„Santaka“ / Tragiški 1991-ųjų sausio įvykiai – gyvoji atmintis / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


Žmonės prie Parlamento statė barikadas, šildėsi prie laužų ir kelis mėnesius pasikeisdami budėjo.

Žmonės prie Parlamento statė barikadas, šildėsi prie laužų ir kelis mėnesius pasikeisdami budėjo. Ro


Tragiški 1991-ųjų sausio įvykiai – gyvoji atmintis


Šiandien, sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, minime tragiškus ir didvyriškus sausio įvykius, kai beginklių žmonių minia savo buvimu, dainomis ir malda apgynė laisvę nuo okupantų agresijos, 30 metų sukaktį.



1991-ųjų sausio pradžioje Vilniuje sprendėsi Lietuvos likimas – ar valstybės ir Sąjūdžio vadovai priims teisingus sprendimus, ar gyventojai juos palaikys, bus vieningi ir apsigins nuo jėgą demonstruojančių okupantų, ar Lietuvoje nepasikartos Tbilisio įvykių scenarijus.

Žmonės per pirmuosius atkurtos nepriklausomybės metus pajuto, ką reiškia gyventi laisvėje, kai kiekvienas gali įsijungti į aktyvų gyvenimą, spręsti vietinio ar valstybinio gyvenimo klausimus, laisvai reikšti savo nuomonę.

Didvyriškasis 1991-ųjų metų sausio metraštis primena svarbiausius tuometinius įvykius, kai lemtinga buvo kiekviena diena.

Sausio 7 d. Kazimieros Prunskienės Vyriausybei padidinus maisto produktų kainas, sujudo jedinstvininkų („Jedinstvo“ – Lietuvos prosovietinė organizacija) sukurstyti žmonės. Po dviejų dienų Vilniaus gatvėse pasirodė karinė technika. Ginti savo valstybę nusiteikę žmonės gyva grandine apjuosė parlamento pastatą, prie kurio mitingavo jedinstvininkai.


Sausio 10 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalavo nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus aktus. Sausio 11 d. sovietiniai smogikai užėmė Spaudos rūmus, apsupo parlamentą.

Iškilus grėsmei mūsų valstybei, paraginti Sąjūdžio vadovų, iš visos Lietuvos autobusais ir lengvaisiais automobiliais sausio 12–13 d. į Vilnių važiavo patriotiškai nusiteikę žmonės, prie Parlamento statė barikadas, televizijos bokštą apsiautė gyva grandine ir pasikeisdami kelis mėnesius saugojo svarbiausius valstybės pastatus.

Pamiršti negalima prie laužų besišildžiusių žmonių, jų vienybės, tada atsiradusio bendruomeniškumo. Nušviesdamas sudėtingą situaciją ir ramindamas žmones į respublikos gyventojus, Parlamento gynėjus ne kartą kreipėsi tuometinis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Tačiau brutali jėga nepaisė lietuvių tautos valios. Sausio 13 d. nuo kulkų ir po tankų vikšrais žuvo 13 Laisvės gynėjų, vienam iš siaubo sustojo širdis, 702 buvo sužeisti ir kontūzyti, daugybė patyrė psichologinį smūgį.

Nerimas kiek atslūgo po V. Landsbergio telefoninio pokalbio su SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu. Aukščiausiajai Tarybai teko pertvarkyti kiek pakrikusią valdžią – neatlaikęs įtampos dingo Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas, jį pakeitė Gediminas Vagnorius, vicepremjeru paskirtas Zigmas Vaišvila, o užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui pavedama, esant reikalui, Lietuvos valdžią formuoti užsienyje.


Tačiau to neprireikė – tautos vieningumas sustabdė agresorius ir jie pamažu atsitraukė. Nors sovietiniai smogikai užėmė Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, bet laisvas žodis ištisą parą sklido iš Kauno, o žinių iš sostinės laukė visa Lietuva.

Žuvusiems gynėjams pagerbti šalyje buvo paskelbtas trijų dienų gedulas, o sausio 16 d. vyko sausio 13-osios aukų laidotuvės. Virš karstų palinkusios vėliavos, minios žmonių su žvakelėmis rankose, susikaupę ir rūstūs veidai, gėlių jūra – visa tai įamžinta nuotraukose, vaizdo įrašuose. Tragizmas ir viltis suvienijo žmones, prikėlė kūrybai, įkvėpė tvirtybės ir patriotizmo.

Neužmirštame skaudžios praeities, okupacijų padarinių, prisimename Laisvės kovotojų aukas, pagerbiame jų atminimą. Į laisvę ir nepriklausomybę atvedė šviesiausių ir aktyviausių krašto žmonių didvyriškumas ir pasiaukojimas, kurį suvienijo ir nukreipė 1988 m. vasarą susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS).

Vilniuje kilusi laisvės banga pasiekė tolimiausius Lietuvos kampelius. Mūsų rajone taip pat susikūrė LPS grupė, kurios organizatoriai buvo mokytojai Algimantas Zeikus, Artūras Simanavičius, Valentinas Piečiukaitis, Kostas Janulaitis, Leonas Čeplevičius, Stasė ir Stasys Dambravai, Kęstutis Dambrava, gydytojai Kazimieras Baršauskas, Algimantas Bielskis, Vidmantas Mickevičius. Jie organizavo mitingus, pradėjo leisti laikraštį „Dobilas“, ėmė ieškoti būdų, kaip pakeisti sustabarėjusią tvarką, aprašė sąjūdiečių veiklą, valdžios sprendimus.


Sausio 12–13 d. Vilkaviškio krašto žmonės būriavosi prie savivaldybės, ryšių skyriaus, įstaigose naktimis budėjo darbuotojai ir sekė padėtį. Bet kokios žinios greitai pasklisdavo, neraginami mūsų krašto žmonės važiavo į Vilnių budėti, vežė maisto gynėjams.

Sausio 13 d., sekmadienį, Atgimimo (dabar J. Basanavičiaus) aikštėje vyko mitingas, kuriame buvo priimta brutalius okupantų veiksmus smerkianti rezoliucija, pasižadama remti Parlamento ir Vyriausybės veiksmus. Mitinge kalbėjo rajono deputatų tarybos pirmininkas Romualdas Deltuva, Sąjūdžio aktyvistai K. Janulaitis, Juozas Žaliabarštis, kunigas Vytautas Sabaliauskas, tremtinių nuomonę išsakė V. Piečiukaitis.

Mokyklose mokytojai vedė Laisvės pamokas, mokinius supažindino su tragiškais įvykiais, jie piešiniuose išreiškė savo vaikišką įvykių supratimą.

Sausio dienomis vieni gyventojai saugojo Parlamentą ir televizijos bokštą, kiti krūpčiodami su ašaromis sekė įvykius prie televizorių ir radijo imtuvų, dar kiti ramiai dirbo kasdienius darbus ir savo ramybe rodė, kad gyvenimas ir tragiškomis akimirkomis nesustoja.

Gyventojų nuotaikas atspindėjo laikraščiai „Dobilas“ ir „Santaka“, mitingų ir susirinkimų rezoliucijos. Lemtingomis sausio dienomis laikraštis „Dobilas“ apie įvykius išspausdino kelias trumpas žinutes, paminėjo, kad sausio 14 d. iš Vilkaviškio į Vilnių autobusais išvažiavo 400 žmonių. Daugiausia rašė apie rezistenciją, tremtį, kritikavo valdžios pareigūnus ir gyvenimo negeroves.

„Santakos“ žurnalistai suprato situaciją, žmonių norą operatyviai sužinoti įvykius, pradėjo kasdien leisti vieno lapo laikraščius su naujausiomis žiniomis. Tai buvo svarbu, nes reikėjo nuraminti besijaudinančius rajono gyventojus. Rajono meras Alfonsas Čelkevičius, kiti vadovai gyventojus ragino laikytis rimties.

Dramatiškus 1991-ųjų metų sausio įvykius savo nuotraukose įamžino fotografai Romas Eidukevičius, Romas Čėpla, Seimo ir televizijos bokšto gynėjai.

1992 m. sausio 9 d. LR Aukščiausioji Taryba įsaku Nr.1 už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę aktyviausius Laisvės gynėjus apdovanojo Sausio 13-osios atminimo medaliu. Tarp apdovanotųjų yra ir 34 mūsų rajono gyventojų pavardės.

Krašto muziejus surinko to laiko laikraščius, plakatus, nuotraukas, prisiminimus, vaikų piešinius, Sąjūdžio medžiagą, kuri saugoma Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fonduose.

Fotografo Vytauto Ylevičiaus nuotraukos buvo panaudotos knygose, išleistos kaip plakatai, pasiekė mokyklas ir kultūros įstaigas. Sausio 13-osios įvykių 30-mečiui Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus parengė šių plakatų parodą „1991 m. sausio įvykių gyvoji atmintis“. Ji eksponuojama Vilkaviškio autobusų stotyje ir virtualioje erdvėje.


Kviečiame susipažinti su plakatuose užfiksuota istorija, prisiminti okupantų agresijos siaubą, Laisvės gynėjų vienybę, svarbiausius tuometinius įvykius ir aukas.



Elena RUPEIKIENĖ

Muziejininkė



Galerija: Sausio 13




Publikuota: 2021-01-13 08:31:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* A. Butkevičius: nesusikalbėjimas ima diskredituoti valstybę
* Vilkaviškietis šachmatų partijas transliuoja visam pasauliui
* Dvylika tarnystės metų Vilkaviškyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas