Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Šiltėjantis klimatas, o gal ir nuolatinė žmonių pagalba lėmė, kad žiemoti Lietuvoje vis dažniau lieka ir gulbės.

Autorės nuotr.

Storoms pusnims užklojus ne tik paukščių, bet ir daugelio žvėrių pašarą, gyvūnijos mylėtojai su lauknešėliais traukia į paupius ir miškus. Tačiau gamtininkai perspėja, kad tai, kas skanu žmogui, nebūtinai tinka gyvūnams.

Tik nesūdyti

Net ir vasarą dalis žmonių su malonumu lesina laukinius sparnuočius. Gamtos žinovai to daryti nepataria: šeriami paukščiai pasijunta it tvarte ir patys aptingsta ieškoti pašaro, o rudenį gali neišskristi į šiltesnius kraštus.

Visai kas kita – pagalba sniegingą žiemą. Dažniausiai žmonės maitina į kiemus atlekiančius mažuosius sparnuočius: zyles, naminius žvirblius, žaliukes, sniegenas ir kt. Anot gamtininkų, šiems paukšteliams mūsų pagalba būtina. Pavyzdžiui, zylė per naktį 10°C šaltyje netenka iki 10 proc. savo svorio, o dar nemažai energijos ir riebalų atsargų ji sunaudoja kasdien ieškodama maisto.

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas Vaidas Leonavičius sako, kad geriausias lesalas smulkiems paukščiams yra įvairūs smulkinti grūdai, jų išvalos, saulėgrąžos, sezamų ir kitos sėklos, taip pat nesūdyti lašinukai.

„Galite pagaminti pašaro kamuoliukų: iš nesūdytų taukų ir įvairių sėklų, sorų, kviečių, kitų grūdų sulipinkite kamuoliuką ir pakabinkite lauke. Tik nepamirškite, kad įpratę vienoje vietoje rasti lesalo paukščiai ir kitą kartą skris į tą pačią vietą. Tad jei jau ryžotės šerti paukščius, tai darykite tol, kol neliks sniego, kitaip sparnuočiai gali žūti“, – kalbėjo gamtininkas.

Labai svarbu, kad pašaras būtų tinkamas, kitaip užuot padėję sparnuočiams galime dar labiau pakenti. Jokių sūdytų, prieskoniuotų produktų – jie paukščius pražudytų.

Pagalba kurapkoms

Lietuvos ornitologų draugija neseniai kreipėsi į šalies visuomenę prašydama padėti atšiaurios žiemos užkluptoms kurapkoms. Šie paukščiai sparčiai nyksta ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje. Tiesa, pastaraisiais metais pastebimas populiacijos gausėjimas, tad turime pasistengti, kad atšiauri žiema jos ir vėl nesumažintų.

Pro sukietėjusio sniego storymę kurapkos neįstengia prasikasti iki želmenų. Paprasčiausias būdas joms pagelbėti – nuvalyti plotelius sniego nuo žiemkenčių laukuose ir kultūrinėse pievose. Taip parengus aikšteles, paukščiai patys susiras įvairaus maisto. Tik labai svarbu sniegą valyti reguliariai.

Taip pat toliau nuo pastatų galima įrengti šiaudų, nendrių, eglišakių ar pušies šakų pašiūres ir užuovėjas, kuriose paukščiai galėtų glaustis nuo vėjo, bei papilti lesalo – įvairių grūdų, jų nuovalų, pelų, kruopų.

Nešerkite duona

O štai vandens paukščius lesinti specialistai pataria tik kraštutiniais atvejais. Neužšalusiose upėse, kur dažniausiai būriuojasi antys ir žiemoti neišskridusios gulbės, dar yra vandens augmenijos ir paukščiai nealksta. Be to, veterinarijos specialistai primena, kad Lietuvoje užfiksuotas paukščių gripas, kurį paprastai perneša vandens paukščiai, tad geriau prie jų per daug nesiartinti.

Tačiau jei jau išsiruošėte pašerti ančių ar gulbių, jokiu būdu neneškite joms juodos duonos ar rugių – nuo tokio pašaro sparnuočiai gali susirgti ir net nugaišti.

Vandens paukščiams puikiai tiks įvairūs grūdai, susmulkintas kvietinis batonas. Tik apžiūrėkite, kad trupiniai nebūtų apipeliję, tokie pašarui netinka.

Apsinuodija rapsais

Miškuose šią žiemą pusnys tikrai gilios, tad gamtos mylėtojai pašaro gabena ir žvėrims.

„Neseniai vaikščiojau šilelyje prie Vištyčio ežero ir mačiau, kad žvėriukams po eglėmis kažkas padėję morkų. Tai – puikus pašaras miško gyventojams, kaip ir runkeliai, grūdai, bulvės. Tik negalima vežti bet kokių maisto atliekų ar egzotinių vaisių, tai – ne žvėrių pašaras“, – kalbėjo aplinkos apsaugos vyr. specialistas Vitas Bakas.

Vis dėlto aplinkosaugininkas sakė, jog žvėrimis šaltuoju metų laiku gerai pasirūpina pašaro atvežantys medžiotojai. Blogiau nebent laukuose gyvenančioms stirnaitėms, kurioms sunku pasiekti sniegu užklotus želmenis, o nusilpusias jas greičiau gali pagauti plėšrūnai. Stirnoms nugabenkime šieno – jį galima palikti ne tik ėdžiose, bet ir padėti ant krūmo, medžių šakelių. Svarbu, kad šienas nebūtų per aukštai ir stirnos jį galėtų pasiekti iš visų pusių.

Šiemet aplinkosaugininkai jau sulaukė skambučių dėl keistai besielgiančių, vangių stirnų. Jos, anot V. Bako, greičiausiai buvo apsinuodijusios rapsais – tokių atvejų pasitaiko kone kasmet.

Tokios stirnos atrodo tarsi apsvaigusios, nebėga nuo žmonių. Pakelėje pastebėjus tokį gyvūną reikėtų jį pavyti kuo giliau miško link. Buvę ir taip, kad apsvaigę stirniukai atklysta į sodybas. Apsinuodijusį žvėrelį reikėtų priglausti kokiame ūkio pastate, apsaugant nuo plėšrūnų, ir kurį laiką stebėti. Paprastai per porą dienų stirna atsigauna, o tada (ar pavasariop) gyvūną galima išleisti į gamtą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---