|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Medikai COVID-19 vakcina jau paskiepijo 2,56 proc. rajono gyventojų.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vakcina nuo COVID-19 kursto aistras. Vieni ją siekia gauti apeidami įstatymus, kiti – paniškai bijo dėl nežinomo poveikio ateityje ar net kuria sąmokslo teorijas, siedami vakciną su 5G ryšiu bei visuotiniu žmonių „čipavimu“. Tačiau dauguma mūsų rajono gyventojų nekantriai laukia, kol turės galimybę pasiskiepyti.
Atvejų nenustatyta
Kaip informavo rajono Savivaldybės gydytoja Inga Gudynaitė, kasdien į eilę skiepytis nuo COVID-19 užsirašo vis daugiau žmonių, o pirmosiomis dienomis, kai tik buvo paskelbta informacija dėl registracijos, registratūrų telefonų linijos tiesiog „užlūžo“ nuo skambučių. Tiesa, kol kas registruotis gali tik vyresni nei 65 m. ir rizikos grupėms priklausantys asmenys. Tačiau kol kas niekas tiksliai nežino, kada rajoną pasieks jiems skirta vakcina.
Tiek medikai, tiek vaistininkai pripažįsta dažnai sulaukiantys pacientų klausimų, ką mano apie vakciną, ar patys skiepysis. Ypač daug išsigandusių žmonių kreipėsi po to, kai žiniasklaidoje pasklido informacija, jog Norvegijoje po skiepų numirė 23 žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija ir Norvegijos medikai išsamiai tiria šiuos atvejus ir akcentuoja, kad visi mirę asmenys buvo labai ligoti senelių namų gyventojai, todėl negalima teigti, kad mirties priežastimi galėjo tapti vakcina. Anot Norvegijos medikų, minėta vakcina apsaugoja tik nuo COVID-19, bet negali išgelbėti nuo kitų ligų.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, iki šiol pasaulyje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau kaip 30 mln. žmonių. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi būtų tapusi vakcina nuo koronaviruso.
Negalavimų nejuto
Mūsų rajone nuo COVID-19 jau paskiepyta 2, 56 proc. gyventojų – t. y. beveik 900. Dauguma jų gavę tik pirmąją dozę ir laukia antrosios, tačiau ligoninės medikai jau paskiepyti abiem Jungtinių Amerikos Valstijų farmacijos kompanijos „Pfizer“ ir jos bandymus parėmusios Vokietijos biotechnologijų kompanijos „BioNTech“ vakcinos dozėmis.
Gudkaimio globos namų direktorius Rimas Murinas sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje skiepijosi 90 proc. globotinių ir darbuotojų – 75 asmenys. Tiems, kurie atsisakė, vakcinos per prievartą niekas nepiršo. Tačiau buvo ir tokių, kurie vėliau persigalvojo, tad buvo įrašyti į rezervinį sąrašą, tad šią savaitę paskiepyti dar 5 darbuotojai ir 1 gyventojas.
Direktorius sakė kalbėjęs su globos namų gyventojais, ar šie po skiepo nepajuto kokių nors negalavimų, ar nepakilo temperatūra. Tačiau, anot R. Murino, nė vienas žmogus pasikeitusia savijauta nesiskundė. Vienas iš darbuotojų sakė, kad jam patino dūrio vieta, kitas savijautą po skiepo apibūdino kaip nuovargį kojose, kurį pajunti, kai ilgą laiką nesportavęs užlipi ant bėgimo takelio.
Kitų pašalinių reakcijų nei darbuotojai, nei gyventojai nejuto. Antrąją skiepo dozę Gudkaimio globos namai turėtų gauti kitą savaitę.
Dalis persirgo
Didvyžių socialinės globos namų vadovas Rimvydas Žiemys taip pat patikino, kad niekas iš jo įstaigos globotinių šalutiniu vakcinos poveikiu nesiskundė, nebent skausmu dūrio vietoje, kaip ir po bet kurios kitos injekcijos. Direktorius sakė ir pats skiepijęsis, tad akylai sekė savo būklę, bet jokių savijautos pokyčių nepastebėjęs.
Iš pradžių buvo paskiepyti 145 globos namų gyventojai ir 88 darbuotojai. Tačiau dėl COVID-19 protrūkio dalis darbuotojų pirmos vakcinacijos metu buvo saviizoliacijoje, todėl skiepytis negalėjo. Tad šią savaitę gavus rezervinę vakciną paskiepyta dar apie trys dešimtys darbuotojų.
Šiuo metu COVID-19 dar serga 29 socialinių globos namų gyventojai ir 11 darbuotojų, tačiau visi jaučiasi neblogai. Anot R. Žiemio, netrukus sukaks 20 dienų nustatytas terminas, kai globotiniai iš sergančiųjų sąrašo bus išbraukti.
Tiesa, visi nekantriai laukia antrosios skiepo dozės ir laiko, kada susiformuos antikūnai, kad galėtų jaustis saugiai.
Tiria patys
Rajono ligoninės personalas ne tik jau paskiepytas antrąja doze, bet ir sulaukęs laiko, kai organizme pasigaminus antikūnams gali jaustis saugus. Tiesa, medikai pripažino, kad buvo tokių, kurie po antrosios vakcinos dozės sulaukė visai nemalonaus šalutinio poveikio. Vienai slaugytojai net teko kreiptis dėl nedarbingumo lapelio, nes dvi dienas karščiavo, temperatūra buvo pakilusi iki 38, 5 °C. Nors temperatūra nukrito, medikė pasakojo net 5 dienas jautusi galvos, raumenų skausmus, nuovargį, silpnumą. Tiesa, simptomai nebuvo tokie stiprūs, kaip sergant COVID-19, – vaistai juos nesunkiai numalšindavo.
Karščiavimas bei galvos skausmas pasireiškė dar kelioms medikėms, tačiau jie buvo trumpalaikiai – praėjo per dieną. Dauguma antra vakcinos doze pasiskiepijusio ligoninės personalo jautė panašius simptomus kaip ir po pirmos dozės – rankos skausmą ar injekcijos vietos patinimą.
Kadangi per 100 medikų persirgo liga COVID-19, dar 134 pasiskiepijo, ligoninės administracija kolektyvinį imunitetą vertina visai neblogai. Ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė, kad tiek persirgusiems, tiek pasiskiepijusiems darbuotojams labai smalsu sužinoti, koks buvo organizmo imuninis atsakas, tad daugelis antikūnų kiekį tyrėsi jau ne vieną kartą.
– Mums, medikams, labai įdomu stebėti, kaip keičiasi organizmo reakcija, tad tarsi patys atliekame tyrimą. Pas daugelį persirgusiųjų iškart po ligos randama mažai viruso antikūnų, tačiau tiriantis vėliau jų daugėja, – pasakojo L. Blažaitis. – Antikūnų kiekis priklauso nuo organizmo reakcijos – vienų žmonių antikūnų titras siekia vos 1, kitų – net per 40.
L. Blažaitis pripažįsta, kad tarp ligoninės personalo pasitaikė tokių, kurie skiepytis atsisakė, nes internete buvo skaitę neigiamos informacijos apie vakciną. Tačiau liūdina, kad žmonės vis dar pasitiki ne mokslu pagrįsta informacija, o melagienomis, kurias specialiai skleidžia visai kitkuo suinteresuotos struktūros, dažnai turinčios politinių ar net priešiškų valstybei tikslų.
Vakcina nuo COVID-19 kursto aistras. Vieni ją siekia gauti apeidami įstatymus, kiti – paniškai bijo dėl nežinomo poveikio ateityje ar net kuria sąmokslo teorijas, siedami vakciną su 5G ryšiu bei visuotiniu žmonių „čipavimu“. Tačiau dauguma mūsų rajono gyventojų nekantriai laukia, kol turės galimybę pasiskiepyti. |
Kaip informavo rajono Savivaldybės gydytoja Inga Gudynaitė, kasdien į eilę skiepytis nuo COVID-19 užsirašo vis daugiau žmonių, o pirmosiomis dienomis, kai tik buvo paskelbta informacija dėl registracijos, registratūrų telefonų linijos tiesiog „užlūžo“ nuo skambučių. Tiesa, kol kas registruotis gali tik vyresni nei 65 m. ir rizikos grupėms priklausantys asmenys. Tačiau kol kas niekas tiksliai nežino, kada rajoną pasieks jiems skirta vakcina.
Tiek medikai, tiek vaistininkai pripažįsta dažnai sulaukiantys pacientų klausimų, ką mano apie vakciną, ar patys skiepysis. Ypač daug išsigandusių žmonių kreipėsi po to, kai žiniasklaidoje pasklido informacija, jog Norvegijoje po skiepų numirė 23 žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija ir Norvegijos medikai išsamiai tiria šiuos atvejus ir akcentuoja, kad visi mirę asmenys buvo labai ligoti senelių namų gyventojai, todėl negalima teigti, kad mirties priežastimi galėjo tapti vakcina. Anot Norvegijos medikų, minėta vakcina apsaugoja tik nuo COVID-19, bet negali išgelbėti nuo kitų ligų.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, iki šiol pasaulyje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau kaip 30 mln. žmonių. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi būtų tapusi vakcina nuo koronaviruso.
Mūsų rajone nuo COVID-19 jau paskiepyta 2, 56 proc. gyventojų – t. y. beveik 900. Dauguma jų gavę tik pirmąją dozę ir laukia antrosios, tačiau ligoninės medikai jau paskiepyti abiem Jungtinių Amerikos Valstijų farmacijos kompanijos „Pfizer“ ir jos bandymus parėmusios Vokietijos biotechnologijų kompanijos „BioNTech“ vakcinos dozėmis.
Gudkaimio globos namų direktorius Rimas Murinas sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje skiepijosi 90 proc. globotinių ir darbuotojų – 75 asmenys. Tiems, kurie atsisakė, vakcinos per prievartą niekas nepiršo. Tačiau buvo ir tokių, kurie vėliau persigalvojo, tad buvo įrašyti į rezervinį sąrašą, tad šią savaitę paskiepyti dar 5 darbuotojai ir 1 gyventojas.
Direktorius sakė kalbėjęs su globos namų gyventojais, ar šie po skiepo nepajuto kokių nors negalavimų, ar nepakilo temperatūra. Tačiau, anot R. Murino, nė vienas žmogus pasikeitusia savijauta nesiskundė. Vienas iš darbuotojų sakė, kad jam patino dūrio vieta, kitas savijautą po skiepo apibūdino kaip nuovargį kojose, kurį pajunti, kai ilgą laiką nesportavęs užlipi ant bėgimo takelio.
Kitų pašalinių reakcijų nei darbuotojai, nei gyventojai nejuto. Antrąją skiepo dozę Gudkaimio globos namai turėtų gauti kitą savaitę.
Didvyžių socialinės globos namų vadovas Rimvydas Žiemys taip pat patikino, kad niekas iš jo įstaigos globotinių šalutiniu vakcinos poveikiu nesiskundė, nebent skausmu dūrio vietoje, kaip ir po bet kurios kitos injekcijos. Direktorius sakė ir pats skiepijęsis, tad akylai sekė savo būklę, bet jokių savijautos pokyčių nepastebėjęs.
Iš pradžių buvo paskiepyti 145 globos namų gyventojai ir 88 darbuotojai. Tačiau dėl COVID-19 protrūkio dalis darbuotojų pirmos vakcinacijos metu buvo saviizoliacijoje, todėl skiepytis negalėjo. Tad šią savaitę gavus rezervinę vakciną paskiepyta dar apie trys dešimtys darbuotojų.
Šiuo metu COVID-19 dar serga 29 socialinių globos namų gyventojai ir 11 darbuotojų, tačiau visi jaučiasi neblogai. Anot R. Žiemio, netrukus sukaks 20 dienų nustatytas terminas, kai globotiniai iš sergančiųjų sąrašo bus išbraukti.
Tiesa, visi nekantriai laukia antrosios skiepo dozės ir laiko, kada susiformuos antikūnai, kad galėtų jaustis saugiai.
Rajono ligoninės personalas ne tik jau paskiepytas antrąja doze, bet ir sulaukęs laiko, kai organizme pasigaminus antikūnams gali jaustis saugus. Tiesa, medikai pripažino, kad buvo tokių, kurie po antrosios vakcinos dozės sulaukė visai nemalonaus šalutinio poveikio. Vienai slaugytojai net teko kreiptis dėl nedarbingumo lapelio, nes dvi dienas karščiavo, temperatūra buvo pakilusi iki 38, 5 °C. Nors temperatūra nukrito, medikė pasakojo net 5 dienas jautusi galvos, raumenų skausmus, nuovargį, silpnumą. Tiesa, simptomai nebuvo tokie stiprūs, kaip sergant COVID-19, – vaistai juos nesunkiai numalšindavo.
Karščiavimas bei galvos skausmas pasireiškė dar kelioms medikėms, tačiau jie buvo trumpalaikiai – praėjo per dieną. Dauguma antra vakcinos doze pasiskiepijusio ligoninės personalo jautė panašius simptomus kaip ir po pirmos dozės – rankos skausmą ar injekcijos vietos patinimą.
Kadangi per 100 medikų persirgo liga COVID-19, dar 134 pasiskiepijo, ligoninės administracija kolektyvinį imunitetą vertina visai neblogai. Ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė, kad tiek persirgusiems, tiek pasiskiepijusiems darbuotojams labai smalsu sužinoti, koks buvo organizmo imuninis atsakas, tad daugelis antikūnų kiekį tyrėsi jau ne vieną kartą.
– Mums, medikams, labai įdomu stebėti, kaip keičiasi organizmo reakcija, tad tarsi patys atliekame tyrimą. Pas daugelį persirgusiųjų iškart po ligos randama mažai viruso antikūnų, tačiau tiriantis vėliau jų daugėja, – pasakojo L. Blažaitis. – Antikūnų kiekis priklauso nuo organizmo reakcijos – vienų žmonių antikūnų titras siekia vos 1, kitų – net per 40.
L. Blažaitis pripažįsta, kad tarp ligoninės personalo pasitaikė tokių, kurie skiepytis atsisakė, nes internete buvo skaitę neigiamos informacijos apie vakciną. Tačiau liūdina, kad žmonės vis dar pasitiki ne mokslu pagrįsta informacija, o melagienomis, kurias specialiai skleidžia visai kitkuo suinteresuotos struktūros, dažnai turinčios politinių ar net priešiškų valstybei tikslų.
Publikuota: 2021-02-03 08:34:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|