|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Paveldas
|
|
|
Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių, reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu.
Gyčio ORŽIKAUSKO / Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.
UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta vertinti Kauno modernizmo architektūros paraiška. Sprendimo dėl statuso laukiama 2022 m. vasarą. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį.
Po kelerius metus trukusio ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“. Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Paraiškoje, be kitų aspektų, Kauno modernizmo architektūra vertinama kaip pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą.
Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų įkvėptos architektūros sambūviui su vietiniu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas įvairovę. Kauno pavyzdys skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.
Dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai, Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis. Modernizmas Kaune susiformavo tarpukariu, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Tarptautinio pripažinimo siekiantis Kaunas tarpukario modernizmą pristato kaip išskirtinę urbanistinio paveldo vietovę – sparčią miesto transformaciją į modernią Europos sostinę.
Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys.
Vertybės, dėl kurios ypatingo statuso spręs tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, teritoriją sudaro Naujamiestis ir Žaliakalnis, kur yra didžiausia modernizmo epochos pastatų koncentracija.
Kultūros paveldo specialistai akcentuoja, kad modernizmas tuo metu reiškė ne tik kitokius, tinku dengtus, plokščiastogius lenktomis linijomis pastatus, bet taip pat liudijo apie naują filosofiją. Architektūroje netrūko šviesos, erdvumo, o tai buvo priešinga iš carinės Rusijos „paveldėtiems“ ankštiems kambarėliams ir kabinetams.
Ypač vertinamos išlikusios tarpukariui būdingos susisiekimo priemonės – veikiantys Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai. Unikalią vietos dvasią Kaune kuria ne tik fasadai, bet ir išlikę autentiški aplinkos bei dizaino elementai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi.
Kauno stiprybė yra tai, kad galima ne tik rodyti lokalius atskirus fragmentus, bet išskirtine architektūra papasakoti viso regiono istoriją.
Tikimasi, kad nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 2022-ųjų vasarą turėtų būti priimtas sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Jau pats paraiškos rengimo procesas, visas kelias į UNESCO yra be galo vertingi. Kelerius metus trukęs paraiškos rengimo procesas leido iš naujo pažvelgti į unikalią Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę, paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ja ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m. Kitais metais Lietuva pateikė paraišką į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į jį patenka objektai, pretenduojantys tapti išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldo vietovėmis.
Nominacinę paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams, mokesčiams. Paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ minėtos institucijos parengė bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
Pasaulio paveldo statusas labai prisidėtų prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo. Be to, UNESCO yra stipriausias turizmo paslaugų ženklas. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį. Paveldo ir turizmo ekspertams atsirastų puiki galimybė užmegzti ryšius su kolegomis tarptautiniu mastu, keistis ekspertinėmis žiniomis ir didinti Kauno žinomumą.
Kaunas pretenduoja tapti jau penktąja Lietuvoje UNESCO saugoma vietove. Kiti į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai yra Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.
UNESCO sudarytame Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos valstybių dainų ir šokių šventės, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės.
„Santakos“ inf.
UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta vertinti Kauno modernizmo architektūros paraiška. Sprendimo dėl statuso laukiama 2022 m. vasarą. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį. |
Po kelerius metus trukusio ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“. Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Paraiškoje, be kitų aspektų, Kauno modernizmo architektūra vertinama kaip pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą.
Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų įkvėptos architektūros sambūviui su vietiniu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas įvairovę. Kauno pavyzdys skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.
Dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai, Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis. Modernizmas Kaune susiformavo tarpukariu, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Tarptautinio pripažinimo siekiantis Kaunas tarpukario modernizmą pristato kaip išskirtinę urbanistinio paveldo vietovę – sparčią miesto transformaciją į modernią Europos sostinę.
Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys.
Vertybės, dėl kurios ypatingo statuso spręs tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, teritoriją sudaro Naujamiestis ir Žaliakalnis, kur yra didžiausia modernizmo epochos pastatų koncentracija.
Kultūros paveldo specialistai akcentuoja, kad modernizmas tuo metu reiškė ne tik kitokius, tinku dengtus, plokščiastogius lenktomis linijomis pastatus, bet taip pat liudijo apie naują filosofiją. Architektūroje netrūko šviesos, erdvumo, o tai buvo priešinga iš carinės Rusijos „paveldėtiems“ ankštiems kambarėliams ir kabinetams.
Ypač vertinamos išlikusios tarpukariui būdingos susisiekimo priemonės – veikiantys Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai. Unikalią vietos dvasią Kaune kuria ne tik fasadai, bet ir išlikę autentiški aplinkos bei dizaino elementai.
Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausomos modernios valstybės ateitimi.
Kauno stiprybė yra tai, kad galima ne tik rodyti lokalius atskirus fragmentus, bet išskirtine architektūra papasakoti viso regiono istoriją.
Tikimasi, kad nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 2022-ųjų vasarą turėtų būti priimtas sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Jau pats paraiškos rengimo procesas, visas kelias į UNESCO yra be galo vertingi. Kelerius metus trukęs paraiškos rengimo procesas leido iš naujo pažvelgti į unikalią Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę, paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ja ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m. Kitais metais Lietuva pateikė paraišką į preliminarųjį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į jį patenka objektai, pretenduojantys tapti išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldo vietovėmis.
Nominacinę paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams, mokesčiams. Paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ minėtos institucijos parengė bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
Pasaulio paveldo statusas labai prisidėtų prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo. Be to, UNESCO yra stipriausias turizmo paslaugų ženklas. UNESCO pripažinimas miestui suteiktų naują impulsą ir pritrauktų viso pasaulio dėmesį. Paveldo ir turizmo ekspertams atsirastų puiki galimybė užmegzti ryšius su kolegomis tarptautiniu mastu, keistis ekspertinėmis žiniomis ir didinti Kauno žinomumą.
Kaunas pretenduoja tapti jau penktąja Lietuvoje UNESCO saugoma vietove. Kiti į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai yra Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.
UNESCO sudarytame Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos valstybių dainų ir šokių šventės, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės.
„Santakos“ inf.
Galerija: Paveldas
Publikuota: 2021-02-01 10:38:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|