), tačiau apsauga nuo simptomų nesukeliančio (tyliojo) užsikrėtimo ir platinimo yra tik apie 75 proc. Taigi, dalis pasiskiepijusių žmonių gali užsikrėsti ir trumpą laiką platinti virusą, nors patys nuo ligos yra apsaugoti.

Tai paaiškina, kodėl reikia paskiepyti kuo daugiau žmonių, kad būtų galima efektyviai suvaldyti viruso plitimą. Kuo ilgiau virusas plis tarp žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad jis įgis mutacijų, leidžiančių jam išvengti jau susidariusio imuninio atsako. Jei atsiras tokių mutavusio viruso variantų, turėsime naują pandemijos bangą ir laikas čia – ne mūsų sąjungininkas.

– Taigi abejojantiesiems dėl vakcinacijos reikia apsispręsti, ko jie nori – suvaldyti pandemiją ir palaipsniui grįžti į įprasto gyvenimo vėžes, ar būti tariamai „drąsiais ir saugiais“, manančiais, kad vakcinos – tai blogis, ir toliau su virusu žaisti lenktynes, kurių trukmė ir padariniai visuomenės sveikatai, ekonomikai, mobilumui ir kitoms sritims yra sunkiai prognozuojami, – kalbėjo dr. M. Strioga.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---