„Santaka“ / Kalinių padarytą žalą verslininkui turės atlyginti įkalinimo įstaiga / Teisėtvarka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Teisėtvarka

Dalinkitės:  


Pataisos namų administracijai teismo sprendimas sukėlė nepatogumų.

Autorės nuotr.


Kalinių padarytą žalą verslininkui turės atlyginti įkalinimo įstaiga

Eglė KVIESULAITIENĖ


Bylą pralošusius pataisos namus gali užgriūti nuo kalinių nukentėjusių žmonių ieškiniai. Mat įkalinimo įstaiga įpareigota atlyginti žalą verslininkui, nukentėjusiam nuo Kybartuose kalėjusių sukčių. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.



Nukenčia šimtai

Per tris tūkstančius eurų nukentėjusiajam privalėsiantys atlyginti Marijampolės pataisos namai baiminasi, kad ieškiniai dabar pasipils tarsi sniego lavina. Mat ne paslaptis, kad už grotų sėdintys nuteistieji nuolat linksminasi, telefonu apgaudinėdami patiklius žmones ir išviliodami nemažas pinigų sumas.

Ko gero, retas, dar turintis laidinį telefoną, nėra sulaukęs sukčių skambučio. Laimei, ne visi patiki nusikaltėlių kurpiamomis istorijomis, tad neatiduoda sunkiai uždirbtų pinigų. Visgi telefoninio sukčiavimo bylų vien mūsų apskrities policijos komisariate kasmet tiriama šimtais.

Nors prieš dešimtmetį sukčių skambučių sulaukdavo tik laidinių telefonų savininkai, dabar kaliniai nusitaikę ir į žmones, kurie naudojasi mobiliaisiais.

Laidiniai telefonai sukčiams patrauklesni dėl to, kad apie jų savininkus informacijos galima rasti senose abonentų knygose. Be telefono numerio, knygose skelbiama pavardė, vardas ir net adresas. O žinant, kad laidiniais telefonais paprastai naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, galima nuspėti ir tai, kad jie turi suaugusių vaikų ar netgi anūkų.


Tokios informacijos visai pakanka, kad galėtum sukurpti įtikinamą istoriją apie anūkui nutikusią nelaimę, iš kurios išgelbėti gali tik senelių pinigai.



Taikosi į verslininkus

Tokios sukčiavimo versijos, nors kartais primirštamos, populiarios iki šiol. Mūsų rajono gyventojai kenčia nuo įvairiose įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių sukčių. Tiesa, dėl Kybartuose kalinčių nusikaltėlių žalą taip pat patiria visa Lietuva. O sukčių išviliotos pinigų sumos kartais būna labai įspūdingos.

Pastaruoju metu į telefoninių sukčių akiratį pateko ir verslininkai, kurių kontaktai skelbiami ne tik telefonų knygose, bet ir įmonių interneto svetainėse ar informaciniuose portaluose. Tiesa, verslininkams ar įmonių buhalteriams sukčiai suokia ne apie giminaičius ištikusias nelaimes, o apie bankines aferas.

Prisistatę banko darbuotojais ar finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais sukčiai išgauna elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir į savo sąskaitas persiveda įmonės pinigus.

Pareigūnai neslepia, kad tokios sukčiavimo bylos dažniausiai lieka „tamsios“, nes net ir suradus įtariamuosius jų kaltės įrodyti nepavyksta. O jei ir pavyksta, tai įkalinimo įstaigose dešimtmečius praleidžiantys nuteistieji dažniausiai neturi jokio turto, tad atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą nėra iš ko.




Pritrūko įrodymų

Visgi po neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo sukčiavimo bylų atomazgos gali pakrypti kita linkme. Mat nuo sukčių nukentėjęs Utenos apskrities verslininkas Ramūnas U. nenuleido rankų ir kovojo kone ketverius metus, kol įrodė savo tiesą.

Ramūnas U. buvo apgautas 2016 metų gegužę. Banko sąskaitos duomenis iš jo išvilioję sukčiai ištuštino verslininko įmonės sąskaitą, iš viso pasisavindami 7500 eurų.

Dėl sukčiavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad nusikaltėliai skambino iš Kybartų pataisos namų. Atlikus kratas įkalinimo įstaigoje rastas telefonas, kuriuo naudojosi sukčiai.

Sukčiavimu buvo įtarti 9 nuteistieji, tačiau po dvejus metus trukusio tyrimo bylą pareigūnai buvo priversti nutraukti, nes jiems nepavyko surinkti pakankamai įrodymų.

Supratęs, kad pinigų iš sukčių atgauti nepavyks, nukentėjęs verslininkas padarytą žalą pabandė prisiteisti iš įstaigos, kurioje ir buvo padarytas nusikaltimas. Taigi Ramūnas U. į teismą padavė Marijampolės pataisos namus.

Ieškinyje verslininkas motyvavo, kad nuteistiesiems uždrausta turėti mobiliuosius telefonus ir tai privalo užtikrinti pataisos namų administracija. Kadangi valstybės institucija to neužtikrino, patirtą žalą ji ir turėtų atlyginti.




Kaltė abipusė

Tiesa, Marijampolės pataisos namai su tokiu ieškiniu nesutiko ir tikino, kad sužiūrėti visų kalinių neįmanoma. Įstaigos administracija teigė pagal savo kompetenciją atlikusi visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtą nuteistųjų veiklą. Tačiau sukontroliuoti, jog į įstaigą nepatektų telefonai, praktiškai neįmanoma.

Verslininko bylinėjimasis užtruko ne vienus metus. Iš pradžių ieškinys buvo atmestas, tačiau galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dalį žalos Ramūnui U. valstybė visgi turi atlyginti.

Teismas motyvavo, kad dėl verslininko patirtos žalos kalta ne tik nuteistųjų nesugebėjusi kontroliuoti įstaiga, bet ir pats Ramūnas U., neatsakingai atskleidęs savo banko sąskaitos prisijungimo kodus. Juk pasirašydamas su banku elektroninių paslaugų sutartį jis buvo informuotas apie tai, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam.

Iš Marijampolės pataisos namų verslininkui priteista 3010 eurų.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.



Publikuota: 2020-12-10 08:35:45

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai