„Santaka“ / Vis daugiau vartotojų šviežių produktų ieško ūkiuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-01-22 10:34

Dalinkitės:  


117 tūkst. Eur parama įmonei „Du Medu“, kuri prekiauja ekologiškais kepiniais, tapo didele paspirtimi ir paskatino atidaryti parduotuves Klaipėdoje ir Vilniuje.

Asmeninio archyvo nuotr.


Vis daugiau vartotojų šviežių produktų ieško ūkiuose


Vis daugiau gyventojų ir maitinimo įmonių šviežių kaimiškų produktų nusipirkti šiandien dairosi nebe įprastose parduotuvėse, o tiesiai iš ūkininkų bei kitų gamintojų. Tokioms vadinamosioms trumposioms maisto tiekimo grandinėms kurti ir populiarinti pasitelkiama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Ja siekiama, kad ūkininko ūkyje užaugintas ar pagamintas šviežias ekologiškas produktas pasiektų vartotojus trumpiausiu keliu.



Įsteigė naujų darbo vietų

Šia galimybe pasinaudojo ir Prienų rajone veikianti kepykla „Du Medu“. Jos vadovas Vytautas Račickas atviravo, kad rašyti projektą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraišką paskatino galimybė už paramos lėšas įsteigti naujų prekybos vietų. Tad įmonės kepykloje iš verslininko tėvo Jono Račicko laukuose užaugintų ekologiškų grūdų kepama ir per laiką spėjusi išpopuliarėti „Ruginė duona“, pyragai ir sausainiai, aplenkdami tarpininkus, šiandien jau keliauja ir į Vilniuje bei Klaipėdoje atidarytas krautuvėles. Įsisavinus apie 117 tūkst. eurų paramos lėšų, atsirado galimybė padengti dalį didmiesčiuose esančių patalpų nuomos mokesčio, taip pat kompensuoti darbuotojų atlyginimą.



Bendrovė „Du Medu“ gyvuoja nuo 2007-ųjų. Atvertęs šį istorijos lapą, kad metai bėga taip greit, nustebo ir pats kepyklos vadovas V. Račickas. „Rodos, neseniai pirmąją ruginę duoną savo kepykloje paragauti išsikepėme sau, po to vaišinome šeimos pažįstamus ir draugus, šiems padrąsinus, toliausiai nuveždavome parduoti į Prienų turgelį, o dabar tapome žinomi gerokai toliau ir už savo regiono ribų“, – pasidžiaugė jis.

Kepykla garsėja ne tik ekologiška „Rugine duona“, kurios per savaitę čia iškepama iki 1 500 kilogramų, bet ir konditerijos gaminiais. Jų asortimentą papildo nauji, taip pat kepami be jokių cheminių priedų. Bet būtent senasis vartotojų pamėgtas „Medaus pyragas“, kuriam iškepti naudojamas tik ekologiškas verslo partnerio „Medaus namai“ medus, lėmė įmonės pavadinimą – „Du Medu“. Kaip ir daugelio verslininkų, didžiausia V. Račicko svajonė – kad greičiau baigtųsi koronaviruso pandemijos sukeltas chaosas ir kad investuoti projekto pinigai duotų kuo geresnį efektą.



Sąlyga – turėti partnerį

Norintiesiems gauti paramą pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ keliama sąlyga: pareiškėjai turi turėti partnerį ir bendradarbiauti, tai yra du ūkio subjektai turi būti pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Paraiškų skaičius auga: 2016 m. gauta vos viena, 2017 m. – nė vienos, 2018 m. – 5, 2019 m. – 16. Praėjusiais metais paraiškos buvo priimamos tris kartus, jų gauta 27, tiesa, kelios „nubyrėjo“, liko 20. Iš viso šiam kvietimui buvo skirta 2 881 134 mln. Eur paramos lėšų.



Manoma, kad prie išaugusio priemonės populiarumo galėjo prisidėti ir koronaviruso pandemija, kai tiek vartotojai, vengiantys dažniau vaikščioti po parduotuves, aktyviau pradėjo ieškoti ūkininkų ūkiuose išaugintos ar pagamintos produkcijos, tiek patys ūkininkai ar smulkūs gamintojai vartotojams tapo atviresni – pasiūlė galimybes prekes saugiai išvežioti į užsakovų namus.

Praėjusiais metais dažniausiai buvo prašoma paramos prekybai vietos ūkyje, tiesioginiam produktų pristatymui vartotojams, mobiliai parduotuvei įrengti, internetinei parduotuvei sukurti. Daugiausia paraiškų buvo teikiama iš daržininkystės bei gyvulininkystės sektorių. Iš viso šiai veiklos sričiai KPP 2014–2020 m. laikotarpiui skirta daugiau kaip 4 mln. Eur paramos suma.



Kas gali kreiptis paramos

Parama paremta bendradarbiavimu žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, todėl paraišką būtina teikti su partneriais, t. y. projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 subjektai. Pareiškėjais ir partneriais gali būti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, viešieji juridiniai asmenys, veikiantys žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse (gali būti partneriai ir tarpininkai).



Pareiškėjo ir partnerių bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi, pasirašyta prieš paraiškos pateikimą. Pareiškėjai ir partneriai projektą įgyvendins kartu kaip vienos projekto grandinės dalyviai. Pareiškėjas per vieną kvietimą gali pateikti tik vieną paraišką gauti paramą. O pareiškėjo ir partnerio dalyvavimas kitose KPP priemonėse, pateikus paraišką pagal priemonės veiklos sritį, neribojamas. Projektui įgyvendinti gali būti paskirtas arba įdarbintas projekto vadovas.



Ką ir kiek finansuoja

Paramos lėšomis galima kurti logistikos centrą – remiama statinių, susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba ir sandėliavimu, statyba, nuomotis prekybos patalpas, pirkti pakavimo ir fasavimo bei perdirbimo įrangą, mobiliąją „parduotuvę ant ratų“, mokėti už transportavimo išlaidas: kurą, nuomą, paslaugas, taip pat mokėti darbo užmokestį pardavėjui ir projekto vadovui.

Vienam projektui galima gauti iki 120 tūkst. Eur be PVM, nepriklausomai nuo partnerių skaičiaus. Numatytas paramos intensyvumas – 60 proc. tinkamoms finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – tinkamoms finansuoti projekto bendrosioms (bet ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, išskyrus einamąsias bendradarbiavimo išlaidas), einamosioms bendradarbiavimo (bet ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas), einamosioms projekto įgyvendinimo bei skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra (bet ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, iš jų – ne daugiau kaip 50 proc. gali būti skirta pardavimų skatinimo reklamos išlaidoms), išlaidoms.

Pareiškėjai ir partneriai turi prisiimti įsipareigojimą sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos vietą ir išlaikyti ją iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, vykdyti prekybą ir aptarnauti ne mažiau kaip 3 tūkst. (stacionariose prekybos vietose) arba 1 tūkst. (laikinose prekybos vietose) pirkėjų per metus, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas.

Paramos gavėjas gali pateikti iki 6 mokėjimo prašymų (įskaitant avanso mokėjimo prašymą) arba, jei projekte numatytas turtas (visa įranga ir įrengimai) bus įgyjamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, iki 10 mokėjimo prašymų (įskaitant avanso mokėjimo prašymą).

Projekto įgyvendinimo trukmė nuo paramos sutarties pasirašymo dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2023 m. birželio 30 d.



Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklą „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus ir balus.

Jei projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius (skaičiuojami visi projekto grandinės dalyviai, nurodyti veiklos įgyvendinimo taisyklių 11 punkte) yra 5 ir daugiau, suteikiama 20 balų, jei nuo 3 iki 4, – 15 balų. Jei produktai vartotojams pristatomi tiesiogiai, – 15 balų, jei pardavimai ūkiuose, – 10 balų, jei naujos prekybos vietos steigiamos ne ūkiuose, – 15 balų.



Kai projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys (atitiktis šiam kriterijui vertinama paraiškos teikimo metu, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis atitinka šį kriterijų), suteikiami 5 balai. Kai yra suplanuotų prekybos vietų skaičius, suteikiama ne daugiau kaip 20 balų (atrankos balai suteikiami pagal paramos paraiškoje numatytą prekybos vietų skaičių): 1 prekybos vieta – 4 balai, 2 prekybos vietos – 8 balai, 3 prekybos vietos – 12 balų, 4 prekybos vietos – 16 balų, 5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų. Jei projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintus ir (ar) perdirbtus produktus, suteikiama 10 balų: už 3 tiekiamus produktus – 5 balai, už daugiau kaip 3 produktus – 10 balų. Jei projektas įgyvendinamas be tarpininkų, suteikiami 5 balai.

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška nepriimama. Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių, bet joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekami KPP administravimo taisyklėse nurodyti veiksmai. Papildomas šių paraiškų atrankos vertinimas bus atliktas sudarius pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.







Užsk. 147



Galerija: parama




Publikuota: 2021-01-22 10:34:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai