|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Maisto sauga
|
|
|
Iš prekybos centro išeinantiems žmonėms į akis krenta ryškiaspalviai „Lidl“ lankstinukai, o ne mažu šriftu surašyta informacija apie užterštą ar galimai užterštą produktą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Ne kiekvienas pastebi „Lidl“ prekybos centro fojė prie durų kabančius lapus su smulkiu šriftu įrašyta informacija. Bet tuos, kas pastebi ir perskaito, ji nemaloniai stebina.
Ne vienas produktas
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė V. Ž. (pavardė redakcijai žinoma) sakė, jog jos šeima dažnai užsukdavo į neseniai mieste atsidariusį „Lidl“ prekybos centrą. Tačiau vienas pastebėtas faktas šeimos narius gerokai sutrikdė.
„Stende prie durų nuolat kabo lapas su informacija, kad šioje parduotuvėje buvo galimai mikrobiologine tarša užkrėstų maisto produktų, kurių negalima nei vartoti patiems, nei duoti gyvūnams. Pirkėjai raginami tokias prekes grąžinti, net jeigu ir neturi pirkimą patvirtinančio kasos kvito. Bet kas gi ten atneš, kai jau viskas seniai suvalgyta, o dauguma tos informacijos apie grąžinimą apskritai nežino“, – pasakojo moteris.
Blogiausia, anot vilkaviškietės, kad informacija surašyta tokiu mažu šriftu, jog daugelis žmonių jos net nepastebi, o pastebėjęs ne kiekvienas be akinių įskaitys.
„Mes taip pat nebūtume pamatę, bet turime paauglį sūnų, kuris susidomėjo, perskaitė ir parodė mums. Manau, tokie perspėjantys raštai turėtų kaboti ne prie išėjimo, o prie šaldytuvų su prekėmis, kad patrauktų pirkėjų dėmesį. Nes išeidamas iš parduotuvės pilnais krepšiais niekas jokios informacijos jau nebeskaito“, – dėstė skaitytoja.
Suvalgyti iki pusės spalio, grąžinti – sausį
Dar įdomiau pasidarė pastebėjus, kad informacija apie užterštas prekes nuolat keičiasi, t. y. pranešama vis apie kitus produktus. Nors parduotuvė atsidarė visai neseniai, pirkėjai jau buvo įspėti dėl galimai mikrobiologine tarša užterštų viščiuko, vištos sparnelių, sparnelių petelių, kiaušinių, etileno oksidu užterštos sezamo pastos.
„Pamenu, kažkada buvo atvejis ir kitame prekybos centre, kai prašė grąžinti įsigytą mėsą. Suprantu, kad gali būti vienkartiniai, reti atvejai, bet čia matome tendenciją! Išparduoda vienas prekes su akcija, paskui smulkiu šriftu paskelbia, kad galima jas grąžinti, ir vėl deda kitas nekokybiškas prekes“, – stebėjosi moteris.
Kai kurių prekių paskelbimo nevartotinomis terminai iš tiesų pribloškia. Pavyzdžiui, „Sodžiaus“ viščiukas prekybos centre buvo parduodamas nuo spalio 10 dienos, jo galiojimo laikas baigėsi spalio 15 dieną. Tačiau informacija apie tai, kad produktas galimai užterštas mikrobiologine tarša, pasirodė tik po pusantro mėnesio, gruodžio 31 dieną (!). Buvo skelbiama, kad produktą įsigiję pirkėjai jį gali grąžinti į parduotuvę iki sausio 7 dienos.
Gal užteršti, o gal ir ne
Natūralu, jog pirkėjai kilo klausimas, kaip toks „galimai užterštas“ maistas gali atsiliepti sveikatai. Vilkaviškietė paskambino nurodytu „Lidl“ Klientų aptarnavimo skyriaus telefonu.
„Paklausiau, kodėl taip rizikuojama žmonių sveikata. Beje, jeigu nusipirktas produktas užterštas, tai jis gali užkrėsti ir kitą šaldytuve esantį maistą. O kas atsakys, jeigu užsikrės ir apsirgs visa šeima? Į tokį mano klausimą „Lidl“ atstovė atsakė, kad pirkėjai informuojami tik dėl galimos taršos, o tai reiškia, kad produktai galėjo būti užteršti, bet galėjo būti ir geri. Tačiau bet kokiu atveju tokius produktus parduotuvė priims. Na, o jeigu kažkas susirgtų, tai patarė kreiptis į gydytojus, tuomet atnešti pažymą apie užsikrėtimą, o tada jau reikalai būtų sprendžiami toliau. Bet įsivaizduokite, kaip gydytojas nustatys, kad aš būtent nuo to viščiuko užsikrėčiau?“ – stebėjosi „Santakos“ skaitytoja.
Patikras inicijuoja patys
Pirkėjos keliamus klausimus pateikėme prekybos centro administracijai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė atsiuntė tokį atsakymą: „Lidl“ taiko nuoseklią produktų kokybės užtikrinimo sistemą, griežtai rūpinasi maisto produktų kokybe nuo derybų su tiekėjais apie galimą bendradarbiavimą bei jų gaminių įtraukimo į asortimentą iki kasdienės prekybos. „Lidl“ ne tik reikalauja iš partnerių reguliariai tirti produkciją, bet ir patys atitinkamai inicijuoja procesų patikras tiekėjų gamybos vietose bei atlieka produktų tyrimus. Nustatę saugos neatitikimą ar gavę informaciją apie tai iš tiekėjų, nedelsdami atlieka visus būtinus veiksmus, siekdami informuoti ir apsaugoti savo vartotojus. Visus tokius atvejus komunikuojame visose mūsų parduotuvėse. Informaciją apie galiojančių produktų susigrąžinimą paskelbiame ne tik parduotuvėse kartu su grąžintino produkto nuotrauka, tačiau ir „Lidl Lietuva“ internetinėje svetainėje. Jei pirkėjams kyla klausimų, daugiau informacijos jie visada gali gauti paskambinę į „Lidl Lietuva“ klientų infoliniją.“
Į klausimus apie tai, kiek iš viso tokių atvejų buvo nustatyta Vilkaviškio „Lidl“ centre nuo parduotuvės atidarymo ir kiek visame prekybos tinkle per 2020 metus, atstovė atsakymo nepateikė. Atsakymo nesulaukėme ir į klausimą dėl ypač smulkiu šriftu spausdinamos informacijos apie užkrėstus produktus.
Gali ieškoti internete
Šioje situacijoje stebina ir tai, kad tiek galimai užkrėstų produktų apskritai patenka į prekybos centrus. Pirkėjai tikisi, kad prieš atsidurdami ant parduotuvių lentynų maisto produktai ištiriami maisto ir veterinarijos specialistų. Kaip elgtis įsigijus tokio maisto, ar jis neužterš kitų produktų? Kiek iš viso tokių atvejų „Lidl“ parduotuvėje buvo nustatyta? Ar yra užfiksuota skundų dėl produktų kokybės šiame Vilkaviškio prekybos centre?
Klausimus pateikėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento patarėjai Jūratei Černiavskienei.
Konkrečių skaičių, kaip ir „Lidl“ centras, pareigūnė nepateikė, bet paaiškino, jog paskutinio mėnesio informacija apie rinkos ar importo kontrolės metu nustatytus nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus pateikiama VMVT internete, lentelėje, kuri reguliariai atnaujinama. Informaciją piliečiai gali rasti adresu https://vmvt.lt/node/3740. Ankstesni pranešimai saugomi archyve.
Tačiau konkretūs prekybos centrai, kuriuose tiekiama nesaugi produkcija, lentelėje nėra nurodyti. Ir vargu, ar kuris pirkėjas grįžęs namo saugos maisto produktus, o vėliau internete ieškos informacijos, ar tie produktai nebuvo paskelbti netinkamais vartoti.
Privaloma savikontrolė
VMVT pareigūnė aiškino, jog patys prekybos centrai turi užsiimti savikontrole.
„Importuotojai, gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai privalo taikyti tokias savikontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemas, kad nustačius nesaugų, netinkamai paženklintą ar kitų reikalavimų neatitinkantį produktą nedelsdami nutrauktų jo tiekimą rinkai visuose įmonės padaliniuose ir filialuose, informuotų visus produktą įsigijusius juridinius asmenis, organizuotų vartotojų informavimo priemones. Vartotojai, įsigiję saugos reikalavimų neatitinkančių produktų, apie tai visų pirma turėtų pranešti pardavėjui, kad pastarasis galėtų imtis reikiamų priemonių ir pašalinti saugos reikalavimų neatitinkantį produktą iš rinkos bei informuoti VMVT“, – dėstė J. Černiavskienė.
Kontrolės metu nustatyti nesaugūs produktai toliau nebeparduodami, o jau parduoti surenkami ir sunaikinami.
„Kiekviename mažmeninės prekybos subjekte (šiuo atveju ir „Lidl“ prekybos centre), išplatinusiame nesaugius ar galimai nesaugius produktus, privaloma iškabinti skelbimą vartotojams gerai matomoje vietoje (pvz., prie kasų, informaciniame stende, skelbimų lentoje ir (ar) prie parduotuvės durų ir kt.) ir jame nurodytus duomenis bei informaciją paskelbti per kitas tinkamas ir proporcingas visuomenės informavimo priemones (pvz., televiziją, radiją, interneto svetainėje, elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis, švieslentėse, skelbimų lentose ar kt.). Teisės aktai įpareigoja ūkio subjektus informuoti, susigrąžinti iš vartotojų nesaugius produktus ir juos saugiai sunaikinti“, – teigė specialistė.
Atitinka terminus
J. Černiavskienės tvirtinimu, skelbimai apie galimai nesaugius produktus „Lidl“ prekybos centre paskelbti laiku ir atitinka numatytus teisinius terminus.
„Šiuo atveju „Lidl“ prekybos centro veiksmai – tai tik įrodymas savikontrolės sistemos funkcionalumo ir pašalinimo iš rinkos nesaugaus produkto procedūrų išbaigtumo“, – aiškino VMVT pareigūnė.
Kitaip tariant, prekybos centras pats save kontroliuoja ir vartotojus perspėja (nors ir smulkiomis raidelėmis), kad prekiavo nesaugiais produktais. Kodėl tie produktai taip dažnai atsiduria ant parduotuvės lentynų – taip ir lieka neaišku.
Anot J. Černiavskienės, „Lidl“ prekybos centre dauguma maisto produktų yra sufasuoti, todėl laikant juos šaldytuve pakuotėje ir užtikrinus higieniškas laikymo sąlygas tarša nuo nesaugaus produkto nepasklis. Svarbu, kad produktas tiesiogiai ar per maistą gaminančių asmenų rankas nesusiliestų su kitais gatavais produktais, kuriuos galima vartoti be terminio paruošimo. Specialistė priminė, kad žalią mėsą, paukštieną ar žuvį reikia laikyti šaldytuvo apačioje, o paruoštą vartoti maistą – viršuje, kad jis būtų apsaugotas nuo kondensato ar žalios mėsos skysčių.
Skundėsi tik kartą
VMVT duomenimis, Marijampolės departamente 2020 m. buvo užregistruota 69 skundai dėl maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo, iš jų dėl parduotuvėje įsigyto produkto buvo gautas tik vienas vilkaviškiečių skundas.
Pirkėjas pranešė, kad nusipirko viščiukų broilerių blauzdelių, grįžęs namo išpakavo ir pajuto labai nemalonų kvapą.
Vartotojas kreipėsi į „Lidl“ parduotuvės administraciją, pinigai už paukštieną buvo grąžinti. Kadangi, anot inspektorių, „tikrinimo metu neatitikčių dėl laikymo ir temperatūrinio režimo sąlygų nenustatyta“, skundą VMVT pareigūnai įvertino kaip nepagrįstą.
Ne kiekvienas pastebi „Lidl“ prekybos centro fojė prie durų kabančius lapus su smulkiu šriftu įrašyta informacija. Bet tuos, kas pastebi ir perskaito, ji nemaloniai stebina. |
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė V. Ž. (pavardė redakcijai žinoma) sakė, jog jos šeima dažnai užsukdavo į neseniai mieste atsidariusį „Lidl“ prekybos centrą. Tačiau vienas pastebėtas faktas šeimos narius gerokai sutrikdė.
„Stende prie durų nuolat kabo lapas su informacija, kad šioje parduotuvėje buvo galimai mikrobiologine tarša užkrėstų maisto produktų, kurių negalima nei vartoti patiems, nei duoti gyvūnams. Pirkėjai raginami tokias prekes grąžinti, net jeigu ir neturi pirkimą patvirtinančio kasos kvito. Bet kas gi ten atneš, kai jau viskas seniai suvalgyta, o dauguma tos informacijos apie grąžinimą apskritai nežino“, – pasakojo moteris.
Blogiausia, anot vilkaviškietės, kad informacija surašyta tokiu mažu šriftu, jog daugelis žmonių jos net nepastebi, o pastebėjęs ne kiekvienas be akinių įskaitys.
„Mes taip pat nebūtume pamatę, bet turime paauglį sūnų, kuris susidomėjo, perskaitė ir parodė mums. Manau, tokie perspėjantys raštai turėtų kaboti ne prie išėjimo, o prie šaldytuvų su prekėmis, kad patrauktų pirkėjų dėmesį. Nes išeidamas iš parduotuvės pilnais krepšiais niekas jokios informacijos jau nebeskaito“, – dėstė skaitytoja.
Dar įdomiau pasidarė pastebėjus, kad informacija apie užterštas prekes nuolat keičiasi, t. y. pranešama vis apie kitus produktus. Nors parduotuvė atsidarė visai neseniai, pirkėjai jau buvo įspėti dėl galimai mikrobiologine tarša užterštų viščiuko, vištos sparnelių, sparnelių petelių, kiaušinių, etileno oksidu užterštos sezamo pastos.
„Pamenu, kažkada buvo atvejis ir kitame prekybos centre, kai prašė grąžinti įsigytą mėsą. Suprantu, kad gali būti vienkartiniai, reti atvejai, bet čia matome tendenciją! Išparduoda vienas prekes su akcija, paskui smulkiu šriftu paskelbia, kad galima jas grąžinti, ir vėl deda kitas nekokybiškas prekes“, – stebėjosi moteris.
Kai kurių prekių paskelbimo nevartotinomis terminai iš tiesų pribloškia. Pavyzdžiui, „Sodžiaus“ viščiukas prekybos centre buvo parduodamas nuo spalio 10 dienos, jo galiojimo laikas baigėsi spalio 15 dieną. Tačiau informacija apie tai, kad produktas galimai užterštas mikrobiologine tarša, pasirodė tik po pusantro mėnesio, gruodžio 31 dieną (!). Buvo skelbiama, kad produktą įsigiję pirkėjai jį gali grąžinti į parduotuvę iki sausio 7 dienos.
Natūralu, jog pirkėjai kilo klausimas, kaip toks „galimai užterštas“ maistas gali atsiliepti sveikatai. Vilkaviškietė paskambino nurodytu „Lidl“ Klientų aptarnavimo skyriaus telefonu.
„Paklausiau, kodėl taip rizikuojama žmonių sveikata. Beje, jeigu nusipirktas produktas užterštas, tai jis gali užkrėsti ir kitą šaldytuve esantį maistą. O kas atsakys, jeigu užsikrės ir apsirgs visa šeima? Į tokį mano klausimą „Lidl“ atstovė atsakė, kad pirkėjai informuojami tik dėl galimos taršos, o tai reiškia, kad produktai galėjo būti užteršti, bet galėjo būti ir geri. Tačiau bet kokiu atveju tokius produktus parduotuvė priims. Na, o jeigu kažkas susirgtų, tai patarė kreiptis į gydytojus, tuomet atnešti pažymą apie užsikrėtimą, o tada jau reikalai būtų sprendžiami toliau. Bet įsivaizduokite, kaip gydytojas nustatys, kad aš būtent nuo to viščiuko užsikrėčiau?“ – stebėjosi „Santakos“ skaitytoja.
Pirkėjos keliamus klausimus pateikėme prekybos centro administracijai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė atsiuntė tokį atsakymą: „Lidl“ taiko nuoseklią produktų kokybės užtikrinimo sistemą, griežtai rūpinasi maisto produktų kokybe nuo derybų su tiekėjais apie galimą bendradarbiavimą bei jų gaminių įtraukimo į asortimentą iki kasdienės prekybos. „Lidl“ ne tik reikalauja iš partnerių reguliariai tirti produkciją, bet ir patys atitinkamai inicijuoja procesų patikras tiekėjų gamybos vietose bei atlieka produktų tyrimus. Nustatę saugos neatitikimą ar gavę informaciją apie tai iš tiekėjų, nedelsdami atlieka visus būtinus veiksmus, siekdami informuoti ir apsaugoti savo vartotojus. Visus tokius atvejus komunikuojame visose mūsų parduotuvėse. Informaciją apie galiojančių produktų susigrąžinimą paskelbiame ne tik parduotuvėse kartu su grąžintino produkto nuotrauka, tačiau ir „Lidl Lietuva“ internetinėje svetainėje. Jei pirkėjams kyla klausimų, daugiau informacijos jie visada gali gauti paskambinę į „Lidl Lietuva“ klientų infoliniją.“
Į klausimus apie tai, kiek iš viso tokių atvejų buvo nustatyta Vilkaviškio „Lidl“ centre nuo parduotuvės atidarymo ir kiek visame prekybos tinkle per 2020 metus, atstovė atsakymo nepateikė. Atsakymo nesulaukėme ir į klausimą dėl ypač smulkiu šriftu spausdinamos informacijos apie užkrėstus produktus.
Šioje situacijoje stebina ir tai, kad tiek galimai užkrėstų produktų apskritai patenka į prekybos centrus. Pirkėjai tikisi, kad prieš atsidurdami ant parduotuvių lentynų maisto produktai ištiriami maisto ir veterinarijos specialistų. Kaip elgtis įsigijus tokio maisto, ar jis neužterš kitų produktų? Kiek iš viso tokių atvejų „Lidl“ parduotuvėje buvo nustatyta? Ar yra užfiksuota skundų dėl produktų kokybės šiame Vilkaviškio prekybos centre?
Klausimus pateikėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento patarėjai Jūratei Černiavskienei.
Konkrečių skaičių, kaip ir „Lidl“ centras, pareigūnė nepateikė, bet paaiškino, jog paskutinio mėnesio informacija apie rinkos ar importo kontrolės metu nustatytus nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus pateikiama VMVT internete, lentelėje, kuri reguliariai atnaujinama. Informaciją piliečiai gali rasti adresu https://vmvt.lt/node/3740. Ankstesni pranešimai saugomi archyve.
Tačiau konkretūs prekybos centrai, kuriuose tiekiama nesaugi produkcija, lentelėje nėra nurodyti. Ir vargu, ar kuris pirkėjas grįžęs namo saugos maisto produktus, o vėliau internete ieškos informacijos, ar tie produktai nebuvo paskelbti netinkamais vartoti.
VMVT pareigūnė aiškino, jog patys prekybos centrai turi užsiimti savikontrole.
„Importuotojai, gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai privalo taikyti tokias savikontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemas, kad nustačius nesaugų, netinkamai paženklintą ar kitų reikalavimų neatitinkantį produktą nedelsdami nutrauktų jo tiekimą rinkai visuose įmonės padaliniuose ir filialuose, informuotų visus produktą įsigijusius juridinius asmenis, organizuotų vartotojų informavimo priemones. Vartotojai, įsigiję saugos reikalavimų neatitinkančių produktų, apie tai visų pirma turėtų pranešti pardavėjui, kad pastarasis galėtų imtis reikiamų priemonių ir pašalinti saugos reikalavimų neatitinkantį produktą iš rinkos bei informuoti VMVT“, – dėstė J. Černiavskienė.
Kontrolės metu nustatyti nesaugūs produktai toliau nebeparduodami, o jau parduoti surenkami ir sunaikinami.
„Kiekviename mažmeninės prekybos subjekte (šiuo atveju ir „Lidl“ prekybos centre), išplatinusiame nesaugius ar galimai nesaugius produktus, privaloma iškabinti skelbimą vartotojams gerai matomoje vietoje (pvz., prie kasų, informaciniame stende, skelbimų lentoje ir (ar) prie parduotuvės durų ir kt.) ir jame nurodytus duomenis bei informaciją paskelbti per kitas tinkamas ir proporcingas visuomenės informavimo priemones (pvz., televiziją, radiją, interneto svetainėje, elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis, švieslentėse, skelbimų lentose ar kt.). Teisės aktai įpareigoja ūkio subjektus informuoti, susigrąžinti iš vartotojų nesaugius produktus ir juos saugiai sunaikinti“, – teigė specialistė.
J. Černiavskienės tvirtinimu, skelbimai apie galimai nesaugius produktus „Lidl“ prekybos centre paskelbti laiku ir atitinka numatytus teisinius terminus.
„Šiuo atveju „Lidl“ prekybos centro veiksmai – tai tik įrodymas savikontrolės sistemos funkcionalumo ir pašalinimo iš rinkos nesaugaus produkto procedūrų išbaigtumo“, – aiškino VMVT pareigūnė.
Kitaip tariant, prekybos centras pats save kontroliuoja ir vartotojus perspėja (nors ir smulkiomis raidelėmis), kad prekiavo nesaugiais produktais. Kodėl tie produktai taip dažnai atsiduria ant parduotuvės lentynų – taip ir lieka neaišku.
Anot J. Černiavskienės, „Lidl“ prekybos centre dauguma maisto produktų yra sufasuoti, todėl laikant juos šaldytuve pakuotėje ir užtikrinus higieniškas laikymo sąlygas tarša nuo nesaugaus produkto nepasklis. Svarbu, kad produktas tiesiogiai ar per maistą gaminančių asmenų rankas nesusiliestų su kitais gatavais produktais, kuriuos galima vartoti be terminio paruošimo. Specialistė priminė, kad žalią mėsą, paukštieną ar žuvį reikia laikyti šaldytuvo apačioje, o paruoštą vartoti maistą – viršuje, kad jis būtų apsaugotas nuo kondensato ar žalios mėsos skysčių.
VMVT duomenimis, Marijampolės departamente 2020 m. buvo užregistruota 69 skundai dėl maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo, iš jų dėl parduotuvėje įsigyto produkto buvo gautas tik vienas vilkaviškiečių skundas.
Pirkėjas pranešė, kad nusipirko viščiukų broilerių blauzdelių, grįžęs namo išpakavo ir pajuto labai nemalonų kvapą.
Vartotojas kreipėsi į „Lidl“ parduotuvės administraciją, pinigai už paukštieną buvo grąžinti. Kadangi, anot inspektorių, „tikrinimo metu neatitikčių dėl laikymo ir temperatūrinio režimo sąlygų nenustatyta“, skundą VMVT pareigūnai įvertino kaip nepagrįstą.
Publikuota: 2021-01-20 08:28:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|