Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Skirma Mačiulaitytė Egipte planuoja dirbti tol, kol stabilizuosis koronaviruso pandemija.

Asmeninio albumo nuotr.

„Žmonės įsivaizduoja, kad mano darbas susijęs su filmukais ir jų kūrimu, tačiau užsienio viešbučiuose dirbantys animatoriai atsakingi už turistų laisvalaikį“, – pasakojimą pradėjo vilkaviškietė Skirma Mačiulaitytė.

Pabandė Lietuvoje

Pabaigusi Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją Skirma studijuoti išvyko į sostinę. Norėdama papildomai užsidirbti studentė įsidarbino vaikų žaidimų kambaryje. Čia įsikūnijusi į tam tikrus personažus mergina vesdavo mažamečių gimtadienius ar kitas šventes.

„Darbą lengvai suderindavau su paskaitomis. Vaikų šventės dažniausiai vykdavo vakare arba savaitgaliais, todėl keblumų nekilo. Animatorės darbas mane sužavėjo nuo pat pradžių, todėl atsiradus galimybei padirbti užsienyje net nesudvejojau“, – pasakojo S. Mačiulaitytė.

Pusmečiui sustabdžiusi viešojo administravimo studijas Mykolo Romerio universitete, Skirma atlikti praktiką išvyko į Lanzarotę – Kanarų salynui priklausančią Ispanijos salą. Kadangi pati galėjo nuspręsti, kokioje srityje praktikuosis, mergina nedvejodama pasirinko turizmą ir dirbo vietiniame aukštos klasės viešbutyje.

Kaip teigia vilkaviškietė, pusmetis svečioje šalyje prabėgo neįtikėtinai greitai, o animatorės darbas taip užbūrė, jog pabaigusi studijas universitete ji susikrovė lagaminus ir išvyko į Kiprą. Per penkerius metus S. Mačiulaitytė dirbo įvairiuose Europos viešbučiuose, o šiuo metu ji apsistojusi Egipte.



Aktyvi savaitė

Skirma neslėpė, jog tai, ką mato į viešbutį atvykę turistai, ir realus animatorių darbas skiriasi kaip diena nuo nakties. Kai kuriems poilsiautojams užtenka tik tingiai gulėti prie baseino ir mėgautis „viskas įskaičiuota“ malonumais, todėl animatorių tikslas – įtraukti į aktyvias veiklas kuo daugiau viešbučio svečių.

Dieną jie veda mankštas, organizuoja įvairius žaidimus, loterijas, šokius, o vakare rodo vis naujas programas amfiteatre ir viešbučio naktiniame klube. Be to, animatoriai vaikų žaidimų aikštelėje linksmina ir mažuosius.

„Žmonėms turbūt atrodo, kad mes nieko neveikiame: pažaidžiame, pašokame, bendraujame ir ilsimės. Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro esame apsupti žmonių, vedame jiems įvairias veiklas, rengiame vakarines programas. Per pietų pertrauką greitai užkandame ir skubame repetuoti. Pasitaiko dienų, kai poilsiautojus reikia palydėti į miestą ar naktinį klubą, todėl miegui lieka vos kelios valandos. Įprastų profesijų žmonės dirba 8 valandas, turi pietų pertrauką, o mes prarandame laiko nuovoką ir dirbame tiek, kiek reikia“, – pasakojo S. Mačiulaitytė.

Nors animatorių darbo grafikas yra griežtai sustyguotas, tačiau aptarnaujantis personalas turi vieną laisvadienį. Jį mūsų kraštietė stengiasi išnaudoti kuo produktyviau. Dažniausiai mergina keliauja.

Skirma neslėpė, kad iki koronaviruso pandemijos jai pavykdavo nemažai susitaupyti. Mat apgyvendinimas ir maitinimas nieko nekainuoja – darbuotojui tai suteikia viešbutis.

Per penkerius darbo metus Skirmai teko susidurti su daugybe turistų iš įvairių pasaulio šalių. Daugiausiai gražių žodžių ji skyrė britams. Pasak merginos, jie yra labai mandagūs, gerbia aptarnaujantį viešbučio personalą ir nuo pat mažų dienų to moko savo atžalas.

Vis dėlto ne visi poilsiautojai yra tokie. Rusai elgiasi priešingai – nevengia grubių žodžių ar konfliktinių situacijų.



Išgelbėjo daugiakalbystė

Svarbiausi kriterijai, anot Skirmos, norint gauti tokį darbą – kalbų mokėjimas ir komunikabilumas. Būtent keturių kalbų – lietuvių, anglų, rusų, graikų – mokėjimas padėjo kraštietei įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Prasidėjus pasaulinei pandemijai, turizmo sektorius nukentėjo labiausiai. Visapusiški kelionių apribojimai, sienų bei oro uostų uždarymai turizmui smogė negrįžtamai. Nors žmonės šneka, kad viskas iš lėto atsigauna, bet iš tiesų taip nėra. Anksčiau prasidėjus šaltajam metų sezonui turistai tiesiog plūsdavo į Egiptą, dabar situacija visiškai kitokia. Sumažėjus žmonių srautams viešbučių valdytojai buvo priversti darbuotojams sumažinti atlyginimus, o kai kuriems iš jų net neapsimokėjo atsidaryti“, – pasakojo vilkaviškietė.

Viešbučių kompleksą, kuriame dirba S. Mačiulaitytė, sudaro net 7 pastatai. Juose galima apgyvendinti du tūkstančius poilsiautojų, tačiau dabar juose apsistoję vos du šimtai. Sumažėję ir aptarnaujančio personalo – iš dvidešimties šokėjų telikę keturi, o vilkaviškietė vienintelė rūpinasi turistų laisvalaikiu. Rusų kalbos mokėjimas, pasak Skirmos, buvo didelis privalumas, padėjęs išsaugoti darbą.



Artėja karjeros pabaiga

Kaip teigia S. Mačiulytė, animatorės darbas labai įdomus, tačiau ne ką mažiau varginantis. Nors merginai dar tik dvidešimt aštuoneri, tačiau ji jaučia, jog jos karjera eina į pabaigą.

„Nėra taisyklių ar darbo sutarties, kuri griežtai reglamentuotų animatoriaus amžių, tačiau šis darbas skirtas tik jauniems žmonėms. Trisdešimtmečiai neturi tiek energijos, kiek studentai ar mokyklą pabaigę jaunuoliai. Manau, jog animatore dirbsiu dar keletą metų, norėčiau padirbėti Dubajuje, o paskui ieškosiu kitos širdžiai mielos veiklos“, – pasakojo kraštietė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---