|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį kapinėse amžinojo poilsio atgulė 96 rajono gyventojai.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
„Tiek mirčių, kiek yra dabar, rajone dar niekada nėra buvę“, – tokį sakinį kartojo visi kalbinti laidojimo paslaugų įmonių vadovai. Pandemijai šluojant žmonių gyvybes, užgrūsti krematoriumai ir morgai, tad keičiasi ir laidojimo tradicijos.
Šermenys trumpėja
Vien per paskutinį praėjusių metų mėnesį anapilin iškeliavo 96 mūsų rajono gyventojai (2019 m. gruodį – 54). Kad tiek mirčių niekada dar nebuvę, liudija ne tik rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedama statistika, bet ir laidojimo įmonių užimtumas. Jų vadovai sako vos spėjantys organizuoti apeigas, mat dėl didelio aplinkinių krematoriumų užimtumo tenka sukarti šimtus kilometrų, kad būtų įvykdyta velionio ar jo artimųjų valia palaikus kremuoti. Dėl išaugusio kremavimo paslaugų poreikio trūksta kremavimui skirtų nebrangių karstų.
Beveik trisdešimt metų laidojimo paslaugų versle besisukantis įmonės „Netektis“ vadovas Romualdas Savickas sakė, kad užimtumo situaciją gelbsti tai, jog kartu su užklupusia pandemija visiškai išnyko tradicija velionio palaikus laikyti pašarvotus tris dienas. Jei tokios tradicijos būtų laikomasi, neužtektų rajone esančių šarvojimo salių.
Daugelis artimųjų atsisveikinti su velioniu pastaruoju metu skiria vieną dieną arba išvis tik kelias valandas, juolab kad ir laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 žmonių, jie šarvojimo salėje privalo sėdėti ne mažesniu nei 2 metrų atstumu. Dėl karantino dažnu atveju giminės į laidotuves iš viso nevyksta ir užuojautą reiškia telefonu.
Prie uždaro karsto
Anot „Kaspino“ laidojimo įmonėje dirbančio Vaido Bagvilos, nebeliko nei tradicinių gedulingų pietų, nei į šermenis atvykusių draugų ar artimųjų vaišinimo, retai bekviečiami giesmininkai. Nors atrodytų, kad laidojimo išlaidos labai sumažėjo, visgi pačioms ritualinių paslaugų įmonėms kaštai labai išaugo. Vien dezinfekcinių priemonių sunaudojama kibirais, o kur dar apsauginiai drabužiai ir kita.
– Nežinau, ką kalba oficiali statistika, tačiau mums tenka laidoti labai daug žmonių, mirusių būtent nuo koronaviruso arba juo sirgusių, bet mirusių dėl kitos ligos, – kalbėjo R. Savickas. – Tokios laidotuvės organizuojamos visai kitaip, joms nustatyti specialūs reikalavimai.
Sužinoję, jog teks organizuoti COVID-19 sirgusio žmogaus laidotuves, kūno atsiimti vykstantys ritualinių paslaugų įmonių darbuotojai rengiasi specialią aprangą, kokią dėvi ir COVID-19 ligonius gydantys medikai. Patalpos bei automobilis, kuriuo vežami palaikai, turi būti nuolat dezinfekuojami.
Laidojant koronaviruso infekcija užsikrėtusius žmones neatliekamas skrodimas, palaikus reikia laikyti uždarame karste arba kremuoti. Laidojimo namų darbuotojai velionį pasiima tiesiai iš gydymo, globos įstaigų ar namų, kur jis mirė. Palaikai būna užsandarinti dvigubame maiše, kurio negalima atidaryti. Velionis nerengiamas įkapėmis, atsisveikinama prie uždaro karsto.
Krematoriumuose – eilės
UAB „Šarvonė“ direktorė Danutė Eugenija Kurtinaitienė pastebėjo, kad šiuo metu prabangesnių laidotuvių negalintys surengti artimieji perka brangesnius karstus ar drabužius. Netgi nuo koronaviruso mirusiems žmonėms, kurių negalima laikyti pašarvotų atvirai, įkapės dažnai įdedamos tiesiog į karstą.
Prasidėjus pandemijai kilo didesnis poreikis palaikus kremuoti, todėl susidarė eilės. Jei velionio artimieji negali ar nenori laukti, laidojimo įmonės palaikus veža į krematoriumus už kelių šimtų kilometrų. Dėl to išauga kuro sąnaudos.
Anot R. Savicko, kaimyniniuose Suvalkuose (Lenkija), kur dažnai buvo kremuojami mirę mūsų rajono gyventojai, eilės reikia laukti savaitę, todėl jo įmonė palaikus veža į Lenkijos gilumą, netoli Varšuvos. Kolegai antrino ir D. E. Kurtinaitienė. Bendrovės vadovė sakė, kad neseniai skambinusi į Kėdainiuose esantį krematoriumą, tačiau vietą pavyko rezervuoti tik po trijų savaičių.
Morguose nebetelpa
Sutinkantys laidotuvių palaukti artimieji susiduria su kita problema, mat morgai jau sunkiai talpina nuo koronaviruso mirusių žmonių kūnus.
– Koronavirusu sirgusių ir mirusių žmonių kūnai nelaikomi bendrame šaldytuve su kitų mirusiųjų palaikais. Marijampolės ligoninėje jiems skirta atskira patalpa, – aiškino R. Savickas. – Kauno klinikų bei klinikinės ligoninės kiemuose pastatyti didžiuliai mobilieji šaldytuvai, kuriuose laikomi nuo COVID-19 mirusių žmonių palaikai.
Tačiau gydymo įstaigos ilgesnį laiką saugoti palaikų nepajėgios, tad laidojimo įmonės privalo kuo greičiau juos atsiimti ir pasirūpinti jų laikymu. Laikyti velionį nelaidotą po kelias ar net keliolika parų tenka ne vien dėl eilių krematoriumuose, bet ir dėl to, kad mirusiojo artimieji patys dažnai serga COVID-19 ar turėję kontaktą privalo izoliuotis, todėl nėra kam organizuoti laidotuvių. V. Bagvila kalbėjo, kad vieno velionio palaikus jų įmonei šaldytuve teko saugoti net 25 paras.
Dažnu atveju nuo COVID-19 mirusių žmonių laidotuvės išvis neorganizuojamos – palaikus laidojimo įmonės darbuotojai veža tiesiai į kapus, kur giminės atvyksta atsisveikinti su velioniu.
Oficiali statistika teigia, kad koronavirusas jau nusinešė 17 mūsų rajono gyventojų gyvybes, dar 15 mirusių žmonių sirgo infekcija COVID-19, tačiau jų mirties priežastimi pripažinta kita liga. Kad ir kaip būtų liūdna, sergamumas koronavirusu išlieka nemažas, tad COVID-19, ko gero, nusineš dar ne vieno mūsų rajono gyventojo gyvybę.
„Tiek mirčių, kiek yra dabar, rajone dar niekada nėra buvę“, – tokį sakinį kartojo visi kalbinti laidojimo paslaugų įmonių vadovai. Pandemijai šluojant žmonių gyvybes, užgrūsti krematoriumai ir morgai, tad keičiasi ir laidojimo tradicijos. |
Vien per paskutinį praėjusių metų mėnesį anapilin iškeliavo 96 mūsų rajono gyventojai (2019 m. gruodį – 54). Kad tiek mirčių niekada dar nebuvę, liudija ne tik rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedama statistika, bet ir laidojimo įmonių užimtumas. Jų vadovai sako vos spėjantys organizuoti apeigas, mat dėl didelio aplinkinių krematoriumų užimtumo tenka sukarti šimtus kilometrų, kad būtų įvykdyta velionio ar jo artimųjų valia palaikus kremuoti. Dėl išaugusio kremavimo paslaugų poreikio trūksta kremavimui skirtų nebrangių karstų.
Beveik trisdešimt metų laidojimo paslaugų versle besisukantis įmonės „Netektis“ vadovas Romualdas Savickas sakė, kad užimtumo situaciją gelbsti tai, jog kartu su užklupusia pandemija visiškai išnyko tradicija velionio palaikus laikyti pašarvotus tris dienas. Jei tokios tradicijos būtų laikomasi, neužtektų rajone esančių šarvojimo salių.
Daugelis artimųjų atsisveikinti su velioniu pastaruoju metu skiria vieną dieną arba išvis tik kelias valandas, juolab kad ir laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 žmonių, jie šarvojimo salėje privalo sėdėti ne mažesniu nei 2 metrų atstumu. Dėl karantino dažnu atveju giminės į laidotuves iš viso nevyksta ir užuojautą reiškia telefonu.
Anot „Kaspino“ laidojimo įmonėje dirbančio Vaido Bagvilos, nebeliko nei tradicinių gedulingų pietų, nei į šermenis atvykusių draugų ar artimųjų vaišinimo, retai bekviečiami giesmininkai. Nors atrodytų, kad laidojimo išlaidos labai sumažėjo, visgi pačioms ritualinių paslaugų įmonėms kaštai labai išaugo. Vien dezinfekcinių priemonių sunaudojama kibirais, o kur dar apsauginiai drabužiai ir kita.
– Nežinau, ką kalba oficiali statistika, tačiau mums tenka laidoti labai daug žmonių, mirusių būtent nuo koronaviruso arba juo sirgusių, bet mirusių dėl kitos ligos, – kalbėjo R. Savickas. – Tokios laidotuvės organizuojamos visai kitaip, joms nustatyti specialūs reikalavimai.
Sužinoję, jog teks organizuoti COVID-19 sirgusio žmogaus laidotuves, kūno atsiimti vykstantys ritualinių paslaugų įmonių darbuotojai rengiasi specialią aprangą, kokią dėvi ir COVID-19 ligonius gydantys medikai. Patalpos bei automobilis, kuriuo vežami palaikai, turi būti nuolat dezinfekuojami.
Laidojant koronaviruso infekcija užsikrėtusius žmones neatliekamas skrodimas, palaikus reikia laikyti uždarame karste arba kremuoti. Laidojimo namų darbuotojai velionį pasiima tiesiai iš gydymo, globos įstaigų ar namų, kur jis mirė. Palaikai būna užsandarinti dvigubame maiše, kurio negalima atidaryti. Velionis nerengiamas įkapėmis, atsisveikinama prie uždaro karsto.
UAB „Šarvonė“ direktorė Danutė Eugenija Kurtinaitienė pastebėjo, kad šiuo metu prabangesnių laidotuvių negalintys surengti artimieji perka brangesnius karstus ar drabužius. Netgi nuo koronaviruso mirusiems žmonėms, kurių negalima laikyti pašarvotų atvirai, įkapės dažnai įdedamos tiesiog į karstą.
Prasidėjus pandemijai kilo didesnis poreikis palaikus kremuoti, todėl susidarė eilės. Jei velionio artimieji negali ar nenori laukti, laidojimo įmonės palaikus veža į krematoriumus už kelių šimtų kilometrų. Dėl to išauga kuro sąnaudos.
Anot R. Savicko, kaimyniniuose Suvalkuose (Lenkija), kur dažnai buvo kremuojami mirę mūsų rajono gyventojai, eilės reikia laukti savaitę, todėl jo įmonė palaikus veža į Lenkijos gilumą, netoli Varšuvos. Kolegai antrino ir D. E. Kurtinaitienė. Bendrovės vadovė sakė, kad neseniai skambinusi į Kėdainiuose esantį krematoriumą, tačiau vietą pavyko rezervuoti tik po trijų savaičių.
Sutinkantys laidotuvių palaukti artimieji susiduria su kita problema, mat morgai jau sunkiai talpina nuo koronaviruso mirusių žmonių kūnus.
– Koronavirusu sirgusių ir mirusių žmonių kūnai nelaikomi bendrame šaldytuve su kitų mirusiųjų palaikais. Marijampolės ligoninėje jiems skirta atskira patalpa, – aiškino R. Savickas. – Kauno klinikų bei klinikinės ligoninės kiemuose pastatyti didžiuliai mobilieji šaldytuvai, kuriuose laikomi nuo COVID-19 mirusių žmonių palaikai.
Tačiau gydymo įstaigos ilgesnį laiką saugoti palaikų nepajėgios, tad laidojimo įmonės privalo kuo greičiau juos atsiimti ir pasirūpinti jų laikymu. Laikyti velionį nelaidotą po kelias ar net keliolika parų tenka ne vien dėl eilių krematoriumuose, bet ir dėl to, kad mirusiojo artimieji patys dažnai serga COVID-19 ar turėję kontaktą privalo izoliuotis, todėl nėra kam organizuoti laidotuvių. V. Bagvila kalbėjo, kad vieno velionio palaikus jų įmonei šaldytuve teko saugoti net 25 paras.
Dažnu atveju nuo COVID-19 mirusių žmonių laidotuvės išvis neorganizuojamos – palaikus laidojimo įmonės darbuotojai veža tiesiai į kapus, kur giminės atvyksta atsisveikinti su velioniu.
Oficiali statistika teigia, kad koronavirusas jau nusinešė 17 mūsų rajono gyventojų gyvybes, dar 15 mirusių žmonių sirgo infekcija COVID-19, tačiau jų mirties priežastimi pripažinta kita liga. Kad ir kaip būtų liūdna, sergamumas koronavirusu išlieka nemažas, tad COVID-19, ko gero, nusineš dar ne vieno mūsų rajono gyventojo gyvybę.
Publikuota: 2021-01-13 08:43:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|