|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Albino Šneiderio nuomone, kai kurie Vyriausybės sprendimai privers dar daugiau gyventojų trauktis iš gyvulininkystės sektoriaus.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Praėję metai šalies ir rajono pieno gamintojams tradiciškai buvo nelengvi. Lietuvoje superkamo pieno kaina vis dar yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje, o situaciją dar labiau sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai
Nelaukta „dovanėlė“
Likus vos kelioms dienoms iki praėjusios kadencijos Vyriausybės darbo pabaigos pasirodė su pieno gamintojais nederintas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas – nuo 2022 m. į pieno supirkimo punktus bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną. Taisyklių pakeitime nurodoma, kad pieno pardavimo metu žalio pieno temperatūra turės būti ne aukštesnė kaip 8 laipsniai, naikinama dabar galiojanti išimtis, kad neatšaldytas pienas gali būti pristatomas per 2 val. po melžimo.
Tai reiškia, kad šaldytuvų neturintys ūkininkai negalės parduoti pieno. Skaičiuojama, jog šalyje šaldymo įrangą turi vos apie 40 proc. pienininkų. Panašūs skaičiai turėtų vyrauti ir mūsų rajone. Dažnai vos kelias ar keliolika karvių laikantys ūkininkai, kurių mūsų krašte yra dauguma, negali sau leisti įsigyti pienui skirtus šaldytuvus, todėl įsigaliojus įstatymui dauguma iš jų būtų priversti trauktis iš pienininkystės sektoriaus.
Mūsų rajone praėjusių metų pabaigoje karves laikė 1006 ūkininkai. Kartu sudėjus jie turėjo 5466 karves. Net 511 žemdirbių laikė vos 1 ar 2 piendaves. 248 ūkininkai kasdien melžė 3–5, o 126 turėjo 6–10 karvių. Vilkaviškio rajone yra vos 8 žemdirbiai, laikantys daugiau nei 50 karvių.
Iš karto pasitrauktų
Keturvalakių seniūnijoje ūkininkaujanti ir keturias karves melžianti Janina Jakimavičienė teigė, kad jei reikėtų už asmenines santaupas įsigyti šaldymo įrangą, ji iškart atsisakytų gyvulių. Jos teigimu, už parduotą pieną gaunamas atlygis šiuo metu neleidžia pagalvoti apie jokias investicijas.
„Karves laikau jau 36 metus. Pastaruoju metu situacija mūsų sektoriuje – nepavydėtina. Dabar už litrą pieno gauname apie 18 centų, tačiau vasarą už tą patį kiekį mokėdavo vos po 13 centų. Stambieji pienininkai tikrai taip nevargsta kaip mes. Perdirbėjai yra priversti jiems nuolaidžiauti, todėl moka daug didesnes sumas nei mums. Būtent mūsų sąskaita didieji pienininkai ir gali uždirbti daugiau“, – mintimis dalijosi J. Jakimavičienė.
Moteris vylėsi, jog nauji pakeitimai vis dėlto neįsigalios, nes tai iš pienininkystės sektoriaus priverstų trauktis ne tik ją, bet ir daugumą kitų smulkiųjų ir vidutinių pienininkų.
„Asmeniškai aš jau laukiu tik pensijos, kada galėsiu atsisakyti karvių. Darbas gyvulių ūkyje – labai sunkus. Prie jūros paskutinį kartą buvau prieš porą metų. Ir tai tik vieną dieną. Ryte nuvykau, o vakare grįžau, nes reikėjo melžti karves. Kaime jau nebėra žmonių, kurie galėtų padėti pieno ūkyje. Jaunimas taip pat nenori savo ateities susieti su gyvuliais. Pieno sektoriaus ateitis Lietuvoje kelia labai daug klausimų“, – svarstė pašnekovė.
Pirks šaldytuvą
Pajevonio seniūnijoje gyvenanti Birutė Rimavičienė su vyru Antanu šiuo metu laiko aštuonias karves. Moteris teigė, jog atsisakyti galvijų svarstė ne kartą, tačiau, anot jos, kaime nėra daug alternatyvių veiklų. Maždaug tris dešimtmečius nuosavame karvių ūkyje dirbanti moteris taip pat vylėsi, jog naujoji pieno supirkimo tvarka nebus priimta, nors jai pačiai tai daug įtakos neturėtų.
„Mes ir taip planuojame artimiausiu metu įsigyti pienui skirtą šaldytuvą. Pagal ūkio modernizavimo projektą esame įsipareigoję tai daryti. Vis dėlto daugelis žemdirbių negalėtų sau to leisti. Pieno supirkimo kainos yra tokios, kad jos leidžia tik išgyventi. Apie jokias investicijas daugelis iš mūsų net negali pagalvoti“, – kalbėjo B. Rimavičienė.
Mažėja statytojų
Skeptiškai į galimą naująją tvarką žiūrėjo ir rajone pieną superkančių žemės ūkio kooperatyvų vadovai. ŽŪK „Senoji kryžkelė“ pirmininkas Arvydas Jurgelaitis teigė, kad tokie pakeitimai supykdytų daugelį šalies ūkininkų ir šie tikrai kovotų už senos tvarkos grąžinimą. Panašios nuomonės laikėsi ir ŽŪK „Melbras“ direktorius Rimutis Gudaitis. Anot jo, tikrai ne visi ūkininkai galėtų įsigyti šaldymo įrangą.
Abu minėti kooperatyvai yra didžiausi pieno supirkėjai rajone, vienijantys maždaug po 400 pieno statytojų.
„Kasdien superkame po 40 tonų pieno. Tarp savo tiekėjų turime ir smulkių, ir stambių ūkininkų. Pastaruoju metu jų skaičius išlieka panašus – vieni traukiasi dėl natūralių priežasčių, tačiau neretai juos pakeičia kiti pieno gamintojai. Šiuo metu mažiausia pieno supirkimo kaina – 18, 4 cento už litrą“, – sakė A. Jurgelaitis.
ŽŪK „Melbras“ direktorius R. Gudaitis su nostalgija prisiminė laikus, kai kooperatyvas vienijo per tūkstantį pieno statytojų. Vadovo teigimu, pastaraisiais metais pastebimos itin akivaizdžios besitraukiančiųjų iš pienininkystės sektoriaus tendencijos.
„Žmonės traukiasi dėl įvairių priežasčių. Tikrai nemanau, kad sąlyginai nedidelės pieno supirkimo kainos yra pagrindinė to priežastis. Apskritai, karves laiko praktiškai vien vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas visiškai nenori dirbti su gyvuliais. Šio sektoriaus ateitis priklausys nuo daugelio niuansų. Vienas iš jų – besikeičiantys pieno vartojimo įpročiai“, – svarstė R. Gudaitis.
Nesupranta draudimo
„Man asmeniškai galima nauja pieno supirkimo tvarka jokios įtakos neturėtų. Priešingai, pasitraukus mažiesiems ūkininkams imtų dar labiau trūkti pieno ir galbūt perdirbėjai būtų priversti bent kiek pakelti supirkimo kainas. Vis dėlto nenorėčiau, kad kainos būtų keliamos tokiais būdais. Lietuvai reikia ir smulkiųjų pieno gamintojų!“ – pabrėžė bene didžiausias rajono pieno gamintojas, Bartninkų seniūnijoje gyvenantis Albinas Šneideris.
Dar labiau nei galima pasikeitusi pieno supirkimo tvarka jį neramino priimti mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Pagal juos, jau nuo šių metų kovo įsigalios draudimas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. išvežti į laukus kraikinį mėšlą.
„Tokie draudimai – labai keisti. Net mokslininkai nesupranta, kuo jie pagrįsti. Šiltuoju metų laiku, kai azoto junginių garavimas didžiausias, mėšlą leidžiama vežti ir perkrauti į lauko rietuves, o žiemą, kai išgaravimas mažiausias, – ne! Kur logika? Be to, juk laukuose sandėliuojamas mėšlas taip nekrenta į akis, kaip esantis prie namų. Tai – ir tvarkos klausimas! Be Lietuvos, vos dvi Europos Sąjungos šalys – Latvija ir Airija – draudžia šaltuoju metų laikotarpiu lauke sandėliuoti mėšlą. Bijau, kad tokie draudimai tik dar labiau prisidės prie gyvulininkystės sektoriaus naikinimo mūsų šalyje“, – apmaudo neslėpė A. Šneideris.
Pakalbinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė, kuruojanti gyvulininkystės sritį, pritarė, kad saugoti gamtą būtina, tačiau, jos nuomone, naujieji teisės aktai, reglamentuojantys mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus, yra šiek tiek per griežti. Specialistė svarstė, kad būtent dėl griežtų reikalavimų nemažai ūkininkų atsisako auginti gyvulius.
„Norint saugoti gamtą, reikėtų nepamiršti saugoti ir gyvulininkystės šaką kaimuose. Manau, kad tvarkingai laukuose laikomas mėšlas nedaro jokios žalos gamtai arba ji yra minimali. Šiandien gyvulininkystės ūkiai dėl žemų produkcijos supirkimo kainų neturi investicijų kažką keisti – belieka trauktis. Tą labai dažnai girdžiu iš mūsų krašto ūkininkų“, – teigė J. Bindokaitė.
Praėję metai šalies ir rajono pieno gamintojams tradiciškai buvo nelengvi. Lietuvoje superkamo pieno kaina vis dar yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje, o situaciją dar labiau sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai |
Likus vos kelioms dienoms iki praėjusios kadencijos Vyriausybės darbo pabaigos pasirodė su pieno gamintojais nederintas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas – nuo 2022 m. į pieno supirkimo punktus bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną. Taisyklių pakeitime nurodoma, kad pieno pardavimo metu žalio pieno temperatūra turės būti ne aukštesnė kaip 8 laipsniai, naikinama dabar galiojanti išimtis, kad neatšaldytas pienas gali būti pristatomas per 2 val. po melžimo.
Tai reiškia, kad šaldytuvų neturintys ūkininkai negalės parduoti pieno. Skaičiuojama, jog šalyje šaldymo įrangą turi vos apie 40 proc. pienininkų. Panašūs skaičiai turėtų vyrauti ir mūsų rajone. Dažnai vos kelias ar keliolika karvių laikantys ūkininkai, kurių mūsų krašte yra dauguma, negali sau leisti įsigyti pienui skirtus šaldytuvus, todėl įsigaliojus įstatymui dauguma iš jų būtų priversti trauktis iš pienininkystės sektoriaus.
Mūsų rajone praėjusių metų pabaigoje karves laikė 1006 ūkininkai. Kartu sudėjus jie turėjo 5466 karves. Net 511 žemdirbių laikė vos 1 ar 2 piendaves. 248 ūkininkai kasdien melžė 3–5, o 126 turėjo 6–10 karvių. Vilkaviškio rajone yra vos 8 žemdirbiai, laikantys daugiau nei 50 karvių.
Keturvalakių seniūnijoje ūkininkaujanti ir keturias karves melžianti Janina Jakimavičienė teigė, kad jei reikėtų už asmenines santaupas įsigyti šaldymo įrangą, ji iškart atsisakytų gyvulių. Jos teigimu, už parduotą pieną gaunamas atlygis šiuo metu neleidžia pagalvoti apie jokias investicijas.
„Karves laikau jau 36 metus. Pastaruoju metu situacija mūsų sektoriuje – nepavydėtina. Dabar už litrą pieno gauname apie 18 centų, tačiau vasarą už tą patį kiekį mokėdavo vos po 13 centų. Stambieji pienininkai tikrai taip nevargsta kaip mes. Perdirbėjai yra priversti jiems nuolaidžiauti, todėl moka daug didesnes sumas nei mums. Būtent mūsų sąskaita didieji pienininkai ir gali uždirbti daugiau“, – mintimis dalijosi J. Jakimavičienė.
Moteris vylėsi, jog nauji pakeitimai vis dėlto neįsigalios, nes tai iš pienininkystės sektoriaus priverstų trauktis ne tik ją, bet ir daugumą kitų smulkiųjų ir vidutinių pienininkų.
„Asmeniškai aš jau laukiu tik pensijos, kada galėsiu atsisakyti karvių. Darbas gyvulių ūkyje – labai sunkus. Prie jūros paskutinį kartą buvau prieš porą metų. Ir tai tik vieną dieną. Ryte nuvykau, o vakare grįžau, nes reikėjo melžti karves. Kaime jau nebėra žmonių, kurie galėtų padėti pieno ūkyje. Jaunimas taip pat nenori savo ateities susieti su gyvuliais. Pieno sektoriaus ateitis Lietuvoje kelia labai daug klausimų“, – svarstė pašnekovė.
Pajevonio seniūnijoje gyvenanti Birutė Rimavičienė su vyru Antanu šiuo metu laiko aštuonias karves. Moteris teigė, jog atsisakyti galvijų svarstė ne kartą, tačiau, anot jos, kaime nėra daug alternatyvių veiklų. Maždaug tris dešimtmečius nuosavame karvių ūkyje dirbanti moteris taip pat vylėsi, jog naujoji pieno supirkimo tvarka nebus priimta, nors jai pačiai tai daug įtakos neturėtų.
„Mes ir taip planuojame artimiausiu metu įsigyti pienui skirtą šaldytuvą. Pagal ūkio modernizavimo projektą esame įsipareigoję tai daryti. Vis dėlto daugelis žemdirbių negalėtų sau to leisti. Pieno supirkimo kainos yra tokios, kad jos leidžia tik išgyventi. Apie jokias investicijas daugelis iš mūsų net negali pagalvoti“, – kalbėjo B. Rimavičienė.
Skeptiškai į galimą naująją tvarką žiūrėjo ir rajone pieną superkančių žemės ūkio kooperatyvų vadovai. ŽŪK „Senoji kryžkelė“ pirmininkas Arvydas Jurgelaitis teigė, kad tokie pakeitimai supykdytų daugelį šalies ūkininkų ir šie tikrai kovotų už senos tvarkos grąžinimą. Panašios nuomonės laikėsi ir ŽŪK „Melbras“ direktorius Rimutis Gudaitis. Anot jo, tikrai ne visi ūkininkai galėtų įsigyti šaldymo įrangą.
Abu minėti kooperatyvai yra didžiausi pieno supirkėjai rajone, vienijantys maždaug po 400 pieno statytojų.
„Kasdien superkame po 40 tonų pieno. Tarp savo tiekėjų turime ir smulkių, ir stambių ūkininkų. Pastaruoju metu jų skaičius išlieka panašus – vieni traukiasi dėl natūralių priežasčių, tačiau neretai juos pakeičia kiti pieno gamintojai. Šiuo metu mažiausia pieno supirkimo kaina – 18, 4 cento už litrą“, – sakė A. Jurgelaitis.
ŽŪK „Melbras“ direktorius R. Gudaitis su nostalgija prisiminė laikus, kai kooperatyvas vienijo per tūkstantį pieno statytojų. Vadovo teigimu, pastaraisiais metais pastebimos itin akivaizdžios besitraukiančiųjų iš pienininkystės sektoriaus tendencijos.
„Žmonės traukiasi dėl įvairių priežasčių. Tikrai nemanau, kad sąlyginai nedidelės pieno supirkimo kainos yra pagrindinė to priežastis. Apskritai, karves laiko praktiškai vien vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas visiškai nenori dirbti su gyvuliais. Šio sektoriaus ateitis priklausys nuo daugelio niuansų. Vienas iš jų – besikeičiantys pieno vartojimo įpročiai“, – svarstė R. Gudaitis.
„Man asmeniškai galima nauja pieno supirkimo tvarka jokios įtakos neturėtų. Priešingai, pasitraukus mažiesiems ūkininkams imtų dar labiau trūkti pieno ir galbūt perdirbėjai būtų priversti bent kiek pakelti supirkimo kainas. Vis dėlto nenorėčiau, kad kainos būtų keliamos tokiais būdais. Lietuvai reikia ir smulkiųjų pieno gamintojų!“ – pabrėžė bene didžiausias rajono pieno gamintojas, Bartninkų seniūnijoje gyvenantis Albinas Šneideris.
Dar labiau nei galima pasikeitusi pieno supirkimo tvarka jį neramino priimti mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Pagal juos, jau nuo šių metų kovo įsigalios draudimas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. išvežti į laukus kraikinį mėšlą.
„Tokie draudimai – labai keisti. Net mokslininkai nesupranta, kuo jie pagrįsti. Šiltuoju metų laiku, kai azoto junginių garavimas didžiausias, mėšlą leidžiama vežti ir perkrauti į lauko rietuves, o žiemą, kai išgaravimas mažiausias, – ne! Kur logika? Be to, juk laukuose sandėliuojamas mėšlas taip nekrenta į akis, kaip esantis prie namų. Tai – ir tvarkos klausimas! Be Lietuvos, vos dvi Europos Sąjungos šalys – Latvija ir Airija – draudžia šaltuoju metų laikotarpiu lauke sandėliuoti mėšlą. Bijau, kad tokie draudimai tik dar labiau prisidės prie gyvulininkystės sektoriaus naikinimo mūsų šalyje“, – apmaudo neslėpė A. Šneideris.
Pakalbinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė, kuruojanti gyvulininkystės sritį, pritarė, kad saugoti gamtą būtina, tačiau, jos nuomone, naujieji teisės aktai, reglamentuojantys mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus, yra šiek tiek per griežti. Specialistė svarstė, kad būtent dėl griežtų reikalavimų nemažai ūkininkų atsisako auginti gyvulius.
„Norint saugoti gamtą, reikėtų nepamiršti saugoti ir gyvulininkystės šaką kaimuose. Manau, kad tvarkingai laukuose laikomas mėšlas nedaro jokios žalos gamtai arba ji yra minimali. Šiandien gyvulininkystės ūkiai dėl žemų produkcijos supirkimo kainų neturi investicijų kažką keisti – belieka trauktis. Tą labai dažnai girdžiu iš mūsų krašto ūkininkų“, – teigė J. Bindokaitė.
Publikuota: 2021-01-21 08:44:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|