„Santaka“ / Jaunos muziejininkės indėlį įvertino Kultūros ministerija / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


Skaitytojams Erika Kisieliūtė siūlo pažaisti interaktyvųjį žaidimą „Skrydis per Atlantą“ (jį rasite adresu http://shorturl.at/eovFP).

Nuotr. iš asmeninio albumo


Jaunos muziejininkės indėlį įvertino Kultūros ministerija

Toma BIRŠTONĖ


Iš Rūdos kaimo (Gižų sen.) kilusi Erika Kisieliūtė beveik prieš dešimtmetį išvyko į Kauną ir ten krimto istorijos mokslus. Pabaigusi studijas, mergina įsidarbino Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir sėkmingai kopia karjeros laiptais.





Muzika liko antrame plane

Be Erikos Kisieliūtės dainų turbūt neapsiėjo nė vienas Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro renginys. Vokalo paslapčių pas pedagogę Editą Linkevičienę mokiusis mergina aplinkinius nustebino, kai po studijų pasirinko ne dainavimo, o kiek nuobodžiai skambančias istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

„Mane visuomet traukė humanitariniai mokslai – lietuvių kalba, istorija, o muzika dažniausiai likdavo antrame plane. Nesimokiau jos profesionaliai, nebuvau baigusi muzikos mokyklos. Tai pakišo koją siekti profesinių aukštumų šioje srityje, tačiau savo pasirinkimo studijuoti istoriją šiandien nė kiek nesigailiu“, – pasakojo E. Kisieliūtė.

Žinoma, daininga kraštietė studijuodama nepamiršo savo pomėgio. Šešerius metus ji dainavo VDU merginų kameriniame chore. Erika neslepia, kad studijų pradžioje kilo abejonių, ar pasirinkta specialybė yra tinkama. Ne visi bendrieji studijų dalykai buvo įdomūs. Tačiau prasidėjus specialybės studijoms Erikos nuomonė apie paskaitas kaipmat pasikeitė.


„Daugelis mano, kad istorijos mokymasis – tai tik datų ir sąvokų kalimas mintinai, tačiau taip tikrai nėra. Tai daug platesnė sfera, apimanti viso pasaulio procesus. Istorikas turi išmanyti politikos teorijas, nusimanyti filosofijoje, antropologijoje, sociologijoje ir kitose srityse. Ši specialybė leidžia įgyti plačiausią humanitarinį išsilavinimą“, – teigė kraštietė.



Istorija – lyg saldainis

Pasak Erikos, istorijos studijas pabaigęs studentas gali dirbti švietimo, paveldosaugos, kultūros srityse. Būtent pastarąją sritį gižietė ir pasirinko. Mergina nusprendė savo jėgas išbandyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtame konkurse į muziejininko vietą ir jį laimėjo. Kelerius metus Erika sėkmingai kilo karjeros laiptais ir šiuo metu yra šio muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja. Mergina vadovauja dešimties žmonių komandai. Istorikė skuba išsklaidyti gandus, neva muziejininkų darbas yra neįdomus ar beprasmiškas – anaiptol, tai ne tik bilietėlių pardavinėjimas ar lankytojų priėmimas.

„Čia dirbantis žmogus turi būti visuomeniškas, nes muziejus – ne sendaikčių talpykla. Pagrindinė muziejininko užduotis – organizuoti įvairias edukacijas, mokėti suintriguoti, įdomiai papasakoti apie eksponatą. Ekskursijos reikalauja ne tik gilių istorinių ir meno žinių, bet ir komunikabilumo. Dažnai juokauju, kad mes suvyniojame istoriją į saldainio popieriuką ir turime ją pateikti taip, kad ji būtų skani“, – pasakojo istorikė.


Anot E. Kisieliūtės, muziejaus sėkmė priklauso nuo glaudaus bei nuoširdaus bendravimo su lankytojais ir gebėjimo juos pritraukti. Tačiau lankytojai net neįsivaizduoja, kaip atrodo muziejininkų kasdienybė: jie nemato paruošiamųjų darbų, eksponatų išpakavimo, restauravimo, o regi tik galutinį produktą – ekspoziciją.



Jaučiasi įvertinta

Erika Kisieliūtė neslepia, kad muziejai privalo derintis prie smarkiai besikeičiančio pasaulio. Pritraukti lankytojus nėra taip jau paprasta, nes pasiūla didžiulė. Norint pateisinti lankytojų lūkesčius ir išpildyti pageidavimus, tenka nemažai paplušėti. Todėl nemažą kraštietės ir jos kolegų darbo dalį užima įvairių edukacinių programų rengimas bei interaktyvių kompiuterinių žaidimų kūrimas.

Vienas iš tokių inovatyvių žaidimų – „Skrydis per Atlantą“ – buvo pastebėtas pasauliniame skaitmeninių projektų konkurse ir atrinktas į antrąjį etapą, kuriame varžosi su šimtu geriausiųjų pasaulyje.

„Prieš kelerius metus patys negalvojome, kad į ekspozicijas ar kitas edukacines veiklas integruosime planšetinius kompiuterius. Stengiamės kurti kuo įdomesnes istorijos pažinimo formas ir taip derinamės prie lankytojų. Per pastarąjį laikotarpį nuveikėme nemažai darbų. Džiugu, jog ši veikla buvo pastebėta ir įvertinta“, – pasakojo E. Kisieliūtė.


Įvairūs renginiai, naujos edukacinės programos, leidybinė veikla, projektai ir darbas virtualioje erdvėje neliko nepastebėti Kultūros ministerijos. Prieš kelias savaites Eriką bei jos kolegas pasiekė džiugi žinia – jie tapo Kultūros ministerijos premijų laureatais ir pelnė apdovanojimą už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas.

Pasibaigus karantinui, Erika kviečia užsukti į Vytauto Didžiojo karo muziejų. Čia lankytojų laukia daug pramogų, o įdomiausia tai, jog daugelį eksponatų galima liesti ir netgi pasimatuoti.

Vis dėlto darbas muziejuje – ne vienintelė kraštietės veikla. Aktyvi mergina neseniai įgijo gidės kvalifikaciją. O dabartinis Erikos siekis – tapti kelionių vadove ir lydėti turistus ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis.



Publikuota: 2020-12-22 08:49:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai