„Santaka“ / Dronai – žemės ūkio ateitis / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Tvarko sodus, šalina krūmynus, išpjauna-išveža vaismedžius, pjauna nepavojingus medžius, išveža šakas, formuoja, karpo, formuoja gyvatvores, žemina tujas. Tel. 8 635 09 998.
Galioja iki: 2021-03-06 13:09:40

Moteris ieško slaugytojos, padėjėjos darbo. Turi patirties. Tel. 8 630 17 578.
Galioja iki: 2021-03-07 15:51:33

Parduoda 8 a sodą su nameliu Agrastų g. 33, Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 620 85 856.
Galioja iki: 2021-03-08 15:56:57

Išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės Kybartų, Pajevonio, Alvito, Šeimenos ar aplinkinėse seniūnijose. Mokės brangiai, iš anksto. Tel. 8 685 09 194.
Galioja iki: 2021-03-11 08:13:47

Vilkaviškyje parduoda naudotą skalbimo mašiną LG (25 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2021-03-13 15:13:06

Parduoda nedidelį kiekį ekologiškai užaugintų bulvių, obuolių, graikiškų riešutų. Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2021-03-15 13:11:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Profesionalių analitinių dronų kainos svyruoja nuo vieno iki kelių tūkstančių eurų.

Mindaugo KAZLAUSKO nuotr.


Dronai – žemės ūkio ateitis

Andrius GRYGELAITIS


Naujosios technologijos vis labiau skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir žemės ūkis. Vis daugiau žemdirbių, siekdami geresnių ūkio rezultatų, į pagalbą pasitelkia dronus.

Iš oro matosi geriau

Karklinių kaime (Keturvalakių sen.) ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis droną naudoja jau 3–4 metus. Šis bepilotis orlaivis jam dažniausiai praverčia siekiant įvertinti pasėlių būklę ar po įvairių gamtos stichijų nustatyti patirtus nuostolius. Pernai ūkininko kukurūzų pasėliams itin pakenkė gervės, todėl pakėlęs į orą skraidyklę jis galėjo puikiai matyti tikrąją šių paukščių padarytą žalą.

„Tekę nukentėti ir nuo šernų. Su dronu darytos nuotraukos ar vaizdo medžiaga būna naudingos Savivaldybės komisijoms bei medžiotojams. Vargu ar su skraidyklėmis surinkta informacija padeda įžvelgti kokias nors tendencijas. Dažniausiai žemės ūkyje visi metai būna skirtingi, tad dronai labiausiai padeda čia ir dabar. Pavyzdžiui, iš oro puikiai matosi javų išgulimai. Nuo lauko krašto įvertinti tikrąją padėtį gana sunku, o žvelgiant iš aukštai viskas matosi kaip ant delno“, – mintimis dalijosi V. Matukaitis.

Anot jo, įvairių draudimo bendrovių ar ūkininkų konsultavimo tarnybų specialistai jau kurį laiką be šių bepiločių orlaivių neįsivaizduoja savo darbo. Vis daugiau ir paties V. Matukaičio pažįstamų žemdirbių įsigyja šias skraidykles bei naudoja jas siekdami savo ūkiams suteikti tam tikrų privalumų. Pats Vaidas galvoja apie dar naujesnio drono pirkimą, tačiau to daryti kol kas neskuba. Jo teigimu, technologijos taip sparčiai žengia į priekį, kad labai svarbu tiksliai žinoti, ko nori. Priešingu atveju, įsigijus vieną priemonę, netrukus ją gali tekti keisti kita.


V. Matukaitis prognozavo, kad per keletą ateinančių metų bepiločiai orlaiviai žemės ūkyje dar labiau išpopuliarės. Ūkininkas svarstė, kad juos labiausiai pamėgs tie žemdirbiai, kurie imlūs naujovėms bei žvelgia tik į priekį.

Gavo dovanų

Lakštučių kaime (Bartninkų sen.) ūkininkaujantis Mindaugas Kazlauskas droną naudoja dar visai neseniai. Jį vyras gavo dovanų nuo būsimos sutuoktinės. Šios skraidyklės jis norėjo jau seniai ir apie jos įsigijimą nuolat garsiai pasvarstydavo. Vis dėlto žemdirbį šiek tiek atgrasydavo gana nemaža kaina. Pavyzdžiui, M. Kazlausko naudojamas dronas kainavo per tūkstantį eurų.

„Su savo skraidykle galiu ne tik stebėti pasėlių būklę, bet ir daryti laukų brėžinius, identifikuoti melioracijos sistemų problemas. Man nereikia eiti pėsčiomis per lauką kelis kilometrus – iš oro viską puikiai matau. Rudenį po sėjos dalį ploto nupurškiau, o dalį palikau nepurškęs. Po kurio laiko stovint ant žemės visas laukas atrodė vienodai, tačiau iš aukštai matėsi akivaizdūs skirtumai“, – pasakojo M. Kazlauskas.

Jis svarstė, kad bepiločiai orlaiviai galėtų būti itin naudingi stambiems gyvulių augintojams. Neretai galvijai ganosi dideliuose plotuose, o kai kur nors nuklysta, juos surasti būna gana sunku. Dronai labai palengvina šį procesą.


„Ateityje norėčiau įsigyti tokį droną, su kuriuo galėčiau daryti dirvožemio nuotraukas, matyti, kuriems pasėliams trūksta trąšų, o kurie jaučia jų perteklių. Skraidyklės su galingesnėmis vaizdo kameromis kol kas kainuoja labai daug. Manau, jog ateityje jos tikrai pigs. Aš manau, kad šis orlaivis labai naudingas žemės ūkyje“, – mintimis dalijosi Lakštučiuose ūkininkaujantis Mindaugas.

Dalysis patirtimi

Geisteriškių kaime (Bartninkų sen.) žemę dirbantis Matas Kijauskas taip pat neseniai įsigijo droną. Jaunas vyras planuoja jį naudoti ne tik stebėdamas pasėlių būklę. Jis ketina šia skraidykle filmuoti didžiąją dalį žemės ūkio darbų: purškimus, tręšimus, žemės paruošimą sėjai, pačią sėją, javapjūtę ir kt. Visą sukauptą medžiagą ūkininkas ketina kelti į platformą „YouTube“.

„Aš pats internete stebiu kitų ūkininkų veiklą, tad tikiuosi, jog ir mano asmeninė patirtis kitiems bus įdomi. Norėčiau suburti nemažą sekėjų auditoriją. Aišku, norėdamas tai padaryti, privalau žmones sudominti kuriamu turiniu. Internete stebiu bent 10 žemdirbių, kurie kasdienybėje naudoja dronus. Mūsų rajone taip pat yra keli ūkininkai, turintys šią skraidyklę. Nors investicija į šiuos orlaivius yra nemaža, tačiau ji tikrai gali atsipirkti. Tikiu, kad dronai – žemės ūkio ateitis“, – sakė M. Kijauskas.


Bus galima purkšti?

Kol kas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naudojami tik analitinio pobūdžio dronai, tačiau likusiame pasaulyje jau kurį laiką populiarėja tos skraidyklės, kuriomis galima purkšti ar tręšti laukus.

Mūsų žemyne tebegalioja 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo, įpareigojanti valstybes uždrausti pasėlių purškimus iš oro. Tai reiškia, kad Europoje dar negalima legaliai iš oro purkšti ar tręšti laukų.

Vis dėlto ši situacija turėtų pasikeisti. Tiesa, dar negreitai. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė spėjo, kad tam prireiks bent 4–5 metų. Ji svarstė, kad nuo 2009 m. galiojanti direktyva greičiausiai bus pakeista per artimiausius dvejus metus, tačiau dar bent tiek pat laiko prireiks, kol ES valstybės tai įtvirtins savo nacionaliniuose teisės aktuose.

„Ši technologija kituose pasaulio regionuose sparčiais žingsniais žengia į priekį, o Europa kol kas joms yra uždara. Mūsų žemyne keliami dideli aplinkosauginiai reikalavimai, kuriuos tikrai būtų daug lengviau įgyvendinti į pagalbą pasitelkiant tiek skaitmenines, tiek tiksliąsias technologijas. Technologijos vystomos labai sparčiai, tačiau reikia pradėti nuo teisės aktų. Prie naujovių turi prisitaikyti ir įstatymų leidėjai, ir rizikos vertintojai. Juk viena – kai iš oro purškiamas ištisas laukas, visai kas kita – kai naudojamas taškinis metodas ir purškiama konkreti vieta. Jei ES bus uždara naujovėms, mes labai atsiliksime nuo Azijos ir kai kurių kitų regionų. Jeigu technologijos padeda spręsti aplinkosauginius klausimus, būtina jas įsileisti. Šios naujosios technologijos tikrai neatstos agronomų žinių ir nenustums agronomijos mokslo į paraštes, tačiau tai agronomams gali tapti puikiu darbo įrankiu“, – pabrėžė Zita Varanavičienė.

Kalbinti rajono ūkininkai teigė žinantys apie laukų purškimus ar tręšimus vykdančius dronus, tačiau abejojo, ar ši technologija greitai išpopuliarės. V. Matukaitis svarstė, kad ji gali būti perspektyvi nedideliuose daržininkystės ūkiuose, tačiau abejojo jų nauda purškiant arba tręšiant javų ar rapsų pasėlius. Panašios nuomonės laikėsi ir M. Kazlauskas.

„Daug priklausys ir nuo šių dronų kainos. Akivaizdu, kad dabar jie kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Patys žemdirbiai tokių pinigų tikrai nenorės skirti tokio tipo skraidyklėms. Reikės ir europinės paramos“, – svarstė M. Kazlauskas.

Privaloma registracija ir egzaminai

Naudojantieji dronus tiek žemės ūkyje, tiek kitose srityse nuo šiol privalo laikytis dar griežtesnių reikalavimų. Iki šių metų valdant droną užteko tiesiog neskristi virš draudžiamų teritorijų. Vis dėlto paskutinę praėjusių metų dieną įsigaliojo ES reglamentas, nustatantis naujus reikalavimus dronams ir jų savininkams. Juo siekiama užtikrinti bepiločių orlaivių skrydžių saugą šioje sparčiai besivystančioje aviacijos srityje. Šis nutarimas taip pat suvienodino tokių orlaivių naudojimo taisykles ir tvarką visoje ES.


Nuo šiol visiems bepiločių orlaivių savininkams, turintiems sunkesnį negu 250 gramų arba bet kokio svorio droną su kamera, reikia registruotis specialioje sistemoje Transporto kompetencijų agentūros (TKA) interneto puslapyje. Čia bus sugeneruotas unikalus asmens registracijos numeris, kuriuo būtina pažymėti savo skraidyklę.

Svarbu tai, kad sistemoje registruojamas ne konkretus įrenginys, o asmuo, kuriam jis priklauso. Tad jeigu žmogus turi kelis bepiločius orlaivius, tą patį registracijos numerį jis turi pavaizduoti ant jų visų. Taip pat nuo šiol sunkesnes negu 250 g skraidykles bus galima skraidinti tik turint nuotolinio piloto pažymėjimą – tam reikės toje pačioje TKA sistemoje baigti teorinių žinių kursą ir išlaikyti internetinį egzaminą.



Galerija: Dronai




Publikuota: 2021-02-10 09:06:45

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujoji Vištyčio seniūnė: „Noriu būti naudinga žmonėms“
* Fotografo žvilgsniu – nuo scenos žvaigždžių iki ligoninės palatų
* Karantininiai sukčiai apgaudinėja ir pirkėjus, ir pardavėjus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip per karantiną pakito Jūsų psichinė būklė?
Mano savijauta nepasikeitė.
Tapau jautresnis (-ė).
Pradėjo kamuoti nerimas.
Susirgau depresija.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis benzopjūklas?
Žodis benzopjūklas nevartotinas dėl netinkamos darybos. Gali būti vartojamas junginys benzininis pjūklas arba dūrinys benzinpjūklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas