„Santaka“ / Dainuojantys ūkininkai gera nuotaika užkrečia visus / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Linutę ir Ramutį Skrinskus muzika lydi nuo mažų dienų.

Autoriaus nuotr.


Dainuojantys ūkininkai gera nuotaika užkrečia visus

Andrius GRYGELAITIS


Alksnėnuose (Pilviškių sen.) gyvenantys ūkininkai Linutė bei Ramutis Skrinskai neįsivaizduojami be akordeono ir armonikos rankose. Muzika jiems reiškia išties daug. Kaip tik šį mėnesį poros įkurta kaimo kapela „Alksnė“ mini dešimties metų jubiliejų.

Kaimo trauka

Linutė ir Ramutis gimė ir augo Vilkaviškyje, tačiau visą tą laiką jie jautė norą persikelti į kaimą. Ypač šia idėja žavėjosi L. Skrinskienė. Moteris prisipažino, kad jai visuomet mieste trūko žemės darbų. Beveik prieš 40 metų sukūrę šeimą Skrinskai kurį laiką gyveno Paežeriuose, Karalkrėslyje, vėliau grįžo į Vilkaviškį, kol prieš 26 metus visam laikui „nusėdo“ Alksnėnuose. Čia jie iš karto pajuto, kad tai yra ta vieta, kurioje norėtų nugyventi likusį gyvenimą. Prie to neabejotinai prisidėjo ir šiltas vietinių žmonių priėmimas.

Vos apsigyvenę Alksnėnuose Skrinskai ėmė ūkininkauti. Jie niekada nebuvo stambūs žemdirbiai, o iš pradžių dar ir technikos labai trūko. Matydami, kaip naujakuriai sunkiai vargsta, vietiniai gyventojai ne kartą ištiesė pagalbos ranką, padėjo ir pasėti, ir nuimti derlių.


„Net ir dabar į čia gyvenančius žmones galime bet kada kreiptis pagalbos, žinome, kad jie niekada mums neatsuks nugaros. Šio kaimo gyventojai – nuostabūs“, – pabrėžė R. Skrinskas.

Anksčiau Linutė ir Ramutis laikė karvių ir kiaulių. Visgi dėl sveikatos problemų bei nesibaigiančių rūpesčių gyvulininkystės sektoriuje jie buvo priversti jų atsisakyti. Šiandien šeima verčiasi vien augalininkyste: laukuose augina javus bei rapsus, o namuose turi nemažą daržovių plotą. L. Skrinskienė mėgsta eksperimentuoti ir, kaip pati juokauja, augina net tokias daržovių rūšis, apie kurias kiti nepagalvotų. Pavyzdžiui, prieš keletą metų moteris šiltnamyje buvo pasodinusi net 98 veislių pomidorų. Tik vėliau jų skaičius sumažėjo iki 54 veislių. Jau dabar alksnėniškė būsimam sezonui yra užsisakiusi per 40 rūšių pomidorų sėklų.

Muzikos trauka

Skrinskai – netradiciniai ūkininkai. Daugelis juos pažįsta ne kaip žemės ūkio atstovus, o kaip muzikantus. Muzika porą lydi nuo mažų dienų. Ramutis prisiminė, kaip dar vaikystėje jam tėvai nupirko mažą akordeoną, su kuriuo net teko groti keliose vestuvėse. Vėliau akordeoną pakeitė armonika, kurios R. Skrinskas iš rankų nepaleidžia iki šių dienų. Vyras abiem instrumentais išmoko groti savarankiškai. Jis buvo pradėjęs lankyti Vilkaviškio muzikos mokyklą, tačiau norimoje akordeono klasėje nebuvo vietų, tad teko mokytis groti violončele. Šis instrumentas Ramučio nesužavėjo, tad labai greitai jis nustojo vaikščioti į šias pamokas.


Panaši ir L. Skrinskienės istorija. Moteris irgi buvo pradėjusi lankyti Vilkaviškio muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti akordeonu, tačiau po kurio laiko taip pat buvo priversta mesti šią ugdymo įstaigą.

Tai nesutrukdė abiem alksnėniškiams savarankiškai gilintis į muzikos paslaptis. Muzika galiausiai tapo ne tik didžiausiu jų pomėgiu, bet ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Pora ir dabar neretai yra kviečiama koncertuoti asmeninėse žmonių šventėse. Nors publiką linksmina ir dviese, tačiau tiek Ramučiui, tiek Linutei daug smagiau groti kolektyve. Lygiai prieš 10 metų jie įkūrė Alksnėnų kaimo kapelą „Alksnė“, kuriai vadovauja iki šių dienų.

Dažniau nei gimtajame rajone

Sukurti kapelą pasiūlė tuometinė Alksnėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Petkevičienė. Iš pradžių Skrinskai priešinosi šiai idėjai, tačiau galiausiai teko nusileisti. Burti naują kolektyvą nebuvo lengva. Dainuojančiųjų ir grojančiųjų kaime nestigo, tačiau prisidėti prie naujai kuriamos kaimo kapelos panoro ne visi. Visgi Linutės ir Ramučio užsispyrimas bei ryžtas davė teigiamų rezultatų.

Pirmąjį koncertą bendruomenės namuose „Alksnė“ surengė lygiai prieš dešimtmetį – 2011 m., per Užgavėnių šventę. Publika iš karto teigiamai priėmė naujai susibūrusį kolektyvą, tad tai paskatino dar intensyviau repetuoti ir galvoti apie būsimus koncertus.


Per dešimtmetį „Alksnė“ apkeliavo didžiąją dalį Lietuvos scenų. Jos pasirodymai kituose šalies miestuose netgi yra daug dažnesni nei gimtajame Vilkaviškio rajone.

Į tolimesnes išvykas kapelos nariai keliauja vietos ūkininkų padovanotu devynių vietų autobusiuku. Alksnėnų kaimo gyventojai savo kraštą garsinančiam kolektyvui padėjo įsigyti ir sceninius rūbus bei išleisti kompaktinę dainų plokštelę.

„Alksnė“ unikali tuo, kad dažniausiai atlieka tik savo kūrybos dainas. Jų repertuare – daugiau nei dvi dešimtys. Tekstus rašo Sigitas Antanavičius, o muziką kuria Ramutis Skrinskas.

„Tikimės ateityje išleisti ir antrąją savo dainų plokštelę. Deja, kol kas mūsų planus jaukia pandemija. Paskutinį kartą repetavome spalio pabaigoje, o koncertavome dar seniau. Ketinome koncertuoti ir lapkričio 8 d., bet nusprendėme atsisakyti šio sumanymo. Kaip vėliau paaiškėjo, pasielgėme teisingai. Pasirodo, viena iš mūsų kolektyvo narių tuo metu kaip tik buvo užsikrėtusi COVID-19 virusu“, – pasakojo Linutė Skrinskienė.

Groja iš širdies

Per dešimt metų „Alksnė“ užsitarnavo daugybės žiūrovų simpatijas. Jos kūrinys „Audžiu svajonę“ internetinėje „YouTube“ platformoje perklausytas daugiau nei 192 tūkstančius kartų. Alksnėnų kaimo kapela keletą kartų pasirodė ir televizijos projekte „Duokim garo“. Mūsų rajono atstovai dėl gausaus žiūrovų palaikymo net buvo pakviesti į jubiliejinį, dvidešimtmečio, „Duokim garo“ koncertą, kuris praėjusių metų pavasarį turėjo įvykti Kauno „Žalgirio“ arenoje. Deja, dėl pandemijos renginys buvo perkeltas į šiuos metus, tačiau ir vėl kyla klausimų, ar jis apskritai įvyks.

„Pasirodyti tokio lygio koncerte būtų viena iš didžiausių mūsų svajonių. Tikslų bei planų turime ir daugiau. Labai norėtume sudalyvauti kaimo kapelų šventėje „Grok, Jurgeli“. Visgi kol kas tai – tolima svajonė. Mes nesame profesionalūs muzikantai. Grojame iš širdies, o ne iš natų, todėl neretai „traukiame pro šalį“. Muzikos ekspertai tai pastebi, tačiau paprasti klausytojai vertina mūsų pastangas. Tokiuose renginiuose, kaip „Grok, Jurgeli“, reikia iš anksto pateikti savo kūrinių partitūras. O kaip mums tą padaryti, kai grojame iš atminties? Mums tai užveria ir daugiau durų“, – prisipažino L. Skrinskienė.

Žiūrovų palaikymas

„Alksnę“ šiuo metu sudaro 11 muzikantų. Be vadovų Linutės ir Ramučio, kolektyve groja arba dainuoja Sigitas Antanavičius, Kęstutis Brazys, Vytas Girdauskas, Zanutė Šukšina, Birutė Kuklierienė, Giedrutė Kripienė, Dalė Jokšienė, Nomeda Trepėnaitienė bei Daiva Kulikauskienė. Vyriausiajai kapelos narei – 84 metų, jauniausiajai – 40.

Publika dažnai įvertina Alksnėnų kaimo kapelą. Kolektyvas iš įvairių konkursų bei varžytuvių grįžta su pirmos vietos prizais. Muzikantai iki šiol geriausiai atsimena Elektrėnuose vykusį koncertą. Tuomet „Alksnė“ kartu su vietos kolektyvu surinko vienodai komisijos balsų, tad viską lėmė žiūrovų simpatijos. Ir jos buvo palankios ne Elektrėnų, o mūsų rajono kapelai!


„Gaila, tačiau mūsų pasirinktas stilius pamažu praranda populiarumą. Pagrindiniai mūsų klausytojai – vyresnio amžiaus žmonės. Sunku į kolektyvą pritraukti ir naujų narių. Norėtųsi daugiau instrumentalistų. Visgi džiaugiamės aplinkinių palaikymu ir kolektyvo narių atsidavimu“, – šypsojosi R. Skrinskas.



Galerija: Alksnė




Publikuota: 2021-02-23 08:24:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai