„Santaka“ / Kauno modernizmo architektūrai siekiama UNESCO pripažinimo / Paveldas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Veža žvyrą, plautą žvyrą, smėlį, skaldą, skaldelę, grūdus ir kt. krovinius iki 8 tonų. Tel. 8 686 45 549.
Galioja iki: 2022-09-29 14:48:29

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2022-09-29 14:50:10



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Paveldas

Dalinkitės:  


Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių, reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu.

Gyčio ORŽIKAUSKO / Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.


Kauno modernizmo architektūrai siekiama UNESCO pripažinimo


UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta vertinti Kauno modernizmo architektūros paraiška. Sprendimo dėl statuso laukiama 2022 m. vasarą. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį.

Po kelerius metus trukusio ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“. Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Paraiškoje, be kitų aspektų, Kauno modernizmo architektūra vertinama kaip pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą.

Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų įkvėptos architektūros sambūviui su vietiniu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas įvairovę. Kauno pavyzdys skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.

Dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai, Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis. Modernizmas Kaune susiformavo tarpukariu, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.


Tarptautinio pripažinimo siekiantis Kaunas tarpukario modernizmą pristato kaip išskirtinę urbanistinio paveldo vietovę – sparčią miesto transformaciją į modernią Europos sostinę.

Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys.

Vertybės, dėl kurios ypatingo statuso spręs tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, teritoriją sudaro Naujamiestis ir Žaliakalnis, kur yra didžiausia modernizmo epochos pastatų koncentracija.

Kultūros paveldo specialistai akcentuoja, kad modernizmas tuo metu reiškė ne tik kitokius, tinku dengtus, plokščiastogius lenktomis linijomis pastatus, bet taip pat liudijo apie naują filosofiją. Architektūroje netrūko šviesos, erdvumo, o tai buvo priešinga iš carinės Rusijos „paveldėtiems“ ankštiems kambarėliams ir kabinetams.

Ypač vertinamos išlikusios tarpukariui būdingos susisiekimo priemonės – veikiantys Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai. Unikalią vietos dvasią Kaune kuria ne tik fasadai, bet ir išlikę autentiški aplinkos bei dizaino elementai.
Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi.


Kauno stiprybė yra tai, kad galima ne tik rodyti lokalius atskirus fragmentus, bet išskirtine architektūra papasakoti viso regiono istoriją.

Tikimasi, kad nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 2022-ųjų vasarą turėtų būti priimtas sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Jau pats paraiškos rengimo procesas, visas kelias į UNESCO yra be galo vertingi. Kelerius metus trukęs paraiškos rengimo procesas leido iš naujo pažvelgti į unikalią Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę, paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ja ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m. Kitais metais Lietuva pateikė paraišką į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į jį patenka objektai, pretenduojantys tapti išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldo vietovėmis.

Nominacinę paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams, mokesčiams. Paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ minėtos institucijos parengė bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.


Pasaulio paveldo statusas labai prisidėtų prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo. Be to, UNESCO yra stipriausias turizmo paslaugų ženklas. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį. Paveldo ir turizmo ekspertams atsirastų puiki galimybė užmegzti ryšius su kolegomis tarptautiniu mastu, keistis ekspertinėmis žiniomis ir didinti Kauno žinomumą.

Kaunas pretenduoja tapti jau penktąja Lietuvoje UNESCO saugoma vietove. Kiti į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai yra Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.

UNESCO sudarytame Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos valstybių dainų ir šokių šventės, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės.



„Santakos“ inf.



Galerija: Paveldas




Publikuota: 2021-02-01 10:38:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientams – erdvesnės patalpos ir nauji aparatai
* Respublikinio renginio dalyviai susižavėjo mūsų kraštu
* „Blue/Yellow“ lyderis ragina nesustoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į žinią apie mobilizaciją Rusijoje?
Ukrainai bus sunkiau kovoti.
Rusija įspeista į kampą – pavojus visiems.
Manau, Putinas blefuoja.
Nieko baisaus nematau.
Man rūpi mano problemos.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygsvara“?
Lygsvara – nevartotinas žodis. Vartotinas pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms; 2. darni ko nors būsena.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas