„Santaka“ / Gimti Vasario 16-ąją reiškė pasididžiavimą ir nemalonumus / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  



Gimti Vasario 16-ąją reiškė pasididžiavimą ir nemalonumus

Eglė KVIESULAITIENĖ


Gimusieji vasario 16-ąją šį antradienį minės dvigubą šventę – savo gimtadienį ir Lietuvos valstybės atkūrimo 103-iąsias metines. Daugeliui toks sutapimas – laimė ir pasididžiavimas. Tačiau buvo laikas, kai išskirtinę dieną švenčiamas gimtadienis atnešdavo ir nemalonumų.

Vilkaviškietis, veterinarijos gydytojas Darius ŽIEMELIS mano, kad vasario 16 dieną gimę žmonės turi ypatingą patriotiškumo jausmą, todėl jam pačiam Lietuvos istorijai svarbios datos yra išskirtinės. Prieš keletą metų įsikūręs nuosavame name Vilkaviškio centre, jis pirmiausia pastatė stiebą ir įsigijo istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu. Vilkaviškietis neslepia, kad valstybinių švenčių proga, kai nuleidžia istorinę vėliavą ir iškelia trispalvę, kažkas širdyje sukirba.

– Kai gimiau tokią dieną, mano senelės giminaitis, kovęsis dar Pirmajame pasauliniame kare, tada pajuokavo, kad būsiu Lietuvos Prezidentas. Nors tuomet, 1982 m., Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, didelės istorinės patirties turėjęs žmogus tikėjo, kad ateis diena, kai Lietuva taps laisva, – kalbėjo D. Žiemelis.



Nors siekti politinių postų Darius neketina, pripažįsta, kad jam labai svarbu gimtadienio dieną matyti besiplaikstančias trispalves, nueiti į J. Basanavičiaus aikštę ir dalyvauti iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje skambant valstybės himnui, klausyti šventinio koncerto. Tai labai puiki gimtadienio dovana.

Virbalietė Rita SASNAUSKIENĖ pamena, kad vaikystėje mama vis užsimindavo: jei Lietuva vėl taptų nepriklausoma valstybe, gal tokią dieną gimę žmonės gautų kokių privilegijų. Tačiau sovietiniais laikais tokią dieną gimtadienį šventę tautiečiai galėdavo sulaukti nebent nemalonumų. Pati Rita nepamena, kad dėl to būtų kaip nors nukentėjusi. Savo gimimo datos ji tais laikais nesureikšmindavo – tai buvo tiesiog gimtadienis. Kadangi tėvai nebuvo partiniai, baimių švęsti dukros gimtadienį tikrąją dieną nebuvo. Už tai dabar Rita džiaugiasi, kad savo gimtadienį švęsti gali kartu su visa valstybe.

– Su vyru juokaujame, kad šeimos šventės apsikeitė mano naudai. Sovietiniais laikais per vyro gimtadienį būdavo ne darbo diena, o per mano – dirbdavome. Dabar – atvirkščiai. Tiesa, dirbu maisto produktus gaminančioje bendrovėje, tad slenkantis grafikas ne visuomet palankus. Bet pastaruoju metu vadovai atsižvelgia ir per Vasario 16-ąją man duoda laisvadienį, – juokavo R. Sasnauskienė.



Sovietiniais laikais Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto Švietimo skyriaus vedėju dirbęs Justinas ŠAČKUS dėl išskirtinio gimtadienio yra turėjęs ir nemalonumų. Aukštas pareigas užėmusiam vilkaviškiečiui ne kartą tekę aiškintis, kodėl švenčiąs sovietiniais laikais „buržuazine“ švente laikytą Vasario 16-ąją, beje, kėlusią alergiją tuometinei valdžiai. Ne paslaptis, kad Vasario 16-ąją padaugėdavo išpuolių prieš okupaciją, tylaus protesto akcijų, kai ant pastatų suplevėsuodavo trispalvės ar atsirasdavo užrašai „Laisvę Lietuvai!“. J. Šačkus puikiai prisimena, kiek turėjęs nemalonumų, kai ant Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos katilinės kamino buvo iškelta trispalvė.

– Prisimenu, kaip 7 val. ryto sulaukiau tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko skambučio, kad greitai skubėčiau į Kybartus, kur ant man pavaldžios įstaigos iškabinta trispalvė, – pasakojo J. Šačkus. – Tuomet gavau papeikimą už tai, kad Vasario 16-osios naktį neorganizavau budėjimo prie mokyklos ir dėl to nepastebėta iškilo vėliava. Bandžiau aiškintis, kad nebuvo nurodymo organizuoti budėjimą, bet buvau apibartas, kad turėjau tai pats numatyti.



Sovietiniais laikais įstaigų vadovai Vasario 16-osios išvakarėse turėdavo per naktį budėti prie strateginių objektų ir stebėti, kad kas neiškabintų trispalvės ar prieš sovietų valdžią provokuojančio užrašo. Jei toks užrašas ar kitas Lietuvos nepriklausomybės simbolis visgi atsirasdavo, reikėdavo skubiai jį pašalinti. Tad J. Šačkui savo gimtadienį dažnai tekdavo praleisti budint. Visgi artėjant atgimimui jis nuėjo su asmens dokumentu pas tuometinę valdžią ir išsireikalavo, kad gimtadienio proga jam nereikėtų dirbti naktimis.

Virbalietė Liudmila ANTANAVIČIENĖ prisimena, kad vaikystėje net nežinojo, kokią svarbią dieną gimė. Tačiau mama jai buvo prasitarusi, kad „smetoninėje“ Lietuvoje tokią dieną gimusiems vaikams buvo teikiamos dovanėlės. Vėliau, kai sužinojo, kad ši data siejama su Nepriklausomos Lietuvos atkūrimu, suprato, kad tą dieną dirba itin daug saugumiečių ir jiems geriau neužkliūti, juolab kad moteris visais laikais dirbo rajono miestelių valdžios struktūrose: iš pradžių Pajevonio vykdomojo komiteto sekretore, vėliau – Virbalio mero pavaduotoja. Visgi vieną kartą dėl išskirtinės gimtadienio datos jai kilo visai nemalonių problemų – teko vykti aiškintis į Vilkaviškį, pas rajono valdžią.

Liudmila žinojo, kad gimtadienio proga ją ketina pasveikinti kolegės, todėl į darbą atsinešė pyragaičių, kavos. Per pietų pertrauką bibliotekoje užsikaitė kavinuką ir su bendradarbėmis prisėdo prie vaišių stalo. Tačiau tame pačiame pastate, kur buvo biblioteka, gyveno labai aršus sovietinės ideologijos gynėjas. Vyras iškart paskambino į Vykdomąjį komitetą ir paskundė, kad Virbalyje minima antisovietinė šventė.

– Visos su manimi kavą gėrusios moterys tada turėjo rašyti pasiaiškinimus, kuriuose išdėstėme, kad minėjome ne Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, o šventėme mano gimtadienį, – prisiminimais dalijosi Liudmila. – Buvo tikrai nemalonu, nes negalėjai žinoti, kokių sankcijų gali sulaukti. Tačiau viskas tada tuo ir baigėsi.

Dabar virbalietė juokauja, kad šiais laikais gali ne tik be baimės švęsti gimtadienį tikrąją dieną, bet netgi minėti jį labai iškilmingai – kartu su visa tauta. Ta proga mieste organizuojami minėjimai, o televizija transliuoja šventinius koncertus.



Publikuota: 2021-02-15 08:17:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai