|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiemet švenčia jubiliejinius 100-uosius savo gyvavimo metus. Ta proga ruošiama ekspozicija, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas.
Oficialia muziejaus istorijos pradžios data laikoma 1921 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ėjęs ir Respublikos Prezidento pareigas, paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. Tada buvo praėję dešimt metų po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties. Sprendžiant dėl galerijos steigimo labai svarbi buvo ir ta aplinkybė, kad tuo metu Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė.
1922 m. Švietimo ministerija, vadovaudamasi minėtu įstatymu, iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nupirko 193 dailininko kūrinius, sąlyginai įkainotus 65 tūkst. vokiečių aukso markių ir tapusius Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pagrindu.
Šiemet šimtuosius metus skaičiuojanti kultūros įstaiga yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas žymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami tapybos ir grafikos darbai, muzikos salėje galima pasiklausyti šio autoriaus kūrinių įrašų.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiandien yra vienas didžiausių ir fondais turtingiausių Lietuvoje, turintis aštuonis padalinius Kaune ir du – Druskininkuose.
Šios įstaigos šimtametėje istorijoje esama daugybės įdomių faktų. Pavyzdžiui, kelis kambarėlius „M. K. Čiurlionies vardo galerijai“ iš valdžios pavyko išsireikalauti tik pagrasinus visuotiniu streiku 1923 m. vasarį. Mat nors muziejaus steigimo būtinybė buvo įsisąmoninta, tačiau realių veiksmų imtis vis delsta. Porą metų galerija egzistavo tik dokumentuose.
1924 m. liepos 25 d. imtas sprogdinti Ąžuolų kalne buvusios rusų tvirtovės (vadintos IX baterija) fortas, o iš taip gautų plytų pradėta statyti galerija. Jau 1925 m. rugsėjį dar nebaigtuose rūmuose buvo eksponuota jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, skirta menininko 50-osioms gimimo metinėms. Nors paroda truko tik 4 dienas, ją aplankė 1 044 žmonės. Oficialiai galerija buvo atidaryta 1925 m. gruodžio 13 d., savo rinkiniuose turėdama beveik 4 500 eksponatų. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 355 tūkst. kūrinių.
Dar vienas itin svarbus faktas tas, kad kuriamos M. K. Čiurlionio galerijos vadovu 1924 m. tapo tuomet vienintelis Lietuvoje muziejininko išsilavinimą įgijęs dailininkas Paulius Galaunė. Muziejininkystę jis studijavo Luvro mokykloje Paryžiuje. Specialistas muziejui sumaniai vadovavo ketvirtį amžiaus. „Galaunė turėjo labai gerą uoslę – įvertindavo tokius kūrinius, dėl kurių kitiems kildavo daugybė abejonių ir net pasipiktinimo“, – akcentavo dabartinė įstaigos vadovė, menotyrininkė Daina Kamarauskienė.
Nacionalinis statusas muziejui suteiktas 1997-aisiais.
Jubiliejaus proga ruošiama ypatinga ekspozicija „Tapatybės beieškant. XX amžiaus pradžia, iki 1940 metų“, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas – kūriniai, eksponuoti ne vienoje užsienio parodoje, tačiau jau keturiolika metų nerodyti Lietuvoje.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus jubiliejui skirta didžiulė paroda apims visus tris Kauno paveikslų galerijos – muziejaus padalinio aukštus.
Nuo tautinio identiteto paieškų iki maištingojo 4-ojo dešimtmečio, nuo lito istorijos iki art deco bei Petro Rimšos dirbtuvės. Vilkaviškio rajono žmonėms parodoje turėtų būti ypač smagu pamatyti šio žymaus kraštiečio dailininko dirbtuvę ir prisiminti garsųjį lietuvių skulptorių, grafiką, medalistą bei sužinoti apie ypatingą jo kepurę.
„Parodoje, skirtoje šimtmečiui, daug kalbėsime apie muziejaus pilietinę pareigą, gausybę išsaugotų artefaktų, visą sovietmetį slėptų ar tyčia neinventorizuotų“, – intriguoja muziejaus direktorė.
Kol muziejus negali žmonių pakviesti apsilankyti, ekspozicija pristatoma virtualiai supažindinant su kiekvieno laikotarpio išskirtiniais menininkais bei jų kūriniais. Muziejininkai jubiliejinę parodą jau dabar rodo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus feisbuko paskyroje, kaip patys sako, „pro rakto skylutę“.
„Santakos“ inf.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiemet švenčia jubiliejinius 100-uosius savo gyvavimo metus. Ta proga ruošiama ekspozicija, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas. |
Oficialia muziejaus istorijos pradžios data laikoma 1921 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ėjęs ir Respublikos Prezidento pareigas, paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. Tada buvo praėję dešimt metų po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties. Sprendžiant dėl galerijos steigimo labai svarbi buvo ir ta aplinkybė, kad tuo metu Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė.
1922 m. Švietimo ministerija, vadovaudamasi minėtu įstatymu, iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nupirko 193 dailininko kūrinius, sąlyginai įkainotus 65 tūkst. vokiečių aukso markių ir tapusius Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pagrindu.
Šiemet šimtuosius metus skaičiuojanti kultūros įstaiga yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas žymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami tapybos ir grafikos darbai, muzikos salėje galima pasiklausyti šio autoriaus kūrinių įrašų.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiandien yra vienas didžiausių ir fondais turtingiausių Lietuvoje, turintis aštuonis padalinius Kaune ir du – Druskininkuose.
Šios įstaigos šimtametėje istorijoje esama daugybės įdomių faktų. Pavyzdžiui, kelis kambarėlius „M. K. Čiurlionies vardo galerijai“ iš valdžios pavyko išsireikalauti tik pagrasinus visuotiniu streiku 1923 m. vasarį. Mat nors muziejaus steigimo būtinybė buvo įsisąmoninta, tačiau realių veiksmų imtis vis delsta. Porą metų galerija egzistavo tik dokumentuose.
1924 m. liepos 25 d. imtas sprogdinti Ąžuolų kalne buvusios rusų tvirtovės (vadintos IX baterija) fortas, o iš taip gautų plytų pradėta statyti galerija. Jau 1925 m. rugsėjį dar nebaigtuose rūmuose buvo eksponuota jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, skirta menininko 50-osioms gimimo metinėms. Nors paroda truko tik 4 dienas, ją aplankė 1 044 žmonės. Oficialiai galerija buvo atidaryta 1925 m. gruodžio 13 d., savo rinkiniuose turėdama beveik 4 500 eksponatų. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 355 tūkst. kūrinių.
Dar vienas itin svarbus faktas tas, kad kuriamos M. K. Čiurlionio galerijos vadovu 1924 m. tapo tuomet vienintelis Lietuvoje muziejininko išsilavinimą įgijęs dailininkas Paulius Galaunė. Muziejininkystę jis studijavo Luvro mokykloje Paryžiuje. Specialistas muziejui sumaniai vadovavo ketvirtį amžiaus. „Galaunė turėjo labai gerą uoslę – įvertindavo tokius kūrinius, dėl kurių kitiems kildavo daugybė abejonių ir net pasipiktinimo“, – akcentavo dabartinė įstaigos vadovė, menotyrininkė Daina Kamarauskienė.
Nacionalinis statusas muziejui suteiktas 1997-aisiais.
Jubiliejaus proga ruošiama ypatinga ekspozicija „Tapatybės beieškant. XX amžiaus pradžia, iki 1940 metų“, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas – kūriniai, eksponuoti ne vienoje užsienio parodoje, tačiau jau keturiolika metų nerodyti Lietuvoje.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus jubiliejui skirta didžiulė paroda apims visus tris Kauno paveikslų galerijos – muziejaus padalinio aukštus.
Nuo tautinio identiteto paieškų iki maištingojo 4-ojo dešimtmečio, nuo lito istorijos iki art deco bei Petro Rimšos dirbtuvės. Vilkaviškio rajono žmonėms parodoje turėtų būti ypač smagu pamatyti šio žymaus kraštiečio dailininko dirbtuvę ir prisiminti garsųjį lietuvių skulptorių, grafiką, medalistą bei sužinoti apie ypatingą jo kepurę.
„Parodoje, skirtoje šimtmečiui, daug kalbėsime apie muziejaus pilietinę pareigą, gausybę išsaugotų artefaktų, visą sovietmetį slėptų ar tyčia neinventorizuotų“, – intriguoja muziejaus direktorė.
Kol muziejus negali žmonių pakviesti apsilankyti, ekspozicija pristatoma virtualiai supažindinant su kiekvieno laikotarpio išskirtiniais menininkais bei jų kūriniais. Muziejininkai jubiliejinę parodą jau dabar rodo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus feisbuko paskyroje, kaip patys sako, „pro rakto skylutę“.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2021-02-18 14:08:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|