|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Juozo Zikaro „Laisvės“ statula yra brangintas, nugriautas ir vėl atkurtas Lietuvai svarbus simbolis.
Seime priimta dešimt nutarimų dėl 2021 metų. Jais įvardyta, kokius įvykius ir asmenybes šiemet itin svarbu paminėti.
Sausio 23 d. sukaks 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai. 2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais. Visuomenei bus priminti šios lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės nuopelnai.
Praeitą rugpjūtį sukako 100 metų, kai gimė kardinolas Vincentas Sladkevičius – dvasininkas, visą gyvenimą atidavęs Lietuvai ir kovai už jos laisvę. Šie jo pasirinkimai tapo argumentu 2021-uosius paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Priminsime, kad dvasininkas 1991 m. sausį, kai sovietų kariuomenė prieš Lietuvą galėjo panaudoti karinę jėgą, apsiėmė saugoti jam patikėtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ su signatarų parašais. Dokumentą kardinolas V. Sladkevičius saugojo iki 1993 m.
Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus bus akcentuota, kad prieš 700 metų didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sąjungą su totoriais, pasitelkdamas juos kovoti su Kryžiuočių ordinu. Totoriai paliko ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje, ši bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, ji tapo viso krašto istorijos dalimi. Mūsų rajone ryškūs totorių gyvenimo ženklai yra išlikę Vinkšnupių kaime (Bartninkų sen.)
2021-uosius paskelbti Juozo Zikaro metais paskatino dvi datos: sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesorius J. Zikaras, ir 100 metų, kai buvo sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“. Ji ir kiti skulptoriaus meno kūriniai tapo nepriklausomos Lietuvos tapatybės ženklais, svarbiais visuomenės istorinei atminčiai ir tapatybei.
Šiemet bus minimi Jono Karolio Chodkevičiaus, garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo, metai. Praėjus 400 metų nuo J. K. Chodkevičiaus mirties tebėra svarbu įvertinti jo indėlį į krikščionybės plėtrą, švietimą, mokslą ir kultūrą.
Priimdamas nutarimą „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ parlamentas akcentavo šio poeto filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai. Siekiama, kad visuomenė, iš naujo apmąstydama V. Mačernio asmenybę ir jo kūrybinį palikimą, labiau susipažintų su Lietuvos istorija, stiprintų savo istorinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę. Šiemet bus minimos V. Mačernio 100-osios gimimo metinės.
Siekdamas pažymėti mokslininko, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines Seimas 2021-uosius paskelbė jo vardo metais. Šios asmenybės pėdsakas ryškus Lietuvos mokslo raidoje: J. A. Pabrėža išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinių, parašė medicinos veikalų.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad sukanka 100 metų nuo partizano Juozo Lukšos-Daumanto, vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, gimimo, paskelbė 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais. Šiuo sprendimu siekiama akcentuoti rezistento nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veiklą prasiveržus pro geležinę uždangą, besąlyginę ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.
2021-ieji paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Prieš 230 metų priimti dokumentai turėjo svarbią reikšmę. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Konstitucinę valstybės reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, tapęs esmine Konstitucijos pataisa, numačiusia, kad Lietuva privalėjo būti atstovaujama kaip lygiateisė partnerė. XIX a. vykę sukilimai, kuriais siekta atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą, rėmėsi Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia.
2021 m. sukanka 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, skatinant piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Įvertindamas tai, Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais.
„Santakos“ inf.
Seime priimta dešimt nutarimų dėl 2021 metų. Jais įvardyta, kokius įvykius ir asmenybes šiemet itin svarbu paminėti. |
Sausio 23 d. sukaks 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai. 2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais. Visuomenei bus priminti šios lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės nuopelnai.
Praeitą rugpjūtį sukako 100 metų, kai gimė kardinolas Vincentas Sladkevičius – dvasininkas, visą gyvenimą atidavęs Lietuvai ir kovai už jos laisvę. Šie jo pasirinkimai tapo argumentu 2021-uosius paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Priminsime, kad dvasininkas 1991 m. sausį, kai sovietų kariuomenė prieš Lietuvą galėjo panaudoti karinę jėgą, apsiėmė saugoti jam patikėtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ su signatarų parašais. Dokumentą kardinolas V. Sladkevičius saugojo iki 1993 m.
Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus bus akcentuota, kad prieš 700 metų didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sąjungą su totoriais, pasitelkdamas juos kovoti su Kryžiuočių ordinu. Totoriai paliko ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje, ši bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, ji tapo viso krašto istorijos dalimi. Mūsų rajone ryškūs totorių gyvenimo ženklai yra išlikę Vinkšnupių kaime (Bartninkų sen.)
2021-uosius paskelbti Juozo Zikaro metais paskatino dvi datos: sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesorius J. Zikaras, ir 100 metų, kai buvo sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“. Ji ir kiti skulptoriaus meno kūriniai tapo nepriklausomos Lietuvos tapatybės ženklais, svarbiais visuomenės istorinei atminčiai ir tapatybei.
Šiemet bus minimi Jono Karolio Chodkevičiaus, garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo, metai. Praėjus 400 metų nuo J. K. Chodkevičiaus mirties tebėra svarbu įvertinti jo indėlį į krikščionybės plėtrą, švietimą, mokslą ir kultūrą.
Priimdamas nutarimą „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ parlamentas akcentavo šio poeto filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai. Siekiama, kad visuomenė, iš naujo apmąstydama V. Mačernio asmenybę ir jo kūrybinį palikimą, labiau susipažintų su Lietuvos istorija, stiprintų savo istorinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę. Šiemet bus minimos V. Mačernio 100-osios gimimo metinės.
Siekdamas pažymėti mokslininko, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines Seimas 2021-uosius paskelbė jo vardo metais. Šios asmenybės pėdsakas ryškus Lietuvos mokslo raidoje: J. A. Pabrėža išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinių, parašė medicinos veikalų.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad sukanka 100 metų nuo partizano Juozo Lukšos-Daumanto, vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, gimimo, paskelbė 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais. Šiuo sprendimu siekiama akcentuoti rezistento nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veiklą prasiveržus pro geležinę uždangą, besąlyginę ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.
2021-ieji paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Prieš 230 metų priimti dokumentai turėjo svarbią reikšmę. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Konstitucinę valstybės reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, tapęs esmine Konstitucijos pataisa, numačiusia, kad Lietuva privalėjo būti atstovaujama kaip lygiateisė partnerė. XIX a. vykę sukilimai, kuriais siekta atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą, rėmėsi Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia.
2021 m. sukanka 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, skatinant piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Įvertindamas tai, Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2021-01-08 08:30:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|