Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Parduoda kalėdines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 8 698 41 635.
Galioja iki: 2023-12-07 09:16:32 Parduoda Renault SCENIC GRAND (2004 m., 1,6 l, benzinas, kablys, TA iki 2025 m. gegužės mėn., 7 vietos, tvarkingas, be defektų). Tel. 8 699 97 250.
Galioja iki: 2023-12-07 10:48:56 Veda ir groja įvairiuose pobūviuose, vestuvėse, jubiliejuose. Linksma muzika ir gera nuotaika Jūsų šventėse. Tel. 8 681 59 207.
Galioja iki: 2023-12-09 15:29:37
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
Nuo rudens Vilkaviškio autobusų stotyje galime nepamatyti tiesiogiai į Vilnių, Kauną ar kitus šalies didmiesčius riedančių autobusų. Autoriaus nuotr. Gali nelikti tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais miestais
Andrius GRYGELAITIS
Transporto saugos administracija rengia tolimojo susisiekimo autobusais tinklo pertvarką, pagal kurią atokūs regionai gali likti be tiesioginių maršrutų su didžiaisiais miestais. |
Kėsinamasi į uždarbį
Jei naujovės bus įteisintos, jos neabejotinai palies ir Vilkaviškio rajoną. Šiuo metu visoje šalyje yra daugiau nei 360 autobusų maršrutų, padedančių atokesniems šalies miestams ir miesteliams susisiekti su šalies didmiesčiais. Mūsų rajone tokių maršrutų yra apie 20. Jei naujoji pertvarka įsigalios, nuo rudens visoje Lietuvoje liks vos 50–60 tokio tipo maršrutų. Iš Vilkaviškio rajono apskritai nebus galima tiesiogiai nukeliauti į Vilnių, Kauną ar kitus didžiuosius šalies miestus. Planuojama, kad į didmiesčius tiesioginiai autobusų maršrutai bus vykdomi tik iš regionų centrų.
„Mūsų rajono gyventojams tai gali sukelti itin daug nepatogumų. Pavyzdžiui, iki pandemijos Vištytyje gyvenantys žmonės net kelis kartus per dieną galėdavo tiesiogiai pasiekti Vilnių ar Kauną. Dabar gali būti, kad šio miestelio žmonės bus priversti vykti į Kybartus, ten persėsti į autobusą, važiuojantį į Vilkaviškį, o čia išlipę laukti kito autobuso, vykstančio į Marijampolę. Ir tik iš čia jie galės važiuoti į Vilnių ar Kauną. Galima tik pagalvoti, kiek papildomų nepatogumų patirs keleiviai“, – svarstė rajono Tarybos narys bei UAB „Kautra“ Vilkaviškio filialo vadovas Marius Jasaitis.
Jis teigė visiškai nesuprantantis, kodėl Transporto saugos administracija nusprendė koreguoti autobusų maršrutus. Iki šiol tarpmiestinių maršrutų išlaikymas guldavo tik ant privačių vežėjų pečių. Šie nereikalaudavo jokių dotacijų nei iš valstybės, nei iš savivaldybių.
„Kam keisti tai, kas ir taip gerai veikia? Juk privatūs verslininkai skaičiuoja savo pinigus ir jei maršrutai neapsimoka, jie yra koreguojami, derinami jų laikai, daroma viskas, kad tik keleiviams būtų patogu. Į tą pačią Vilkaviškio autobusų stotį privatus verslas investavo didelę sumą pinigų, o dabar kėsinamasi į planuotą jų uždarbį!“ – apmaudo neslėpė M. Jasaitis.
Būtina užtikrinti
Galimos reformos tikslo nesupranta ir rajono meras Algirdas Neiberka. Jis kartu su kitais Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas paaiškinti planuojamos pertvarkos motyvus. Pasak rajono vadovo, labiausiai dėl pokyčių nukentėtų vyresnio amžiaus arba sunkiau besiverčiantys žmonės, kurie neturi galimybės keliauti nuosavais automobiliais.
„Žmonės į didmiesčius vyksta ne vien dėl pramogų. Neretai jie keliauja siekdami gauti medicinos ar kai kurias kitas būtinas paslaugas. Jei maršrutai bus pakoreguoti, pailgės kelionės laikas. Gali atsitikti ir taip, kad per vieną dieną žmogus nespės susitvarkyti visų savo reikalų, tad jam teks kitame mieste ieškoti nakvynės vietos. Tai – ne tik papildomos laiko, bet ir finansinės sąnaudos“, – pabrėžė A. Neiberka.
Jis svarstė, kad ši reforma gali prisidėti prie dar didesnės atskirties tarp regionų ir šalies didmiesčių. Rajono vadovo nuomone, tokie planai taip pat prieštarauja Valstybės siekiams kuo daugiau dėmesio skirti ekologijai bei žaliajai politikai. Dėl galimų nepatogumų vis daugiau gyventojų autobusus ims keisti į automobilius, tad miestų gatvėse šių skaičius dar labiau išaugs. Automatiškai didės aplinkos užterštumas, dar labiau didmiesčiuose išryškės automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Kam keisti tai, kas ir taip gerai veikia? Juk visi verslininkai skaičiuoja savo pinigus.
Jei sumažės maršrutų skaičius, reikės daugiau priemiestinio transporto, kurį finansuoja Savivaldybės, tad joms tektų ir papildoma finansinė našta.
„Kaip tik reikėtų dėti visas pastangas, kad žmonės galėtų lengvai ir greitai pasiekti norimas vietas. Steigiant naujus maršrutus būtinas bendradarbiavimas tarp savivaldybių! Pavyzdžiui, mes su Kalvarijos savivaldybės vadovais esame sutarę, kad savo ribose tiems gyventojams, kuriems tai priklauso, kompensuosime išlaidas už savo maršruto dalį, jie – už savo. Dėl panašios sutarties tariamės ir su Kazlų Rūdos atstovais“, – kalbėjo A. Neiberka.
Sprendimai dar nepriimti
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės yra atsakingos už vietinį, o Susisiekimo ministerija – už tolimąjį susisiekimą. Deja, daugelyje šalies savivaldybių nėra vietinio susisiekimo, o keleivių vežimas tokių savivaldybių teritorijose vyksta tolimojo susisiekimo maršrutais.
„Tai lemia, kad tolimasis susisiekimas neatlieka tiesioginės savo paskirties. Net 75 proc. keleivių, besinaudojančių tolimojo susisiekimo autobusais, keliauja trumpais atstumais savivaldybės ar regiono viduje. Dėl šios priežasties būtini pokyčiai keleivių vežimo srityje. Kol kas sunku pasakyti, kokie jie bus. Tai vis dar tebėra diskusijų su visomis suinteresuotomis šalimis klausimas. Ieškosime geriausių sprendimų“, – pažadėjo susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.
Anot jo, Susisiekimo ministerija, planuodama pertvarkyti tarpmiestinio susisiekimo sistemą, sieks užtikrinti patogų susisiekimą tarp regionų centrų ir pačiuose regionuose, peržiūrės esamą tolimojo susisiekimo tinklą ir jį optimizuos. M. Tarnausko teigimu, šios pertvarkos tikslas – padaryti susisiekimą greitesnį ir patogesnį.
„Jei tarpmiestiniai autobusai nestos kiekvienoje stotelėje ir atliks tolimojo susisiekimo funkciją, o vietiniai autobusai užtikrins susisiekimą rajonų viduje, keliauti tarp miestų bus galima gerokai greičiau“, – sakė ministro patarėjas.
Jo teigimu, viešai paskelbtas dabartinis tolimojo susisiekimo autobusais tinklo pertvarkos projektas dar tikrai bus tobulinamas. Bus siekiama sukurti šalies mastu suderintą transporto tinklą, kuriame savivaldybių organizuojamas vietinis susisiekimas darniai jungtųsi su tolimojo susisiekimo maršrutų tinklu.
„Projektas bus tobulinamas pagal gautus pasiūlymus. Šiuo metu vyksta dialogas su Vidaus reikalų ministerija, šalies savivaldybėmis, Lietuvos transporto saugos administracija ir vežėjais. Siekiame užtikrinti patogų ir patrauklų susisiekimą šalies mastu. Galutiniai sprendimai dar nėra priimti“, – pabrėžė M. Tarnauskas.
Reikia tikėtis, kad tolimuosius autobusų maršrutus kuruojanti Susisiekimo ministerija iš tikrųjų atsižvelgs į vežėjų bei savivaldybių atstovų prašymus ir regionuose gyvenantiems žmonėms, norintiems pasiekti Vilnių ar Kauną, neteks kelionėse sugaišti itin daug brangaus laiko.
Publikuota: 2021-03-03 08:26:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Sušalusią kartvelų delegaciją šildė vilkaviškiečių svetingumas * VMVT specialistai tyrimo neatliko dėl... blogai nurodyto adreso * Atidarė sveikatos ir grožio namus Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
„Mirtis dėl“ ar „mirtis nuo“? Daiktavardis mirtis vartojamas žodžių junginiuose mirtis dėl ir mirtis nuo. Šių junginių vartojimas priklauso nuo reikšmės.
Žodžių junginys mirtis dėl vartojamas išorinei priežasčiai reikšti, pvz.: Gresia lėta mirtis dėl aplinkos taršos.
Vidinei priežasčiai reikšti vartojamas žodžių junginys mirtis nuo, pvz.: Jiems gresia lėta mirtis nuo juodligės.
Šūksniai
Statistika
|