|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Simona Dirmeikienė gamina įvairią atributiką vestuvėms, krikštynoms ir kitoms šventėms.
Asmeninio albumo nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Gižuose gyvenanti Simona Dirmeikienė išbandė ne vieną rankdarbių techniką, kol atrado mėgstamą veiklą. Šiandien ji visą savo laiką skiria rankų darbo gaminiams, kurie tapo pagrindiniu jos pajamų šaltiniu.
Domėjosi nuo mažens
S. Dirmeikienė gali valandų valandas kurti originalias dovanas: atvirukus, palinkėjimų albumus, arbatos dėžutes su sveikinimais, vardinius žaisliukus ar kitą švenčių atributiką.
Kaip pasakojo Simona, viskas prasidėjo tada, kai mokėsi penktoje klasėje. Ją žavėjo dailės pamokos, kurias vedė mokytoja Virginija Armanavičienė. Šios pedagogės dėka ji suprato turinti polinkį į meną. Dar būdama moksleivė Simona pradėjo kurti atvirukus ir kitą atributiką, kurią dažniausiai dovanodavo artimiesiems. O baigusi mokyklą net nedvejodama pasirinko grafikos dizaino studijas.
„Ir dabar puikiai prisimenu vieną įvykį, keliantį smagius prisiminimus. Vienąkart, dar būdamos visai nedidelės, su sese apsilankėme prekybos centre. Ten nusipirkau skylamušį ir žirklių raitytais ašmenimis rinkinį. Žinoma, aplinkiniai iš manęs juokėsi, kad sugalvojau pakarpyti bei paklijuoti, bet būtent nuo šių pirkinių prasidėjo mano profesinis kelias“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Norėjo dirbti sau
Pabaigusi studijas ji dirbo grafikos dizainere spaustuvėje, tačiau, kaip pati sako, darbas ofise džiaugsmo neteikė. Todėl Simona nusprendė socialiniame tinkle „Facebook“ susikurti paskyrą, kurioje galėtų viešinti savo darbus ir juos pardavinėti.
Jau penkerius metus vestuvių bei krikštynų kvietimais, stalo kortelėmis, palinkėjimų knygomis bei kita šventine atributika prekiaujanti moteris džiaugiasi, kad ši mėgstama veikla jai neša pelną. Per šiuos metus Simona subūrė platų sekėjų ratą ir teigė klientų stygiaus nejaučianti.
„Studijų metais įgijau nemažai žinių, kurias dabar pritaikau praktikoje. Maketuoju įvairią spaudą, kuriu individualius užsakymus. Kurdama rankdarbius pritaikau ne vieną techniką. Naudoju folijavimo, graviravimo aparatus, presą, kai kurias detales gaminu iš modelino, purškiu dažais, smulkias detales karpau rankomis arba specialiais kompiuterizuotais aparatais“, – apie darbo subtilybes kalbėjo S. Dirmeikienė.
Gižų kaime gyvenanti moteris kuria daug gaminių, tačiau patys populiariausi – dekoruotos arbatos dėžutės, vardiniai kalėdiniai žaisliukai ir vokeliai pinigams. Pernai autorė pardavė net tūkstantį arbatos rinkinių, o šiais metais į prekių asortimentą įtraukti žaisliukai taip pat sulaukė didžiulio pasisekimo. Simona jų pagamino daugiau nei aštuonis šimtus.
Seka mados tendencijas
Jauna moteris pripažino, kad šis darbas reikalauja itin didelio kruopštumo ir susikaupimo.
„Neužtenka atspausdintą tekstą užklijuoti ant kortelės, o ką jau kalbėti apie dizaino ir maketo kūrimą. Vykstu į popieriaus salonus, ten renkuosi tinkamas medžiagas, derinu spalvas. Maketuodama tekstą pateikiu net kelis pavyzdžius, kad klientas išsirinktų jam labiausiai patikusį“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Šiuo metu ji gali truputį atsikvėpti, nes didžiausias darbymetis, kuris tęsėsi visą gruodžio mėnesį, jau praėjo. Verslininkė teigė, jog pirmuosius šventinius užsakymus ji gavo jau spalio mėnesį, o paskutinę gruodžio savaitę tekdavo dirbti labai daug, net po 12–14 valandų. Pasak Simonos, ne ką mažiau darbo būna ir vasarą, per patį vestuvių įkarštį.
Norėdama išlikti rinkoje, Simona nuolat stebi užsienio kūrėjų darbus, idėjų ieško „Pinterest“ bei „Instagram“ programėlėse ir akylai stebi besikeičiančias madų tendencijas, kurias pritaiko savo darbuose. Pavyzdžiui, anksčiau vestuvinius kvietimus ji dekoruodavo popierinėmis gėlėmis, tačiau dabar jau siūlo stilizuotus, aptrauktus veliūru bei auksiniais dažais puoštus kvietimus.
Klientai sugrįžta
Dėl didelio užsakymų kiekio Simona netgi metė darbą spaustuvėje, tačiau dėl šio savo sprendimo nė kiek nesigaili. Nors rankų darbo gaminiais užsiima ir prekiauja nemažai žmonių, tačiau, pasak gižietės, didelės konkurencijos ji nejaučia. Dalis klientų pas ją sugrįžta metai iš metų, o tai, pasak verslininkės, yra didžiulis įvertinimas.
„Reikėjo poros metų, kad mėgstama veikla virstų pragyvenimo šaltiniu. Bėgant laikui pelniau klientų pasitikėjimą, pradėjo daugėti užsakymų ir tik tuomet nusprendžiau dirbti sau. Žinoma, pradžioje aplinkiniai į tokius mano karjeros pokyčius žiūrėjo skeptiškai, tačiau pagrindinis mano ramstis tuomet buvo vyras. Jis skatino nepasiduoti, užsiimti ta veikla, kuri man patiko. Verslui įsibėgėjant, pasikeitė ir kitų artimųjų nuomonė“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Moteris teigė susidurianti su įvairiais klientais. Vieni visiškai pasitiki Simona ir duoda jai kūrybos laisvę, tačiau pasitaiko ir kaprizingų.
„Tekę susidurti su klientėmis, kurios užsakymo detales pradeda derinti vidurnaktį, o jei nespėju atrašyti, įsižeidžia ir užsakymus atšaukia. Tačiau vieną porą įsiminiau labiausiai. Kai būsimiesiems jaunavedžiams gaminau kvietimus į vestuves, reikėjo net dešimt kartų keisti vieną kvietimo raidę, kol jiems galų gale patiko“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Atidarys interneto parduotuvę
Antrąkart šalį sukaustęs karantinas pristabdė Simonos veiklą. Nemažai porų perkėlė vestuves, o kitos nusprendė šventę atidėti, kol virusas nuslops, todėl užsakymų šiuo metu esama žymiai mažiau.
Tačiau versli moteris laiko veltui neleidžia. Pasinaudojusi savarankiško užimtumo rėmimo parama ji įsigijo papildomų darbo priemonių. Verslininkė įsigijo kompiuterizuotą siuvinėjimo mašiną ir netrukus jos feisbuko puslapyje „Sim sim dovanos“ bus galima išvysti naujų gaminių. O pagrindinis šiųmetis Simonos tikslas – atidaryti interneto parduotuvę, kurioje klientai galės rinktis iš plataus prekių asortimento.
Gižuose gyvenanti Simona Dirmeikienė išbandė ne vieną rankdarbių techniką, kol atrado mėgstamą veiklą. Šiandien ji visą savo laiką skiria rankų darbo gaminiams, kurie tapo pagrindiniu jos pajamų šaltiniu. |
S. Dirmeikienė gali valandų valandas kurti originalias dovanas: atvirukus, palinkėjimų albumus, arbatos dėžutes su sveikinimais, vardinius žaisliukus ar kitą švenčių atributiką.
Kaip pasakojo Simona, viskas prasidėjo tada, kai mokėsi penktoje klasėje. Ją žavėjo dailės pamokos, kurias vedė mokytoja Virginija Armanavičienė. Šios pedagogės dėka ji suprato turinti polinkį į meną. Dar būdama moksleivė Simona pradėjo kurti atvirukus ir kitą atributiką, kurią dažniausiai dovanodavo artimiesiems. O baigusi mokyklą net nedvejodama pasirinko grafikos dizaino studijas.
„Ir dabar puikiai prisimenu vieną įvykį, keliantį smagius prisiminimus. Vienąkart, dar būdamos visai nedidelės, su sese apsilankėme prekybos centre. Ten nusipirkau skylamušį ir žirklių raitytais ašmenimis rinkinį. Žinoma, aplinkiniai iš manęs juokėsi, kad sugalvojau pakarpyti bei paklijuoti, bet būtent nuo šių pirkinių prasidėjo mano profesinis kelias“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Pabaigusi studijas ji dirbo grafikos dizainere spaustuvėje, tačiau, kaip pati sako, darbas ofise džiaugsmo neteikė. Todėl Simona nusprendė socialiniame tinkle „Facebook“ susikurti paskyrą, kurioje galėtų viešinti savo darbus ir juos pardavinėti.
Jau penkerius metus vestuvių bei krikštynų kvietimais, stalo kortelėmis, palinkėjimų knygomis bei kita šventine atributika prekiaujanti moteris džiaugiasi, kad ši mėgstama veikla jai neša pelną. Per šiuos metus Simona subūrė platų sekėjų ratą ir teigė klientų stygiaus nejaučianti.
„Studijų metais įgijau nemažai žinių, kurias dabar pritaikau praktikoje. Maketuoju įvairią spaudą, kuriu individualius užsakymus. Kurdama rankdarbius pritaikau ne vieną techniką. Naudoju folijavimo, graviravimo aparatus, presą, kai kurias detales gaminu iš modelino, purškiu dažais, smulkias detales karpau rankomis arba specialiais kompiuterizuotais aparatais“, – apie darbo subtilybes kalbėjo S. Dirmeikienė.
Gižų kaime gyvenanti moteris kuria daug gaminių, tačiau patys populiariausi – dekoruotos arbatos dėžutės, vardiniai kalėdiniai žaisliukai ir vokeliai pinigams. Pernai autorė pardavė net tūkstantį arbatos rinkinių, o šiais metais į prekių asortimentą įtraukti žaisliukai taip pat sulaukė didžiulio pasisekimo. Simona jų pagamino daugiau nei aštuonis šimtus.
Jauna moteris pripažino, kad šis darbas reikalauja itin didelio kruopštumo ir susikaupimo.
„Neužtenka atspausdintą tekstą užklijuoti ant kortelės, o ką jau kalbėti apie dizaino ir maketo kūrimą. Vykstu į popieriaus salonus, ten renkuosi tinkamas medžiagas, derinu spalvas. Maketuodama tekstą pateikiu net kelis pavyzdžius, kad klientas išsirinktų jam labiausiai patikusį“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Šiuo metu ji gali truputį atsikvėpti, nes didžiausias darbymetis, kuris tęsėsi visą gruodžio mėnesį, jau praėjo. Verslininkė teigė, jog pirmuosius šventinius užsakymus ji gavo jau spalio mėnesį, o paskutinę gruodžio savaitę tekdavo dirbti labai daug, net po 12–14 valandų. Pasak Simonos, ne ką mažiau darbo būna ir vasarą, per patį vestuvių įkarštį.
Norėdama išlikti rinkoje, Simona nuolat stebi užsienio kūrėjų darbus, idėjų ieško „Pinterest“ bei „Instagram“ programėlėse ir akylai stebi besikeičiančias madų tendencijas, kurias pritaiko savo darbuose. Pavyzdžiui, anksčiau vestuvinius kvietimus ji dekoruodavo popierinėmis gėlėmis, tačiau dabar jau siūlo stilizuotus, aptrauktus veliūru bei auksiniais dažais puoštus kvietimus.
Dėl didelio užsakymų kiekio Simona netgi metė darbą spaustuvėje, tačiau dėl šio savo sprendimo nė kiek nesigaili. Nors rankų darbo gaminiais užsiima ir prekiauja nemažai žmonių, tačiau, pasak gižietės, didelės konkurencijos ji nejaučia. Dalis klientų pas ją sugrįžta metai iš metų, o tai, pasak verslininkės, yra didžiulis įvertinimas.
„Reikėjo poros metų, kad mėgstama veikla virstų pragyvenimo šaltiniu. Bėgant laikui pelniau klientų pasitikėjimą, pradėjo daugėti užsakymų ir tik tuomet nusprendžiau dirbti sau. Žinoma, pradžioje aplinkiniai į tokius mano karjeros pokyčius žiūrėjo skeptiškai, tačiau pagrindinis mano ramstis tuomet buvo vyras. Jis skatino nepasiduoti, užsiimti ta veikla, kuri man patiko. Verslui įsibėgėjant, pasikeitė ir kitų artimųjų nuomonė“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Moteris teigė susidurianti su įvairiais klientais. Vieni visiškai pasitiki Simona ir duoda jai kūrybos laisvę, tačiau pasitaiko ir kaprizingų.
„Tekę susidurti su klientėmis, kurios užsakymo detales pradeda derinti vidurnaktį, o jei nespėju atrašyti, įsižeidžia ir užsakymus atšaukia. Tačiau vieną porą įsiminiau labiausiai. Kai būsimiesiems jaunavedžiams gaminau kvietimus į vestuves, reikėjo net dešimt kartų keisti vieną kvietimo raidę, kol jiems galų gale patiko“, – pasakojo S. Dirmeikienė.
Antrąkart šalį sukaustęs karantinas pristabdė Simonos veiklą. Nemažai porų perkėlė vestuves, o kitos nusprendė šventę atidėti, kol virusas nuslops, todėl užsakymų šiuo metu esama žymiai mažiau.
Tačiau versli moteris laiko veltui neleidžia. Pasinaudojusi savarankiško užimtumo rėmimo parama ji įsigijo papildomų darbo priemonių. Verslininkė įsigijo kompiuterizuotą siuvinėjimo mašiną ir netrukus jos feisbuko puslapyje „Sim sim dovanos“ bus galima išvysti naujų gaminių. O pagrindinis šiųmetis Simonos tikslas – atidaryti interneto parduotuvę, kurioje klientai galės rinktis iš plataus prekių asortimento.
Publikuota: 2021-01-15 08:28:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|