|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2021-01-04 17:06
Lietuvoje yra keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai.svjokubokelias.lt nuotr.
Mūsų šalyje esama nemažai piligrimų ir turistinių maršrutų, tačiau tik du iš jų yra pripažinti tarptautiniu lygiu. Tai yra Šv. Jokūbo piligrimų kelias su Žemaitijos / Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus atšakomis, taip pat Žydų kultūros paveldo kelias. Pirmą kartą Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklas buvo sertifikuotas 2017 m., tokiu būdu įgydamas tarptautinį pripažinimą. Tarptautinis Šv. Jokūbo piligrimų kelias, turintis keturias atšakas, Lietuvoje driekiasi per 40 šalies savivaldybių, bendras visų keturių maršrutų ilgis – 1575 km. Jo plėtra ir infrastruktūra rūpinasi 2016 m. birželį įsteigta Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, šiuo metu vienijanti 25 savivaldybes. Dabar asociacijai vadovauja prezidentu neseniai išrinktas Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Jis tapo ir Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos viceprezidentu. Lietuvoje nuo 2012 m. taip pat veikia Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija. Ji rūpinasi kelio maršrutų bei juose esančių lankytinų objektų žymėjimu, šviečiamąja veikla (pvz., rengia tradicinę Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetę), informacijos apie piligrimų kelią ir jo atšakas Lietuvoje sklaida. Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą objektų sąrašą pasiūlė Lietuvos vyskupų konferencija, 2016 m. patvirtino šalies Vyriausybė. Jame yra 32 objektai (arba stotys) – bažnyčios, šventovės, vienuolynai. Vyriausybė yra pavedusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bendradarbiaujant su Lietuvos arkivyskupijų ir vyskupijų kurijomis, vykdyti Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą populiarinimą. Kaimyninės Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybės yra Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narės. Piligrimams siūloma aplankyti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančias Skardupių, Sasnavos parapijų bažnyčias, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo baziliką ir marijonų vienuolyno statinių kompleksą, Kalvarijos krašte – Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią. Maršrutas, vedantis per abi kaimynines savivaldybes, yra Šv. Jokūbo Šiaulių atšakos dalis. 403 km ilgio Šiaulių atšaka piligrimus į Lietuvą atveda iš Augstkalnės (Latvija). Nuėję pažymėtu maršrutu Lietuvą jie palieka iš Kalvarijos savivaldybės patraukdami link Punsko, kur toliau žengia Lenkijoje esančiu Šv. Jokūbo keliu. Tiesa, nereikia galvoti, kad šiuo maršrutu buvo specialiai tiesiamas kelias. Piligrimai žingsniuoja, kai kada keliauja dviračiais tais pačiais keliais arba keliukais, kuriais to krašto gyventojai ir svečiai juda savo kasdieniais reikalais. Kur link keliauti piligriminiu maršrutu, rodo Šv. Jokūbo kelio simbolis – kriauklė (jūrų šukutė). Ji dažniausiai naudojama kartu su geltonos spalvos rodykle, nurodančia kelionės kryptį. Esama įvairių piligrimystės pasirinkimų: pagal savo galimybes žmonės pasiryžta nueiti ne visą kelią, o kurią nors jo atkarpą. Piligrimystė – viena seniausių krikščioniškosios Europos tradicijų, pastaruoju metu išgyvenanti atgimimą. Šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam aukštųjų technologijų, interneto pasaulyje, labiau nei anksčiau reikia kultūrinės, religinės piligrimystės – pabūti pačiam su savimi ir su Dievu, atrasti save iš naujo, skirti laiko suvokti, kas jis yra ir ko nori. Tarptautinis Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas suteikia matomumą ir bendravimo galimybes, nes Europos kultūros kelių tinklo nariai naudojasi Kultūros kelių programos reklamos ir komunikacijos priemonėmis. Sertifikatas taip pat suteikia galimybę Kultūros kelių vadovams ir nariams, paveldo objektų valdytojams, tyrėjams, kūrybiškiems verslininkams, turizmo organizatoriams ir valdžios institucijoms užmegzti bendradarbiavimo ryšius su partneriais visame žemyne. Kai paveldo objektai ir su jais susiję projektai pretenduoja gauti finansavimą, minėtas sertifikatas suteikia kokybės garantiją. Per pastaruosius penkerius metus sertifikuotiems Europos kultūros keliams buvo skirta apie 17 milijonų eurų Europos fondų lėšų, paskirstytų tarp Kultūros kelių bei jų partnerių vietos ir regionų lygiu. Piligrimų keliai dažnai driekiasi per mažiau žinomas vietas, sykiu skatindami jų bendruomenių veiklą. Kadangi 90 proc. maršrutų kerta kaimo vietoves, jų gyventojams tai suteikia papildomų kultūrinių, socialinių ir ekonominių galimybių. Ne mažiau svarbu, kad sertifikuoti piligriminiai maršrutai paįvairina kultūrinio turizmo paslaugų pasiūlą, apskritai pailgina turizmo sezoną. Kai 1987-aisiais Europos Taryba paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, pasauliui dar kartą buvo paskleista žinia, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas. Europos bendrabūvis grįstas vertybėmis, jos bendrystė remiasi į krikščioniškąsias Europos šaknis. Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje buvo pažymėta Lietuva (tuo metu dar Sovietų Sąjungos okupuota), per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos. Jos ir tapo pagrindu kuriant dabar jau sertifikuotus Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje. Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje iniciatorė, globėja – parlamentarė Laima Andrikienė. Ji taip pat yra šios kadencijos Seime naujai įsteigtos Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio grupės pirmininkė. Dar 2019 m. kultūros, taip pat ekonomikos ir inovacijų ministrų parašais buvo patvirtinta Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcija. Ją rengiant atlikta Kultūros kelių Lietuvoje vystymo neefektyvumo analizė ir padaryta išvada, kad „kultūros kelių plėtros, paramos ir palaikymo sistemos Lietuvoje nėra.“ Koncepcijoje išanalizuota, kodėl yra tokia situacija, pasiūlytos pagrindinės nuostatos dėl kultūros kelių vystymo Lietuvoje. Praeitą rudenį Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbė sieksianti, kad piligriminis turizmas taptų viena tikslinių Lietuvos turizmo krypčių. Toks tikslas buvo įvardytas pasitarus su piligrimus vienijančiomis organizacijomis, dvasininkais, valstybinių ir savivaldos institucijų ir turizmo asociacijų bei verslo atstovais. Ministerijoje būta svarstymų, kad piligriminį turizmą vertėtų įtraukti į 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą. Vis dėlto vėliau ministerija savo poziciją pakeitė. Rugsėjį Vyriausybės priimtame minėtame dokumente piligriminis turizmas nebeišskiriamas. Prie šio klausimo ketinama grįžti rengiant nacionalines plėtros programas, skirtas 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano uždaviniams. • Šv. Jokūbo piligrimų kelias – seniausias Europos kultūros kelias, jam per 1000 metų. Kelias baigiasi Kompostelos Santjago katedroje Ispanijoje kur, manoma, palaidotas apaštalas Jokūbas, laikomas drąsos reikšti krikščioniškąjį tikėjimą pavyzdžiu. • 1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. • 2021-ieji – jubiliejiniai šv. Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25-oji, diena, kai Bažnyčios liturginis kalendorius mini apaštalą šv. Jokūbą vyresnįjį, yra sekmadienis.
Galerija: ŠV. JOKŪBO KELIAS
Publikuota: 2021-01-04 17:06:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senąjį sodą papuošusios sūpynės – dovana miestui * Kapinių prižiūrėtojai darbo turi ne tik prieš Vėlines * Verslo kryptį padiktavo gyvenimo būdas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|