|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Šiemet bulvės užaugo geriau nei praėjusiais metais.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio rajono daržovių augintojai džiaugiasi kaip niekada gausiu derliumi. Deja, ūkininkus į neviltį varo itin mažos produkcijos supirkimo kainos, be to, realizacija šiais metais stringa.
Vienintelė Lietuvoje
Didžiausia rajono bulvių augintoja Ramoniškių kaime (Pilviškių sen.) ūkininkaujanti Alvytė Valuckienė pasakojo, kad šiais metais bulvių derlius yra šiek tiek geresnis nei įprastai. Anot jos, geriausiai bulvės užaugo tuose plotuose, kurie buvo prižiūrimi, laistomi, o bulvių augimo metu naudota daug biologinių preparatų, humuso, mėšlo, mažai chemikalų ir trąšų.
„Kai kuriose mūsų nuomojamose žemėse auginamos bulvės neužderėjo taip gerai, kaip norėtųsi. Akivaizdu, kad tų žemių savininkai pernelyg neprižiūrėjo savo plotų“, – svarstė A. Valuckienė.
Ji kartu su vyru Eugenijumi kasmet sodina apie 130 ha šių daržovių. Didžioji dalis ūkininkų užaugintų bulvių iškeliauja į kitas šalis. Pasak A. Valuckienės, užsieniečiams reikia kiek kitokių veislių nei lietuviams. Jiems svarbu, kad bulvės tiktų pramoniniam naudojimui, būtų lengvai skutamos, neištižtų.
Viena veisle – ‘Vales Sovereign’ – Pilviškių seniūnijos ūkininkė yra itin patenkinta. Ji kol kas vienintelė visoje Lietuvoje augina šios veislės daržoves.
„Tai labai derlingos bulvės. ‘Vales Sovereign’ veislę auginome jau antrus metus. Šios bulvės yra su rausvomis akutėmis ir pas mus atkeliavo iš Škotijos“, – pasakojo pašnekovė.
Nors dauguma daržininkų šiais metais susiduria su derliaus realizacijos problemomis, A. Valuckienė vylėsi, kad jai pavyks parduoti visą užaugintą produkciją. Tiesa, labiau ūkininkę neramina šiemetinės bulvių supirkimo kainos.
„Sandėliavimo kaštai yra dideli. Ypač daug elektros „suryja“ šaldytuvai. Neseniai paskaičiavome auginamų bulvių savikainą. Ji yra maždaug 10 centų už kilogramą. Priklausome kooperatyvui „Bulvių namai“, tad kol kas savo produkciją į Lietuvos rinką dar tiekiame po 14, 5 cento. Dalį bulvių eksportuojame į Ukrainą. Šios šalies atstovai labai vertina mūsų daržoves, todėl už jų kilogramą moka po 12 centų, nors įprastai kitiems savo tiekėjams jie moka bent 2 centais mažiau. Gaila, kad pastaruoju metu ukrainiečiams trūksta transporto priemonių, kuriomis jie iš mūsų gabenasi bulves. Galėtume jiems parduoti dar didesnius kiekius“, – kalbėjo A. Valuckienė.
Pūsta sandėliuose
Kiek daugiau nei 100 ha bulvių auginantis Gudelių kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkas Darius Matijošaitis tik praėjusiais metais ėmė auginti šias daržoves. Iki tol jis vertėsi kitų daržovių, cukrinių runkelių, javų auginimu. Žemdirbys ne vienus metus ruošėsi pereiti prie bulvininkystės, daug dėmesio skyrė rinkų paieškai, domėjosi auginimo technologijomis. Deja, jau nuo pirmų metų jam teko susidurti su rimtais iššūkiais.
Dar pavasarį paskelbus pirmąjį karantiną D. Matijošaičio sandėliuose liko nemažai bulvių, kurias teko išmesti. Žiemą situacija vėl nėra pati dėkingiausia.
„Derlius geresnis nei pernai, tačiau realizacija kol kas stringa. Aišku, turiu sutartis su kooperatyvais „Suvalkijos daržovės“ ir „Bulvių namai“, bet net ir tai dar nieko negarantuoja. Reikia suprasti, kad problemų dabar apstu visuose sektoriuose. Daržininkai šventes tikrai pasitinka ne pačios geriausios nuotaikos, tačiau tikiuosi, kad viską išgyvensime ir labai greitai vėl galėsime atsistoti ant kojų. Dabar svarbiausia visiems išlikti sveikiems“, – pabrėžė D. Matijošaitis.
Jis teigė susiduriantis ne tik su realizacijos problemomis. Ūkio darbuotojams nuolat tenka perrinkinėti bulves, nes šios labai pūsta.
Du centai už kilogramą
Bulves, burokėlius, morkas bei svogūnus auginantis Mažųjų Būdežerių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas Gintautas Jurgelaitis įprastai viską realizuoja turguose, Kaune esančiame prekybos miestelyje „Urmas“, veža į kai kurias kavines. Dalį užaugintos produkcijos vyras parduoda įvairioms perdirbimo įmonėms. Tiesa, ten įprastai jis pristato kasimo ar rūšiavimo metu pažeistas daržoves arba tas, kurių forma neatitinka standartų.
„Šiemet bulvių yra, bet jų kaina – itin maža. Didieji šalies prekybos tinklai iš ūkininkų bulves superka po 9 centus už kilogramą. Į juos lygiuojasi ir kiti perpardavinėtojai. Man vieni supirkėjai net buvo pasiūlę vos 2 centus už kilogramą. Tai – pasityčiojimas. Tokiu atveju geriau būtų apskritai nekasti bulvių ir palikti jas dirvoje“, – svarstė Gintautas Jurgelaitis.
Jo teigimu, šiais metais prekyba daržovėmis vyksta labai vangiai. Vyras prognozavo, kad pavasarį dalį produkcijos gali tekti išmesti.
„Daržovių poreikis sumažėjęs ne tik dėl to, kad nedirba barai ar restoranai. Per pirmąjį karantiną žmonės prisipirko daug įvairių sėklų ir patys ėmė namuose auginti daržoves, nors iki tol to nedarė“, – pastebėjimais dalijosi Mažųjų Būdežerių kaimo ūkininkas.
Pakenkė graužikai
Giedrių kaime (Šeimenos sen.) gyvenantis, Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Laskevičius teigė, kad daržininkai su įvairiais sunkumais susiduria jau keletą metų iš eilės. Pavasarį vyrui teko išmesti dalį neparduotų burokėlių. Nors tuomet buvo galima prašyti valstybės paramos, ūkininkas tikino ja nesinaudojęs. Jis baiminosi, kad ir šio sezono derlių gali būti sunku realizuoti. A. Laskevičiaus teigimu, šiuo metu pardavimai vyksta labai vangiai.
„Visi nori daržoves pirkti kuo pigiau, bet jas užauginti nėra lengva. Tam reikia daug rankų darbo. Kiekvienas ūkininkas nori, kad jo produkcijos pardavimų kaina bent šiek tiek viršytų savikainą. Akivaizdu, kad šiemet tą padaryti bus sunku. Šiais metais pelno nesitikiu. Tiesiog noriu sumokėti mokesčius ir darbuotojams atlyginimus“, – sakė A. Laskevičius.
76 ha plote jis augina burokėlius, brokolius, morkas, kininius ir baltagūžius kopūstus. Pastaraisiais metais dėl sunkumų šiame sektoriuje vyras sumažino tiek auginamų daržovių rūšių, tiek ūkyje dirbančių žmonių skaičių. Šiuo metu ūkyje nuolat dirba 6 asmenys, dar keletas samdoma sezoniniams darbams.
„Šiemet nemažai nuostolių pridarė ir graužikai. Ypač nuo jų kentėjo šakniavaisiai. Kasmet graužikai pasikėsindavo į dalį daržovių, tačiau šiais metais jie kaip niekada buvo aktyvūs. Manau, jog didžiausią įtaką tam padarė šilta praėjusi žiema“, – svarstė Giedrių kaimo gyventojas.
Tiek jis, tiek kiti pašnekovai vylėsi, kad ateityje pavyks išvengti tokių sunkių metų kaip šie. Ūkininkai nežadėjo trauktis iš daržininkystės sektoriaus, tačiau bent kol kas apie plėtrą teigė taip pat negalvojantys. Svarbiausia, anot jų, išgyventi šį sunkmetį.
Vilkaviškio rajono daržovių augintojai džiaugiasi kaip niekada gausiu derliumi. Deja, ūkininkus į neviltį varo itin mažos produkcijos supirkimo kainos, be to, realizacija šiais metais stringa. |
Didžiausia rajono bulvių augintoja Ramoniškių kaime (Pilviškių sen.) ūkininkaujanti Alvytė Valuckienė pasakojo, kad šiais metais bulvių derlius yra šiek tiek geresnis nei įprastai. Anot jos, geriausiai bulvės užaugo tuose plotuose, kurie buvo prižiūrimi, laistomi, o bulvių augimo metu naudota daug biologinių preparatų, humuso, mėšlo, mažai chemikalų ir trąšų.
„Kai kuriose mūsų nuomojamose žemėse auginamos bulvės neužderėjo taip gerai, kaip norėtųsi. Akivaizdu, kad tų žemių savininkai pernelyg neprižiūrėjo savo plotų“, – svarstė A. Valuckienė.
Ji kartu su vyru Eugenijumi kasmet sodina apie 130 ha šių daržovių. Didžioji dalis ūkininkų užaugintų bulvių iškeliauja į kitas šalis. Pasak A. Valuckienės, užsieniečiams reikia kiek kitokių veislių nei lietuviams. Jiems svarbu, kad bulvės tiktų pramoniniam naudojimui, būtų lengvai skutamos, neištižtų.
Viena veisle – ‘Vales Sovereign’ – Pilviškių seniūnijos ūkininkė yra itin patenkinta. Ji kol kas vienintelė visoje Lietuvoje augina šios veislės daržoves.
„Tai labai derlingos bulvės. ‘Vales Sovereign’ veislę auginome jau antrus metus. Šios bulvės yra su rausvomis akutėmis ir pas mus atkeliavo iš Škotijos“, – pasakojo pašnekovė.
Nors dauguma daržininkų šiais metais susiduria su derliaus realizacijos problemomis, A. Valuckienė vylėsi, kad jai pavyks parduoti visą užaugintą produkciją. Tiesa, labiau ūkininkę neramina šiemetinės bulvių supirkimo kainos.
„Sandėliavimo kaštai yra dideli. Ypač daug elektros „suryja“ šaldytuvai. Neseniai paskaičiavome auginamų bulvių savikainą. Ji yra maždaug 10 centų už kilogramą. Priklausome kooperatyvui „Bulvių namai“, tad kol kas savo produkciją į Lietuvos rinką dar tiekiame po 14, 5 cento. Dalį bulvių eksportuojame į Ukrainą. Šios šalies atstovai labai vertina mūsų daržoves, todėl už jų kilogramą moka po 12 centų, nors įprastai kitiems savo tiekėjams jie moka bent 2 centais mažiau. Gaila, kad pastaruoju metu ukrainiečiams trūksta transporto priemonių, kuriomis jie iš mūsų gabenasi bulves. Galėtume jiems parduoti dar didesnius kiekius“, – kalbėjo A. Valuckienė.
Kiek daugiau nei 100 ha bulvių auginantis Gudelių kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkas Darius Matijošaitis tik praėjusiais metais ėmė auginti šias daržoves. Iki tol jis vertėsi kitų daržovių, cukrinių runkelių, javų auginimu. Žemdirbys ne vienus metus ruošėsi pereiti prie bulvininkystės, daug dėmesio skyrė rinkų paieškai, domėjosi auginimo technologijomis. Deja, jau nuo pirmų metų jam teko susidurti su rimtais iššūkiais.
Dar pavasarį paskelbus pirmąjį karantiną D. Matijošaičio sandėliuose liko nemažai bulvių, kurias teko išmesti. Žiemą situacija vėl nėra pati dėkingiausia.
„Derlius geresnis nei pernai, tačiau realizacija kol kas stringa. Aišku, turiu sutartis su kooperatyvais „Suvalkijos daržovės“ ir „Bulvių namai“, bet net ir tai dar nieko negarantuoja. Reikia suprasti, kad problemų dabar apstu visuose sektoriuose. Daržininkai šventes tikrai pasitinka ne pačios geriausios nuotaikos, tačiau tikiuosi, kad viską išgyvensime ir labai greitai vėl galėsime atsistoti ant kojų. Dabar svarbiausia visiems išlikti sveikiems“, – pabrėžė D. Matijošaitis.
Jis teigė susiduriantis ne tik su realizacijos problemomis. Ūkio darbuotojams nuolat tenka perrinkinėti bulves, nes šios labai pūsta.
Bulves, burokėlius, morkas bei svogūnus auginantis Mažųjų Būdežerių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas Gintautas Jurgelaitis įprastai viską realizuoja turguose, Kaune esančiame prekybos miestelyje „Urmas“, veža į kai kurias kavines. Dalį užaugintos produkcijos vyras parduoda įvairioms perdirbimo įmonėms. Tiesa, ten įprastai jis pristato kasimo ar rūšiavimo metu pažeistas daržoves arba tas, kurių forma neatitinka standartų.
„Šiemet bulvių yra, bet jų kaina – itin maža. Didieji šalies prekybos tinklai iš ūkininkų bulves superka po 9 centus už kilogramą. Į juos lygiuojasi ir kiti perpardavinėtojai. Man vieni supirkėjai net buvo pasiūlę vos 2 centus už kilogramą. Tai – pasityčiojimas. Tokiu atveju geriau būtų apskritai nekasti bulvių ir palikti jas dirvoje“, – svarstė Gintautas Jurgelaitis.
Jo teigimu, šiais metais prekyba daržovėmis vyksta labai vangiai. Vyras prognozavo, kad pavasarį dalį produkcijos gali tekti išmesti.
„Daržovių poreikis sumažėjęs ne tik dėl to, kad nedirba barai ar restoranai. Per pirmąjį karantiną žmonės prisipirko daug įvairių sėklų ir patys ėmė namuose auginti daržoves, nors iki tol to nedarė“, – pastebėjimais dalijosi Mažųjų Būdežerių kaimo ūkininkas.
Giedrių kaime (Šeimenos sen.) gyvenantis, Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Laskevičius teigė, kad daržininkai su įvairiais sunkumais susiduria jau keletą metų iš eilės. Pavasarį vyrui teko išmesti dalį neparduotų burokėlių. Nors tuomet buvo galima prašyti valstybės paramos, ūkininkas tikino ja nesinaudojęs. Jis baiminosi, kad ir šio sezono derlių gali būti sunku realizuoti. A. Laskevičiaus teigimu, šiuo metu pardavimai vyksta labai vangiai.
„Visi nori daržoves pirkti kuo pigiau, bet jas užauginti nėra lengva. Tam reikia daug rankų darbo. Kiekvienas ūkininkas nori, kad jo produkcijos pardavimų kaina bent šiek tiek viršytų savikainą. Akivaizdu, kad šiemet tą padaryti bus sunku. Šiais metais pelno nesitikiu. Tiesiog noriu sumokėti mokesčius ir darbuotojams atlyginimus“, – sakė A. Laskevičius.
76 ha plote jis augina burokėlius, brokolius, morkas, kininius ir baltagūžius kopūstus. Pastaraisiais metais dėl sunkumų šiame sektoriuje vyras sumažino tiek auginamų daržovių rūšių, tiek ūkyje dirbančių žmonių skaičių. Šiuo metu ūkyje nuolat dirba 6 asmenys, dar keletas samdoma sezoniniams darbams.
„Šiemet nemažai nuostolių pridarė ir graužikai. Ypač nuo jų kentėjo šakniavaisiai. Kasmet graužikai pasikėsindavo į dalį daržovių, tačiau šiais metais jie kaip niekada buvo aktyvūs. Manau, jog didžiausią įtaką tam padarė šilta praėjusi žiema“, – svarstė Giedrių kaimo gyventojas.
Tiek jis, tiek kiti pašnekovai vylėsi, kad ateityje pavyks išvengti tokių sunkių metų kaip šie. Ūkininkai nežadėjo trauktis iš daržininkystės sektoriaus, tačiau bent kol kas apie plėtrą teigė taip pat negalvojantys. Svarbiausia, anot jų, išgyventi šį sunkmetį.
Publikuota: 2020-12-23 08:30:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|