|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Atsakingai COVID-19 saugojusis ir tik po Lietuvą vasarą keliavusi Jurga Grigaliūnaitė net neįsivaizdavo, kad virusas palies ir ją pačią.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškietė Jurga Grigaliūnaitė negali pakęsti kalbų, neigiančių koronaviruso egzistavimą. Neseniai nuo šios ligos pasveikusi moteris nelinkėtų niekam patirti to, ką jai teko iškentėti, nes COVID-19 išsekina tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Nori atverti akis
Viešai prabilti apie klastingą virusą, kuris užklupo visai netikėtai, J. Grigaliūnaitę paskatino kai kurių žmonių požiūris į ligą ir sergančiuosius COVID-19. Mat pati patyrusi, kaip jaučiasi koronavirusu susirgęs ligonis, norėjo atverti akis tiems, kurie išvis netiki ar ligą vadina eiliniu gripu. Ir ne be reikalo visas pasaulis ėmėsi drastiškų priemonių, kad pažabotų klastingą virusą.
– Sirgau vadinamąja lengva ligos forma, tačiau jaučiausi labai blogai. Todėl tik bandau įsivaizduoti, kaip turi jaustis tie, kurie serga sunkia forma, – svarstė J. Grigaliūnaitė.
Mintyse pervertusi visus kelių savaičių įvykius Jurga niekaip negali suprasti, kur galėjo užsikrėsti koronavirusu. Jauna moteris į užsienio šalis pastaruoju metu išvykusi nebuvo, su sergančiaisiais koronavirusu irgi nemano bendravusi. Be to, pati dirbdama rajono Savivaldybės administracijoje visuomet elgiasi atsakingai – dėvi apsaugos priemones, dezinfekuoja rankas.
– Niekada neneigiau koronaviruso egzistavimo, bet tuomet, kai pavasarį prasidėjo pirmoji banga, jis atrodė kažkur toli nuo mūsų – tarsi praeis ir nepalies, – išgyventa patirtimi dalijosi Jurga. – Tačiau dabar, kai COVID-19 serga ar sirgo daug žinomų, pažįstamų žmonių, suvokiu, kad virusas yra čia pat, jis gyvena tarp mūsų, bet, deja, jo nematome. Jei matytume, tada žinotume, kokio paviršiaus neliesti, dokumento nečiupinėti, kurį žmogų didesniu ratu apeiti. Esu įsitikinusi, kad pagal dabartinį viruso išplitimą tiesiog nebeįmanoma atsekti, kas ir nuo ko užsikrėtė. Ir vargiai tai beduotų kokios naudos.
Be kaltės kalta
Tad kai sekmadienio vakarą pradėjo skaudėti galvą ir raumenis, Jurga neprisileido minties, kad tai – COVID-19 simptomai, – viską nurašė nuovargiui. Tik kai kitą rytą pabudo skaudančia galva, o raumenų skausmai nebuvo liovęsi, kilo mintis pasidaryti testą, juolab kad savijauta tik prastėjo, pakilo aukšta temperatūra, skaudėjo visą kūną – net dantis.
Laukdama testo atsakymo Jurga vis dar netikėjo, kad jis bus teigiamas.
– Kažkur buvau girdėjusi, kad teigiamus rezultatus praneša labai operatyviai, tad kas kelios valandos ieškojau atsakymo elektroninėje sistemoje. Kai 3 val. nakties jokio atsakymo nebuvo, nusiraminau ir nuėjau miegoti, – pasakojo Jurga.
Tačiau prabudusi 6 val. ryto ji atsakymą jau rado. Moteris prisipažino tuo momentu patyrusi šoką. Žvelgiant į žodį „rasta“ jos protas vis dar bandė ieškoti atsakymo, kas rasta mėginyje. Tik dar kartą perskaičiusi visą informaciją suprato, kad testas visgi teigiamas ir reikia kažko griebtis, tik nežinia ko.
Pirmiausia puolė skambinti kolegoms ir artimiesiems, su kuriais pastarosiomis dienomis bendravo. Perspėjo kolegę, kad ši jokiu būdu neitų į darbą, nes gali būti užsikrėtusi COVID-19 ir užkrėsti kitus.
– Sukau galvą, kad tik prisiminčiau visus, su kuriais buvau susitikusi, ir galėčiau perspėti. Jaučiau didžiulę atsakomybę ir psichologinę įtampą, tarsi būčiau dėl kažko kalta. Kamavo nerimas, ar tikrai visus prisiminiau ir visus perspėjau. Galvojau apie tai, kad kažkas dėl to, jog bendravo su manimi, dabar turės ilgam izoliuotis. O galbūt net susirgs ir liga bus sunkios formos, – psichologiškai įtemptas valandas prisiminė J. Grigaliūnaitė.
Moterį kamavo kaltės jausmas, nors ji puikiai suvokė, kad pati yra tiek pat kalta, kaip ir tas žmogus, nuo kurio ji pati užsikrėtė.
Žinių nebeklausė
Nuo tos minutės, kai sužinojo testo rezultatą, Jurga prisipažino pasijutusi išskirtinė blogąja prasme, tačiau net nebuvo kilusi mintis slėpti savo ligą nuo kitų, neigti, nors pati ne kartą buvo girdėjusi, kad COVID-19 susirgę žmonės šią informaciją slepia. O tai tik dar labiau didina riziką, kad virusas plis.
Tiesa, J. Grigaliūnaitė prisipažįsta, jog jai tikrai nebuvo malonu, kai prie daugiabučio, kuriame gyvena, atvažiuodavo policijos ekipažas ir jai, tarsi kokiai įstatymų pažeidėjai, reikėdavo įrodinėti, kad tikrai laikosi izoliacijos.
– Per langą mojuodama pareigūnams visąlaik jaučiausi prastai. Galvodavau, ką dabar mąsto kaimynai, matydami nuolat prie mano langų atvykstantį policijos automobilį, – nemalonia patirtimi dalijosi J. Grigaliūnaitė.
Šios, rodos, smulkmenos kėlė psichologinę įtampą, prie kurios prisidėjo ir žiniasklaida, kasdien pranešanti apie sunkiai sergančius ir net mirštančius žmones, kuriems trūksta vietų ligoninėje, medikų rankų.
Jurga prisipažino į kelintą ligos dieną išvis nustojusi žiūrėti žinias ir skaityti informaciją apie COVID-19, nes tai sekino psichologiškai. Juolab kad ir jos ligos eiga buvo tarsi amerikietiški kalneliai – tai savijauta pagerėdavo, tai infekcija vėl smogdavo naujais simptomais.
Kas dieną – naujiena
Jurga tik nusišypso išgirdusi, kad žmonės COVID-19 lygina su „paprasčiausiu gripu“. Jai tekę sirgti gripu, tačiau koronavirusą įvardytų 10 kartų sunkesne liga, nes tenka kęsti didžiulį skausmą, kurio dažnai nenumalšina net vaistai, aukštą temperatūrą ir jėgų stygių.
– Temperatūra laikėsi visą savaitę, o kaulus laužė penkias dienas. Tačiau kiekviena diena pasipildydavo vis nauju simptomu: tai prisimeta kosulys, tai užgula nosį ir darosi sunku kvėpuoti, nors slogos, rodos, nėra, – pasakojo Jurga.
Bene labiausiai neįprastas potyris, susijęs su šia liga, – dingę uoslė ir skonis. Įdomiausia, jog tai nutinka momentaliai. Moteris prisimena, kaip gerdama arbatą puikiai jautė tiek skonį, tiek kvapą, o po kelinto gurkšnio šie pojūčiai staiga dingo. Negalėjusi patikėti, kad tai nutiko taip ūmiai, bėgo uostyti kvepalų. Tada suprato, kad tikrai nieko nebejaučia.
Dabar Jurgai juokinga prisiminti, kai visiškai nejusdama jokio skonio visgi turėdavo valgyti. Kramtydama maistą bandydavo prisiminti jo skonį ir įsivaizduoti, kad tai skanu. Toks jausmas labai keistas ir sunkiai įsivaizduojamas tiems, kurie to nepatyrė.
Nors jau antra savaitė, kai Jurga pasveikusi, ji dar jaučia nuovargį, silpnumą, trūksta oro. Uoslė taip pat nėra visiškai atsistačiusi. Ir nežinia, kada viskas grįš. Moteris dažnai susimąsto, kad šis klastingas ir dar gerai neištyrinėtas virusas gali turėti ir daugiau šalutinių poveikių. Juk nauja liga atsirado vos prieš kelis mėnesius, tad apie ją dar mažai žinoma.
Geroji pusė
Visgi Jurga prisipažįsta, jog koronavirusas – kad ir koks bjaurus būtų, turėjo ir teigiamą pusę. Ji sužinojo, kiek turi gerų draugų, kolegų, kurie nuoširdžiai rūpinosi, nešė maistą, vaistus, vitaminus izoliacijoje uždarytai ligonei ir linkėjo kuo greičiau pasveikti. Ji galėjo įvertinti tai, kas anksčiau atrodė nevertinga. Kad ir tai, kaip gera po dviejų savaičių izoliacijos išeiti į gatvę, įkvėpti gryno oro ir pažvelgti į dangų, kuriame nebematyti lėktuvų.
– Dabar gatvėje ar parduotuvėje sutikusi netaisyklingai kaukę dėvintį žmogų į jį žvelgiu visai kitaip nei iki ligos. Mane pykdo toks neatsakingas požiūris ir abejingumas. Noriu visų paprašyti elgtis atsakingai, laikytis visų saugos priemonių, kurias numato Vyriausybė. Tai sugalvota ne be reikalo, o kad įveiktume visą pasaulį parklupdžiusį COVID-19. Niekam nelinkiu susirgti šiuo klastingu virusu, – saugoti vieni kitus skatino J. Grigaliūnaitė.
Vilkaviškietė Jurga Grigaliūnaitė negali pakęsti kalbų, neigiančių koronaviruso egzistavimą. Neseniai nuo šios ligos pasveikusi moteris nelinkėtų niekam patirti to, ką jai teko iškentėti, nes COVID-19 išsekina tiek fiziškai, tiek psichologiškai. |
Viešai prabilti apie klastingą virusą, kuris užklupo visai netikėtai, J. Grigaliūnaitę paskatino kai kurių žmonių požiūris į ligą ir sergančiuosius COVID-19. Mat pati patyrusi, kaip jaučiasi koronavirusu susirgęs ligonis, norėjo atverti akis tiems, kurie išvis netiki ar ligą vadina eiliniu gripu. Ir ne be reikalo visas pasaulis ėmėsi drastiškų priemonių, kad pažabotų klastingą virusą.
– Sirgau vadinamąja lengva ligos forma, tačiau jaučiausi labai blogai. Todėl tik bandau įsivaizduoti, kaip turi jaustis tie, kurie serga sunkia forma, – svarstė J. Grigaliūnaitė.
Mintyse pervertusi visus kelių savaičių įvykius Jurga niekaip negali suprasti, kur galėjo užsikrėsti koronavirusu. Jauna moteris į užsienio šalis pastaruoju metu išvykusi nebuvo, su sergančiaisiais koronavirusu irgi nemano bendravusi. Be to, pati dirbdama rajono Savivaldybės administracijoje visuomet elgiasi atsakingai – dėvi apsaugos priemones, dezinfekuoja rankas.
– Niekada neneigiau koronaviruso egzistavimo, bet tuomet, kai pavasarį prasidėjo pirmoji banga, jis atrodė kažkur toli nuo mūsų – tarsi praeis ir nepalies, – išgyventa patirtimi dalijosi Jurga. – Tačiau dabar, kai COVID-19 serga ar sirgo daug žinomų, pažįstamų žmonių, suvokiu, kad virusas yra čia pat, jis gyvena tarp mūsų, bet, deja, jo nematome. Jei matytume, tada žinotume, kokio paviršiaus neliesti, dokumento nečiupinėti, kurį žmogų didesniu ratu apeiti. Esu įsitikinusi, kad pagal dabartinį viruso išplitimą tiesiog nebeįmanoma atsekti, kas ir nuo ko užsikrėtė. Ir vargiai tai beduotų kokios naudos.
Tad kai sekmadienio vakarą pradėjo skaudėti galvą ir raumenis, Jurga neprisileido minties, kad tai – COVID-19 simptomai, – viską nurašė nuovargiui. Tik kai kitą rytą pabudo skaudančia galva, o raumenų skausmai nebuvo liovęsi, kilo mintis pasidaryti testą, juolab kad savijauta tik prastėjo, pakilo aukšta temperatūra, skaudėjo visą kūną – net dantis.
Laukdama testo atsakymo Jurga vis dar netikėjo, kad jis bus teigiamas.
– Kažkur buvau girdėjusi, kad teigiamus rezultatus praneša labai operatyviai, tad kas kelios valandos ieškojau atsakymo elektroninėje sistemoje. Kai 3 val. nakties jokio atsakymo nebuvo, nusiraminau ir nuėjau miegoti, – pasakojo Jurga.
Tačiau prabudusi 6 val. ryto ji atsakymą jau rado. Moteris prisipažino tuo momentu patyrusi šoką. Žvelgiant į žodį „rasta“ jos protas vis dar bandė ieškoti atsakymo, kas rasta mėginyje. Tik dar kartą perskaičiusi visą informaciją suprato, kad testas visgi teigiamas ir reikia kažko griebtis, tik nežinia ko.
Pirmiausia puolė skambinti kolegoms ir artimiesiems, su kuriais pastarosiomis dienomis bendravo. Perspėjo kolegę, kad ši jokiu būdu neitų į darbą, nes gali būti užsikrėtusi COVID-19 ir užkrėsti kitus.
– Sukau galvą, kad tik prisiminčiau visus, su kuriais buvau susitikusi, ir galėčiau perspėti. Jaučiau didžiulę atsakomybę ir psichologinę įtampą, tarsi būčiau dėl kažko kalta. Kamavo nerimas, ar tikrai visus prisiminiau ir visus perspėjau. Galvojau apie tai, kad kažkas dėl to, jog bendravo su manimi, dabar turės ilgam izoliuotis. O galbūt net susirgs ir liga bus sunkios formos, – psichologiškai įtemptas valandas prisiminė J. Grigaliūnaitė.
Moterį kamavo kaltės jausmas, nors ji puikiai suvokė, kad pati yra tiek pat kalta, kaip ir tas žmogus, nuo kurio ji pati užsikrėtė.
Nuo tos minutės, kai sužinojo testo rezultatą, Jurga prisipažino pasijutusi išskirtinė blogąja prasme, tačiau net nebuvo kilusi mintis slėpti savo ligą nuo kitų, neigti, nors pati ne kartą buvo girdėjusi, kad COVID-19 susirgę žmonės šią informaciją slepia. O tai tik dar labiau didina riziką, kad virusas plis.
Tiesa, J. Grigaliūnaitė prisipažįsta, jog jai tikrai nebuvo malonu, kai prie daugiabučio, kuriame gyvena, atvažiuodavo policijos ekipažas ir jai, tarsi kokiai įstatymų pažeidėjai, reikėdavo įrodinėti, kad tikrai laikosi izoliacijos.
– Per langą mojuodama pareigūnams visąlaik jaučiausi prastai. Galvodavau, ką dabar mąsto kaimynai, matydami nuolat prie mano langų atvykstantį policijos automobilį, – nemalonia patirtimi dalijosi J. Grigaliūnaitė.
Šios, rodos, smulkmenos kėlė psichologinę įtampą, prie kurios prisidėjo ir žiniasklaida, kasdien pranešanti apie sunkiai sergančius ir net mirštančius žmones, kuriems trūksta vietų ligoninėje, medikų rankų.
Jurga prisipažino į kelintą ligos dieną išvis nustojusi žiūrėti žinias ir skaityti informaciją apie COVID-19, nes tai sekino psichologiškai. Juolab kad ir jos ligos eiga buvo tarsi amerikietiški kalneliai – tai savijauta pagerėdavo, tai infekcija vėl smogdavo naujais simptomais.
Jurga tik nusišypso išgirdusi, kad žmonės COVID-19 lygina su „paprasčiausiu gripu“. Jai tekę sirgti gripu, tačiau koronavirusą įvardytų 10 kartų sunkesne liga, nes tenka kęsti didžiulį skausmą, kurio dažnai nenumalšina net vaistai, aukštą temperatūrą ir jėgų stygių.
– Temperatūra laikėsi visą savaitę, o kaulus laužė penkias dienas. Tačiau kiekviena diena pasipildydavo vis nauju simptomu: tai prisimeta kosulys, tai užgula nosį ir darosi sunku kvėpuoti, nors slogos, rodos, nėra, – pasakojo Jurga.
Bene labiausiai neįprastas potyris, susijęs su šia liga, – dingę uoslė ir skonis. Įdomiausia, jog tai nutinka momentaliai. Moteris prisimena, kaip gerdama arbatą puikiai jautė tiek skonį, tiek kvapą, o po kelinto gurkšnio šie pojūčiai staiga dingo. Negalėjusi patikėti, kad tai nutiko taip ūmiai, bėgo uostyti kvepalų. Tada suprato, kad tikrai nieko nebejaučia.
Dabar Jurgai juokinga prisiminti, kai visiškai nejusdama jokio skonio visgi turėdavo valgyti. Kramtydama maistą bandydavo prisiminti jo skonį ir įsivaizduoti, kad tai skanu. Toks jausmas labai keistas ir sunkiai įsivaizduojamas tiems, kurie to nepatyrė.
Nors jau antra savaitė, kai Jurga pasveikusi, ji dar jaučia nuovargį, silpnumą, trūksta oro. Uoslė taip pat nėra visiškai atsistačiusi. Ir nežinia, kada viskas grįš. Moteris dažnai susimąsto, kad šis klastingas ir dar gerai neištyrinėtas virusas gali turėti ir daugiau šalutinių poveikių. Juk nauja liga atsirado vos prieš kelis mėnesius, tad apie ją dar mažai žinoma.
Visgi Jurga prisipažįsta, jog koronavirusas – kad ir koks bjaurus būtų, turėjo ir teigiamą pusę. Ji sužinojo, kiek turi gerų draugų, kolegų, kurie nuoširdžiai rūpinosi, nešė maistą, vaistus, vitaminus izoliacijoje uždarytai ligonei ir linkėjo kuo greičiau pasveikti. Ji galėjo įvertinti tai, kas anksčiau atrodė nevertinga. Kad ir tai, kaip gera po dviejų savaičių izoliacijos išeiti į gatvę, įkvėpti gryno oro ir pažvelgti į dangų, kuriame nebematyti lėktuvų.
– Dabar gatvėje ar parduotuvėje sutikusi netaisyklingai kaukę dėvintį žmogų į jį žvelgiu visai kitaip nei iki ligos. Mane pykdo toks neatsakingas požiūris ir abejingumas. Noriu visų paprašyti elgtis atsakingai, laikytis visų saugos priemonių, kurias numato Vyriausybė. Tai sugalvota ne be reikalo, o kad įveiktume visą pasaulį parklupdžiusį COVID-19. Niekam nelinkiu susirgti šiuo klastingu virusu, – saugoti vieni kitus skatino J. Grigaliūnaitė.
Publikuota: 2020-12-08 08:25:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|