„Santaka“ / „Varpo“ kūrėjo gimtadienį minint / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduodamas mažai naudotas puikios būklės Xbox One. 500 Gb diskas, yra kinect kamera, vienas pultelis, HDMI laidas, net 6 žaidimai . Puiki dovana Jums ar Jūsų vaikams. Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2021-01-21 13:08:24



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


„Varpo“ leidėjo paminklas Kudirkos Naumiestyje.

Autorės nuotr.


„Varpo“ kūrėjo gimtadienį minint


Prieš 162 metus, gruodžio 31-ąją, pasiturinčių valstiečių Motiejaus Kudirkos ir Elžbietos Jasiulevičiūtės-Kudirkienės šeimoje pasaulį išvydo pirmagimis sūnus Vincas.



Tuomet jauna šeima gyveno Vilkaviškio apskrityje, pietvakariniame Paežerių kaimo gale, miško pakraštyje esančioje senųjų Kudirkų sodyboje. Kai poetui buvo septyneri, jo tėvas, gavęs žemės sklypą kitoje, pietrytinėje, ežero pusėje, pasistatė naujus trobesius ir kartu su šeima ten apsigyveno.

Guvaus, sąmojingo, mėgstančio krėsti linksmas išdaigas berniuko vaikystė krykštavo labai gražioje gamtos apsuptyje: didelis sodas, čia pat jo išbraidytas ežeras, kuriuo žiemomis meistriškai čiuoždavo pačiūžomis, netoli miškas. Augdamas tvarkingoje ūkininkų šeimoje vaikas išvaizda buvo panašus į tėvą, paveldėjo iš jo darbštumą, linksmą būdą, veržlumą, norą pirmauti, kitiems nepasiduoti, o iš motinos – geraširdiškumą, polinkį menams (piešti, drožinėti), gražų balsą, puikią muzikinę klausą. Jo „atmintyje motina – tai vaikystės pasaka ir dvasinės kultūros simbolis“. <...> Deja, iš motinos neišgirdo, kas yra Lietuva, ką reiškia būti lietuviu“, – rašoma V. Kudirkos „Raštuose“.


V. Kudirkai einant devintuosius metus motina mirė. Po kiek laiko tėvo parvesta pamotė buvo labai geros širdies moteris, mylėjo Vincą ir jo sesę, kaip ir kitus, vėliau gimusius savo šešis vaikus. V. Kudirkos tėvas Motiejus leido sūnų į Paežerių pradinę mokyklą, vėliau – į Marijampolės gimnaziją ir Seinų dvasinę seminariją, tikėdamasis, kad sūnus taps kunigu. Deja, tėvo ir sūnaus požiūriai šiuo pašaukimo klausimu nesutapo. Po dviejų kursų Kudirka nebegrįžo į seminariją ir tai tapo ilgo konflikto su tėvu priežastimi.

Kita ypač svarbi V. Kudirkos gyvenimo stotelė buvo Varšuva. Studijuojant universitete mediciną, savarankiškai ieškant būdų pragyventi čia prabėgo devyneri metai. Nors būsimasis daktaras kurį laiką buvo atitolęs nuo lietuvių kalbos ir netgi didžiavosi kalbėdamas lenkiškai, tačiau būtent Varšuvoje jį aplankė pajautimas „lietuviu esant“. Dar studijų metais kartu su kitais lietuviais Kudirka įkūrė draugiją „Lietuva“, leido laikraštį „Varpas“, kuriame atsiskleidė jo talentai: gabus publicistas, beletristas, poetas, vertėjas, savamokslis muzikas, puikus organizatorius. Rašytojas atkakliai siekė, kad būtų įteisinta lietuvių kalba, legalizuota lietuviška spauda, o jo darbai turėjo didelę svarbą žmonių tautiškumui ugdyti.


Gydytojo praktiką V. Kudirka pradėjo Šakiuose. Pasak Jono Vileišio, tai buvo „ryškiausias idealizmu šviečiantis gydytojas, kuris, nežiūrėdamas jokių sunkumų įsikurti, nesvarstydamas, kiek uždirbs, <...> grįžo į savo kraštą gydyti ir šviesti liaudies, iš kurios ir buvo kilęs“. Šakiuose dirbti buvo sunku dėl sudėtingų buities sąlygų. Ilgai nesisekė susirasti būstą, o vėliau – ir pacientų. Čia jau senokai dirbę gydytojai nenorėjo konkurencijos, o žmonės gyveno vargingai ir tik kraštutiniu atveju kreipdavosi „pas daktarą“. Ir tokiu atveju rinkdavosi geriau pažįstamą, nei naujai atvykusį.

Netrukus V. Kudirkos sveikata ėmė sparčiai blogėti. Dėl suintensyvėjusios džiovos gydytojo praktika jis vertėsi tik nepilnus ketverius metus. Tačiau dirbdamas Šakiuose „Varpo“ leidėjas sutiko Valeriją Kraševską. Ši moteris buvo atsidavusi bei nenuilstanti pagalbininkė ir buityje, ir kūrybinėje veikloje.

Po kiek laiko V. Kudirka persikėlė į Naumiestį. Tai paskutinė rašytojo gyvenimo stotelė. Čia jis praleido ir produktyviausią kūrybos laikotarpį: sukurtos puikios satyros, užsiimta vertimais, tačiau daugiausia jėgų skirta „Varpo“ leidybai. Pasak A. Vaitiekūnienės, „Kudirka turėjo viską, ko reikia geram publicistui: aštrų epochos jausmą, temperamentingą reakciją, pastabumą ir lakų žodį bei frazę“. Daugiau kaip dešimt metų dirbdamas tautos labui jis skubėjo tarsi nujausdamas, kad pritrūks laiko numatytiems darbams atlikti, o visą jo kūrybą vainikavo „Tautiška giesmė“.


V. Kudirkos amžininkai teigia, kad „Varpo“ steigėjas buvo labai malonaus ir tauraus būdo, draugiškas, pasirengęs visada padėti nelaimės ištiktam žmogui, didelis estetas, nepaprastai darbštus ir tėvynės reikalams atsidavęs visuomenės veikėjas. Nepadėjo plunksnos net ligos pakirstas ir jau negalėdamas pakilti iš lovos. Varpininkams jis buvo idealas, parodęs, kaip reikia aukotis dėl kitų ir tėvynės. Pasak J. Vileišio, „Kudirka savo pavyzdžiu traukė jaunus idealistus, davė idėjas ir įkvėpimą dirbti. Jis ruošė Lietuvai kelią į laisvę.“



Danguolė DABRIŠIENĖ

Vinco Kudirkos muziejaus muziejininkė



Galerija: Kudirka




Publikuota: 2021-01-06 08:41:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* COVID-19 laimingus bilietus dalija ne visiems
* Ir per šalčius vandens telkinių ledas gali kelti pavojų
* Gyvulių augintojus gąsdina nauji reikalavimai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko daugiau – džiaugsmo ar rūpesčių – atnešė žiemiški orai?
Aš džiaugiuosi tokia žiema.
Džiaugsmo daugiau negu rūpesčių.
Geriau šilta ir besniegė žiema.
Man tas pats, koks oras.



Kalbos patarimai

Ar vartotini žodžiai „eliminuoti“, „išeliminuoti“?
Eliminuoti yra tarptautinis žodis. Jis reiškia išskirti, išstumti, pašalinti, panaikinti. Kadangi žodis reiškia baigtinį veiksmą, jis vartotinas be priešdėlio iš-.
Kiekvienu konkrečiu atveju verta pagalvoti ir apie lietuviškus žodžio atitikmenis, pvz., Lietuva buvo eliminuota (išstumta, pašalinta) iš Rytų rinkos. Korupcijos galimybė yra visiškai eliminuojama (atmetama).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas