„Santaka“ / Globos namai priglobė ir žaltį / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-11-07 09:16:21



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Katilinėje darbininkų laukė labai netikėta staigmena: geltonskruostis žaltys.

Globos namai priglobė ir žaltį

Eglė MIČIULIENĖ


Praėjusią savaitę Gudkaimio globos namų direktorius Rimas Murinas socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą apie naują gyventoją. Tiesa, tai nėra įprastas globos namų gyventojas, ir įsikraustė jis ne į pagrindines patalpas, o į katilinę. Tai – gražus geltonskruostis žaltys.



Netikėtas radinys

Maždaug metro ilgio gyvį globos namų darbininkai aptiko lauko katilinėje. Kaip pasakojo R. Murinas, tvarkydamiesi vyrai atvertė vieną dėžę, o ten susirietęs gulėjo ilgas juodas roplys. Suprantama, staigmena nepasirodė labai maloni, tačiau atsitokėję ir apžiūrėję gyvūną vyrai suprato, jog tai – ne kokia nors nuodinga gyvatė, o paprastas Lietuvoje gana dažnai sutinkamas geltonskruostis žaltys: tai išdavė dvi galvą puošiančios geltonos dėmės.

Nors dauguma žmonių bet kokių šliaužiojančių roplių bijo, žalčiai nėra nei nuodingi, nei kaip nors kitaip pavojingi. Jie tegali apsimesti negyvi, taip pat savo priešą gali gąsdinti šnypšdami, darydami staigius judesius bei išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo balkšvai gelsvą skystį.

Tokią smarvę, užkluptas žmonių, paleido ir Gudkaimyje apsigyvenęs žaltys.


Nežinodami, ką daryti, globos namų darbuotojai ėmė domėtis, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Informacija buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, sulaukta įvairių komentarų ir patarimų, bet norinčiųjų priglobti ar kaip nors konkrečiai pagelbėti neatsirado.

„Gaila, tikrai gražus padaras, nesinori, kad žūtų. Nesu biologas, bet, kiek supratome, dabar žalčiui – žiemos miegas. Tai paklojome į dėžę popieriaus, kad būtų minkščiau, nunešėme atgal į katilinę ir palikome. Jis vėl susisuko ir, tikimės, miegos toliau“, – pasakojo R. Murinas.



Žmonių kaimynystės nevengia

Iš tiesų žiemos miegu paprastieji žalčiai užmiega spalio ar lapkričio mėnesį, o pabunda kovo–balandžio mėnesiais. Ką daryti tokiu atveju, koks nutiko globos namuose? Ar išneštas laukan gyvūnas nesušals?

Pakalbinome vilkaviškietį, dabar jau Vilniuje su smulkiais bei egzotiniais gyvūnais dirbantį veterinarijos gydytoją Tomą Bušauską. Specialistas paaiškino, kad geriausia būtų, jei žaltys liktų toje pat vietoje ir ramiai tęstų savo žiemos miegą, žinoma, jei tik katilinėje nėra per daug šilta.

„Gerai būtų, kad patalpoje būtų neaukšta teigiama temperatūra, 4–10 laipsnių šilumos. Jei bus šalčiau, jis gali sušalti, o jei per šilta – gyvūnas nemiegos, tuomet greičiausiai reikėtų jį globoti, maitinti. Galbūt priimtų kokia nors egzotinių gyvūnų prieglauda, bet apskritai Lietuvoje nelabai kas užsiima su laukiniais gyvūnais – žalčiais, paukščiais, ežiais ir pan. Tiesiog trūksta tokių organizacijų. Todėl pats geriausias variantas – palikti žaltį ramiai peržiemoti vėsioje patalpoje. O pavasarį geriausiai paleisti į gamtą, natūralią aplinką“, – pasakojo T. Bušauskas.


Anot jo, tai, kad žaltys apsigyveno pastate, nieko keisto nėra. Šie padarai niekad nevengė žmonių kaimynystės. Paprastai jie gyvena šlapesnėse vietose – vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose, tačiau sutinkami ir prie sodybų. Žiemai žaltys gali įsitaisyti kokiame nors urve, po kelmu, sename bunkeryje ar, kaip šiuo atveju, prisiglausti kokio pastato rūsyje.



Pažiūrėkite į akis

Ne tik gyvenvietėse, bet ir pačiame Vilkaviškyje jau buvęs ne vienas atvejis, kai žmonės savo rūsyje rado žaltį. Manoma, kad šių padarų į namus kartais parsigabename ir su miško mediena.

Tačiau bijoti žalčio nereikia. Priešingai, lietuviai juos nuo seno mylėjo ir globojo, laikė gerosiomis namų dvasiomis ir netgi laikydavo tvartuose ar net namuose. Tikėta, kad žalčio prielankumas lemia praturtėjimą, gausesnį derlių, laimę namams. Šie gyvūnai padėdavo sodybose išnaikinti graužikus.

Tiesa, gamtininkai neigia populiarų mitą, kad radus žaltį jį reikėtų girdyti pienu. Roplys nėra žinduolis ir neturi pieną virškinančių fermentų, tad gerti žalčiui geriausiai tinka paprastas vanduo. O minta šie ropliai varliagyviais, pelėmis, driežais, mažomis žuvytėmis, smulkiais paukščiais ir žinduoliais.


Beje, ar žinote, kaip dar, be geltonų „auselių“, atskirti žaltį nuo Lietuvos miškuose šliaužiojančios nuodingos angies? Reikia pažiūrėti ropliui į akis. Žalčio vyzdys, kaip ir žmogaus, yra apvalus, o gyvatės – vertikalus, kaip katės.

Bet kokiu atveju, ar sutikote žaltį, ar gyvatę, jų skriausti nereikia. Jei gyvūno neliesite, žmogui jis niekad nieko blogo nedarys.



Publikuota: 2021-01-28 08:48:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pozicija dėl lieptų: gal ir nelegalu, bet tikrinti nėra kam
* Šeimos gydytoją senjoras apkaltino vakcinacijos sabotažu
* Prizinė vieta konkurse – už išmanųjį taromatą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas