|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Apsunkintos eismo sąlygos vairuotojams kelia daug problemų.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Užklupę tikros žiemos orai, kuriuos jau buvome pamiršę, nepalankūs eismo saugumui. Tačiau pareigūnai tikisi, kad vairuotojai tinkamai įvertins eismo sąlygas ir rimtesnių nelaimių pavyks išvengti.
Greitis ir atstumas
Rajono policijos komisariato vyresnysis specialistas Saulius Puniškis sakė, kad sausį iškritęs sniegas eismo įvykių mūsų rajono keliuose „nepriaugino“. Matyt, vairuotojai tinkamai įvertino eismo sąlygas ir pasirinko saugų greitį.
– Eismo saugumu besirūpinantys pareigūnai tokiu oru gali patarti tik vieną – važiuoti ne maksimaliu, eismo taisyklių ir kelio ženklų leistinu greičiu, o pasirinkti saugų, – kalbėjo S. Puniškis. – Be to, jei nėra būtinybės, ne tik dėl karantino, bet ir dėl sudėtingų eismo sąlygų geriau kelionių atsisakyti.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų prisiminti bet kokiu metų laiku, o ypač žiemą, – privalu laikytis saugaus atstumo. Saugus atstumas nuo priekyje važiuojančiojo žiemą turi būti bent 2 kartus didesnis nei vasarą.
Automobilio ratų sukibimas su kelio danga žiemą yra daug mažesnis nei vasarą. Todėl važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą. Automobilis turi važiuoti tolygiai. Įsibėgėjimas, persirikiavimai ir stabdymas turėtų būti be staigių judesių. Tolygumas itin svarbus posūkiuose.
Geros padangos
Važiuojant slidžiu keliu greitį sumažinti derėtų dar prieš posūkį ir vingį įveikti stabiliu greičiu. Viena didžiausių klaidų – posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
Stabdymas irgi turi būti tolygus, pradėti stabdyti derėtų iš anksto, nes esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias gali būti neįtikėtinai ilgas.
Važiuojant slidžiu keliu nepaprastai išauga nevaldomo slydimo rizika. Daugumai vairuotojų pojūtis, kad automobilis pradeda slysti, būna paskutinis prieš atsiduriant griovyje.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad slidžiame kelyje labai svarbu geros padangos. Prastos padangos, patekus į kritinę situaciją, iš vairuotojo atima bet kokią galimybę ištaisyti padėtį.
Taigi visi, kam ir karantino metu būtina leistis į tolimesnę kelionę, turėtų atkreipti dėmesį į profesionalų patarimus.
Mažiau avarijų
Nors išsamios analizės niekas neatliko, S. Puniškis pripažino, kad užsitęsęs karantinas turėjo įtakos ir eismo įvykių statistikai. Tad lyginant ankstesnių ir praėjusių metų statistiką, pastarųjų kur kas geresnė, išskyrus vieną rodiklį, ko gero, taip pat susijusį su karantinu. Važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą.
Praėjusiais metais iš viso policijoje užregistruoti 142 eismo įvykiai, iš kurių 21 įskaitinis. 2019 m. įvyko 207 avarijos, iš kurių 39 įskaitinės. Į šią statistiką nepatenka tos avarijos, kurių vairuotojai sutarė, kuris kaltas, ir susirašę eismo įvykių deklaracijas kreipėsi į draudimo bendroves.
Pernai avarijose 1 žmogus žuvo, 23 buvo sužeisti. Tiesa, žmogaus gyvybę nusinešusio eismo įvykio kaltininkas ne vairuotojas, o pats važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu ėjęs pėsčiasis.
Metais anksčiau statistika buvo kur kas graudesnė – sužaloti 54 žmonės, tiesa, žuvo tiek pat – 1.
Visgi neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius svyra 2020-ųjų nenaudai: girti vairuotojai sukėlė 7 avarijas, kuriose buvo sužaloti žmonės. 2019 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės kilo 4 įskaitiniai eismo įvykiai.
Daugiau pažeidimų
Beje, statistika liudija, kad karantino metu mūsų šalies piliečiai vartoja daugiau alkoholio. Tai atsispindi ir policijos statistikoje: praėjusiais metais pareigūnai sulaikė 144 neblaivius vairuotojus, iš jų 68 girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 6 įkliuvo pakartotinai.
2019 m. sulaikyta 117 neblaivių vairuotojų, 45 iš jų girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 3 sulaikyti pakartotinai.
Sunku pasakyti, kas praėjusiais metais lėmė Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistiką – aktyvesnis pareigūnų patruliavimas ar eismo dalyvių abejingumas įstatymams, tačiau nusižengėlių skaičiai didesni. Iš viso atskleisti 2282 pažeidimai (2019 m. – 2144), tačiau į šią statistiką nepatenka greitį viršiję vairuotojai, mat juos užfiksavo ne policija, o stacionarūs greičio matuokliai.
846 padarė ne motorinių transporto priemonių vairuotojai, o pėstieji, dviratininkai ar vadeliotojai (2019 m. – 638). Sustabdyti 258 automobiliai, kuriuos vairavę asmenys neturėjo tam teisės (2019 m. – 127), 225 asmenys nesegėjo saugos diržų (2019 m. – 205).
Avaringiausias – pirmadienis
Analizę atlikusios draudimo bendrovės pateikė savo statistiką. Remiantis 2019 m. ir 2020 m. duomenimis, avaringiausia savaitės diena yra pirmadienis. Statistika rodo, jog nelaimių keliuose gausu ir ketvirtadieniais bei penktadieniais, taip pat šventiniais laikotarpiais.
Didesnį pirmadienio avaringumą būtų galima sieti su tuo, kad savaitgalį atsipalaidavę vairuotojai pirmadienį nepajėgia sukaupti dėmesio. Be to, įprastai eismas savaitės pradžioje keliuose būna labiau įtemptas: padaugėja automobilių, skubėjimo, spūsčių.
Budrumo stoka, didesnis atsipalaidavimas į avaringiausių dienų sąrašus įtraukė ir ketvirtadienį bei penktadienį. Baigiantis darbo savaitei daugiau automobilių juda iš miestų, susidaro spūstys. Be to, vairuotojai po savaitės darbų yra labiau pavargę, dėl to mažėja ir dėmesingumas prie vairo.
2020-ieji išsiskyrė ne tokiais kontrastingais avaringiausių dienų skaičiais. Pernai avaringiausiomis dienomis šalyje būta iki 80 eismo įvykių, o 2019 m. – daugiau nei 100 avarijų. Galima daryti išvadą, kad judėjimo ribojimas per karantiną pakoregavo ir eismo įvykių tendencijas.
Užklupę tikros žiemos orai, kuriuos jau buvome pamiršę, nepalankūs eismo saugumui. Tačiau pareigūnai tikisi, kad vairuotojai tinkamai įvertins eismo sąlygas ir rimtesnių nelaimių pavyks išvengti. |
Rajono policijos komisariato vyresnysis specialistas Saulius Puniškis sakė, kad sausį iškritęs sniegas eismo įvykių mūsų rajono keliuose „nepriaugino“. Matyt, vairuotojai tinkamai įvertino eismo sąlygas ir pasirinko saugų greitį.
– Eismo saugumu besirūpinantys pareigūnai tokiu oru gali patarti tik vieną – važiuoti ne maksimaliu, eismo taisyklių ir kelio ženklų leistinu greičiu, o pasirinkti saugų, – kalbėjo S. Puniškis. – Be to, jei nėra būtinybės, ne tik dėl karantino, bet ir dėl sudėtingų eismo sąlygų geriau kelionių atsisakyti.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų prisiminti bet kokiu metų laiku, o ypač žiemą, – privalu laikytis saugaus atstumo. Saugus atstumas nuo priekyje važiuojančiojo žiemą turi būti bent 2 kartus didesnis nei vasarą.
Automobilio ratų sukibimas su kelio danga žiemą yra daug mažesnis nei vasarą. Todėl važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą. Automobilis turi važiuoti tolygiai. Įsibėgėjimas, persirikiavimai ir stabdymas turėtų būti be staigių judesių. Tolygumas itin svarbus posūkiuose.
Važiuojant slidžiu keliu greitį sumažinti derėtų dar prieš posūkį ir vingį įveikti stabiliu greičiu. Viena didžiausių klaidų – posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
Stabdymas irgi turi būti tolygus, pradėti stabdyti derėtų iš anksto, nes esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias gali būti neįtikėtinai ilgas.
Važiuojant slidžiu keliu nepaprastai išauga nevaldomo slydimo rizika. Daugumai vairuotojų pojūtis, kad automobilis pradeda slysti, būna paskutinis prieš atsiduriant griovyje.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad slidžiame kelyje labai svarbu geros padangos. Prastos padangos, patekus į kritinę situaciją, iš vairuotojo atima bet kokią galimybę ištaisyti padėtį.
Taigi visi, kam ir karantino metu būtina leistis į tolimesnę kelionę, turėtų atkreipti dėmesį į profesionalų patarimus.
Nors išsamios analizės niekas neatliko, S. Puniškis pripažino, kad užsitęsęs karantinas turėjo įtakos ir eismo įvykių statistikai. Tad lyginant ankstesnių ir praėjusių metų statistiką, pastarųjų kur kas geresnė, išskyrus vieną rodiklį, ko gero, taip pat susijusį su karantinu.
Važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą.
Praėjusiais metais iš viso policijoje užregistruoti 142 eismo įvykiai, iš kurių 21 įskaitinis. 2019 m. įvyko 207 avarijos, iš kurių 39 įskaitinės. Į šią statistiką nepatenka tos avarijos, kurių vairuotojai sutarė, kuris kaltas, ir susirašę eismo įvykių deklaracijas kreipėsi į draudimo bendroves.
Pernai avarijose 1 žmogus žuvo, 23 buvo sužeisti. Tiesa, žmogaus gyvybę nusinešusio eismo įvykio kaltininkas ne vairuotojas, o pats važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu ėjęs pėsčiasis.
Metais anksčiau statistika buvo kur kas graudesnė – sužaloti 54 žmonės, tiesa, žuvo tiek pat – 1.
Visgi neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius svyra 2020-ųjų nenaudai: girti vairuotojai sukėlė 7 avarijas, kuriose buvo sužaloti žmonės. 2019 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės kilo 4 įskaitiniai eismo įvykiai.
Beje, statistika liudija, kad karantino metu mūsų šalies piliečiai vartoja daugiau alkoholio. Tai atsispindi ir policijos statistikoje: praėjusiais metais pareigūnai sulaikė 144 neblaivius vairuotojus, iš jų 68 girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 6 įkliuvo pakartotinai.
2019 m. sulaikyta 117 neblaivių vairuotojų, 45 iš jų girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 3 sulaikyti pakartotinai.
Sunku pasakyti, kas praėjusiais metais lėmė Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistiką – aktyvesnis pareigūnų patruliavimas ar eismo dalyvių abejingumas įstatymams, tačiau nusižengėlių skaičiai didesni. Iš viso atskleisti 2282 pažeidimai (2019 m. – 2144), tačiau į šią statistiką nepatenka greitį viršiję vairuotojai, mat juos užfiksavo ne policija, o stacionarūs greičio matuokliai.
846 padarė ne motorinių transporto priemonių vairuotojai, o pėstieji, dviratininkai ar vadeliotojai (2019 m. – 638). Sustabdyti 258 automobiliai, kuriuos vairavę asmenys neturėjo tam teisės (2019 m. – 127), 225 asmenys nesegėjo saugos diržų (2019 m. – 205).
Analizę atlikusios draudimo bendrovės pateikė savo statistiką. Remiantis 2019 m. ir 2020 m. duomenimis, avaringiausia savaitės diena yra pirmadienis. Statistika rodo, jog nelaimių keliuose gausu ir ketvirtadieniais bei penktadieniais, taip pat šventiniais laikotarpiais.
Didesnį pirmadienio avaringumą būtų galima sieti su tuo, kad savaitgalį atsipalaidavę vairuotojai pirmadienį nepajėgia sukaupti dėmesio. Be to, įprastai eismas savaitės pradžioje keliuose būna labiau įtemptas: padaugėja automobilių, skubėjimo, spūsčių.
Budrumo stoka, didesnis atsipalaidavimas į avaringiausių dienų sąrašus įtraukė ir ketvirtadienį bei penktadienį. Baigiantis darbo savaitei daugiau automobilių juda iš miestų, susidaro spūstys. Be to, vairuotojai po savaitės darbų yra labiau pavargę, dėl to mažėja ir dėmesingumas prie vairo.
2020-ieji išsiskyrė ne tokiais kontrastingais avaringiausių dienų skaičiais. Pernai avaringiausiomis dienomis šalyje būta iki 80 eismo įvykių, o 2019 m. – daugiau nei 100 avarijų. Galima daryti išvadą, kad judėjimo ribojimas per karantiną pakoregavo ir eismo įvykių tendencijas.
Publikuota: 2021-02-03 08:42:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|