„Santaka“ / Skuodo klestėjimo ir ekonomikos kritimo metai / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


1931-ieji. Skuodo aikštė iš bažnyčios bokštų.

Skuodo klestėjimo ir ekonomikos kritimo metai


Skuodas – tai miestelis, įsikūręs Bartuvos ir Luobos upių santakoje. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija. Viena seniausių vietovių visoje Žemaitijoje senovės raštuose buvo minima jau tryliktajame amžiuje.

Pirmoje Lietuvos Respublikoje Skuodas turėjo daugiau nei šešis tūkstančius gyventojų. Buvo juokaujama, kad skuodiškius žadindavo latviškų gaidžių giesmės. O žemaitiškas šunų lojimas baugindavo broliukus už sienos. Latvius, gyvenančius Skuodo pusėje, vadino „kuršininkais“. Santykiai tarp dviejų giminingų tautų buvo įvardijami kaip puikūs.

Tarp skuodiškių ir latvių nebuvo jokios neapykantos, jokio „rubežiaus“. Skuode „kermošiaus“ metu skambėjo latviškos kalbos. Abiejų šalių ūkininkai prie vieno stalo ragaudavo lietuvišką degtinę.

Skuodo gyventojams nuvykti į Latviją buvo labai paprasta. Miesto valdyboje sumokėdavo simbolinį mokestį ir leidimas gyventi kaimyninėje valstybėje šešis mėnesius buvo išduodamas lengva ranka. Nereikėdavo jokių vizų. Todėl daugybė apylinkių darbininkų uždarbiaudavo Latvijos žemės ūkyje. Gausiausią jų dalį sudarė piemenėliai lietuviai.

1923 m. Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą. Skuodui prasidėjo gražiausios dienos. Ėmė klestėti prekyba, steigėsi pramonės įmonės. Mieste įsikūrė pirmos eilės muitinė, daugybė prekybinių sandėlių ir ekspedicinės kontoros. Tuo metu Skuodas išgyveno aukso amžių.


Gyventojų uždarbiai buvo įvardijami kaip amerikoniški. Litai, vokiškos markės, latviški latai ir doleriai šlamėjo kaip sausas šienas. Darbininkai lengvai švaistėsi šimtinėmis. Namų savininkai vertėsi nuoma ir už kambarį imdavo penkiasdešimt litų per mėnesį.

Restoranų, alinių, valgyklų, slaptų ir viešų klubų buvo devynios galybės. Tačiau vėliau buvo nutiesta Telšių–Kretingos geležinkelio linija. Skuodo ekonomikai ir gyventojų kišenėms buvo suduotas nemenkas smūgis. Sustojo prekyba, dingo daugybė amatų, sumažėjo uždarbiai. Pradėjo pigti butų nuoma, sumenko atlyginimai. Gyventojai apleido miestą, kuris tapo paprastu provincijos užkampiu.

Miestelio pulsą 1918–1940 metais palaikė išvystyta avalynės pramonė. Veikė daugiau nei dvidešimt batų dirbtuvių. Per metus buvo pagaminama apie šešis tūkstančių batų porų. Skuodo apavas buvo žinomas visoje Žemaitijoje. Apie miesto batų kokybę kalbėdavo nuo Palangos iki Šiaulių, nuo Vegerių kaimo iki Raseinių.

Skuodo aikštės pakraštyje buvo nedidelis, jaukus, medžiais apsodintas sodas. Gėlynais išpuoštais takeliais vaikščiojo šeimos su vaikais. Sodo viduryje buvo aukšta koplytėlė. O jos vidų puošė šventųjų paveikslai. Paminklu vadinta koplytėlė buvo statyta dar tuomet, kada Skuode nebuvo bažnyčios. Tarpukario skuodiškiams koplytėlė atstojo Nepriklausomybės kovų paminklą. Visos miestelio šventės prasidėdavo šalia koplytėlės iškeliant Lietuvos vėliavą.


Mieste veikė generolo Povilo Plechavičiaus įsteigtas garinis malūnas ir elektros stotis, kuri aprūpino visą apylinkę. Malūno viduje buvo ištaigingas laukiamasis su stalais ir suoliukais. Ant jų buvo gausybė to meto laikraščių ir žurnalų. Žmonėms nereikėjo stumdytis, nes aptarnavimo kokybė buvo aukščiausios klasės. Malūnas buvo varomas dviejų galingų motorų ir įvardijamas didžiausiu bei moderniausiu visoje Žemaitijoje.

Skuode įmonė „Lietūkis“ buvo įsteigusi savo skyrių, kartu su apylinkių ūkininkais vystė prekybą. Iškilo gyvenamųjų namų statybos bumas. Išsiplėtė miesto ribos ir gyventojų skaičius. Skuodas garsėjo meninio ragų apdirbimo fabriku „Ragas“. Gamino baldų puošybos elementus, šukas, sagas ir kitas smulkmenas. Skuodo pramonės įmonėse dirbo apie keturi šimtai darbininkų. Vidutinė alga į rankas siekė 200–300 litų.

Savotiškai Skuodo miestas garsėjo centre buvusiu arteriniu šuliniu. Tris kartus per dieną čia susirinkdavo visos miestelio moterys. Su kibirais rankose stovėdamos eilėje aptardavo naujienas ir paskalas. Buvo juokaujama, kad jau daugybę metų šulinys skuodiškiams atstodavo laikraščių ir radijo žinias. Užtekdavo pusvalandžio prie šulinio, ir tave informuodavo apie visus naujausius įvykius.


Antroji įžymybė buvo miesto viduryje stovėjusi senoji ugniagesių stoginė. „Pažarnaja“ vadintoje pastogėje vyko pirmieji vieši vaidinimai, jaunimo pasilinksminimai ir šokiai. Ant aštraus akmeninio grindinio vyko pirmieji politiniai debatai, agitatorių į lietuvišką Seimą mitingai. Ant ugniagesių stoginės buvo iškelta pirmoji Skuodo istorijoje Lietuvos vėliava. Tiesa, nepriklausomybės kovose vokiečių kulkosvaidžiai trispalvę sudraskė į skutelius. Šalia stoginės pirmasis miestelio policininkas patruliuodavo su rusišku senu „šineliu“ ir kazokų kepure ant galvos, kojas įsispyręs į medines žemaitiškas klumpes. Jis palaikė tvarką gatvėse.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2021-02-12 11:56:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai