„Santaka“ / Daržovių ūkyje veiklos šeimai nestinga ištisus metus / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Rimanto Radžiūno auginami lapiniai kopūstai gali ištverti ir 10 laipsnių šaltuką.

Autoriaus nuotr.


Daržovių ūkyje veiklos šeimai nestinga ištisus metus

Andrius GRYGELAITIS


Gižų seniūnijoje, Rūdos kaime, ūkininkaujantys Rita ir Rimantas Radžiūnai jau dešimtmetį sėkmingai verčiasi daržovių auginimu. Pasaulį sukaustęs koronavirusas buvo šiek tiek juos išgąsdinęs, tačiau žemdirbiai sugebėjo greitai persiorientuoti, tad nuostolių nepatyrė.





Neteko darbo

Rita ir Rimantas gyvena Marijampolėje, tačiau ištisas dienas jie leidžia mūsų rajone. Nesvarbu, lyja ar sninga, vėjuota ar saulėta, darbo jų prižiūrimame daržovių ūkyje niekada netrūksta. Greta Gižų esančiame Rūdos kaime maždaug 10 hektarų plote šeima augina daugiau nei 25 rūšių daržoves, taip pat vaistinius augalus ir uogas. Jų valdomuose laukuose galima surasti pačių įvairiausių veislių bulvių, morkų, kopūstų, salotų, ropių, braškių, mėtų ir kt. Įprastai užaugintą derlių pora realizuoja didmiesčiuose esančiuose ūkininkų turgeliuose.

„Iš dalies esame priversti pirkėjams pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą. Jie mėgsta vienoje vietoje įsigyti viską, ko reikia. Dažniausiai mūsų klientai produktus perka nedideliais kiekiais. Didesniuose miestuose dalis gyventojų neturi rūsių, be to, sandėliuoti daržovių nemėgsta. Žmonėms reikia šviežio maisto“, – pastebėjimais dalijosi R. Radžiūnas.



Daržovių auginimu Radžiūnai verčiasi kiek daugiau nei dešimtmetį. Būtent prieš tiek metų Lietuvą kaustė finansinė krizė, dėl kurios padarinių Rimantas neteko darbo. Mažus vaikus namuose auginusi Rita taip pat negalėjo niekur įsidarbinti, todėl šeima nusprendė, jog reikia patiems susikurti darbo vietas. Tuo metu R. Radžiūnienė jau turėjo šiokios tokios patirties žemės ūkyje – ji prie namų esančiame šiltnamyje kurį laiką augino vazonines gėles.

„Žemės ūkis nei man, nei žmonai niekada nebuvo svetimas. Priešingai, mums visada labai patiko dirbti žemę. Kai teko rinktis gyvenimo kryptį, nebuvo labai sunku. Uošvis Rūdos kaime turėjo šiek tiek žemės, čia buvo iškasęs kūdrą, pasodinęs keletą medžių. Galima sakyti, kad tai ir nulėmė, jog pasirinkome daržovių auginimą. Turimos žemės lopinėlis nebuvo toks didelis, kad jame augintume javus arba runkelius. Iš pradžių prižiūrėjome ir daržoves, ir gėles, tačiau vėliau dėl laiko stokos pastarųjų teko atsisakyti. Dabar ūkyje iš gėlių belikusios vienintelės levandos“, – pasakojo R. Radžiūnas.



Per daug vargo

Anksčiau Radžiūnų ūkio produktai turėjo išskirtinės kokybės sertifikatą. Nors nuo tų laikų auginimo technologijos ir būdai nepakito, tačiau prieš keletą metų šeima savanoriškai atsisakė galimybės savo užaugintą produkciją ženklinti šiuo kokybės ženklu. Pagrindinė to priežastis – pernelyg dideli reikalavimai.



„Tie, kurie augina 3–4 kultūras, gali surasti laiko pildyti įvairius dokumentus, tačiau kai mūsų ūkyje auga kelios dešimtys skirtingų daržovių, tai – neįmanoma užduotis. Juk reikia aprašyti kiekvienos rūšies tręšimus, purškimus, ekonominius rodiklius, parengti daugybę kitos informacijos. Popierizmas – milžiniškas! Norint, jog dokumentai būtų tvarkingi, nelieka laiko, kada dirbti ūkyje“, – teigė R. Radžiūnienė.

Galbūt daugeliui gali pasirodyti, kad daržovių auginimas – sezoninis darbas. Vis dėlto Radžiūnai tam kategoriškai paprieštarautų. Jų teigimu, darbo ūkyje netrūksta ištisus metus. Juk dalis daržovių auga šiltnamiuose, tad žiema joms nė kiek nebaisi. Be to, yra ir tokių augalų veislių, kurios gali ištverti lauke nedidelį šaltuką. Pavyzdžiui, lapiniai kopūstai puikiai išsilaiko ir esant 10 laipsnių šalčio.

„Dalį rūšių auginame metai iš metų, o dalį keičiame, atsižvelgdami į žmonių poreikius. Kažkada auginome saldžiuosius kukurūzus. Man jie – labai skanūs. Deja, pirkėjai jų taip ir nepamėgo, tad teko šios rūšies atsisakyti“, – teigė R. Radžiūnas.





Kenkia vėjas ir paukščiai

Rūdos kaime įkurtame ūkyje pastatyti keli šiltnamiai, kuriuos su vaikais susirentė pats Rimantas. Juose įvesta laistymo sistema. Ūkyje kartu su Radžiūnais dirba viena samdoma darbuotoja. Šeimininkai neketina dar labiau išplėsti savo valdų. Jie didžiąją dalį uždirbto pelno investuoja ne į žemes, o į ūkio modernizavimą. Neseniai čia buvo iškastas gręžinys, dar šiemet tikimasi atvesti elektrą. Ateityje šeima planuoja dar vieno šiltnamio statybas.

Kadangi ūkis įsikūręs pakankamai atviroje vietovėje, čia dažnai siaučia vėjai, kurie kartais pridaro šiokios tokios žalos: sudrasko polietilenines šiltnamio sienas, išverčia lauke augančias daržoves. Vis dėlto ūkininkai tikisi, kad ateityje vėjo daromų problemų vis mažės, mat jie aplink savo sklypą yra pasodinę ne vieną dešimtį medžių. Viliamasi, kad šiems paaugus vėjo gūsiai atsimuš į tankias šakas.

Žalos Radžiūnų turtui daro ir paukščiai. Jie ypač mėgsta snapais badyti šiltnamių stogus bei sienas. Ritos teigimu, per ploną polietileną sparnuočiai pamato šiltnamyje skraidžiojančias museles, tad neatsispiria pagundai jas sumedžioti.



Kasmet vis geryn

Nepaisant tam tikrų nesklandumų, Radžiūnai džiaugiasi, kad kiekvieni metai yra geresni už praėjusiuosius. Pavyzdžiui, šiais metais morkų, burokų, didžiosios dalies bulvių ir kai kurių kitų daržovių derlius subrendo puikus. Vieninteliai kopūstai ūkininkams sukėlė nemažai problemų. Rimantas pasakojo, kad pavasarį pirmi daigai nušalo, vėliau atsodintos šios daržovės irgi nušalo. Trečias kartas taip pat pamelavo: dar sykį atsodintus kopūstus pražudė liūtys. Tuomet teko atsodinti ketvirtą kartą.

R. Radžiūnas vylėsi, kad visą užaugintą derlių pavyks nesunkiai realizuoti. Ūkio šeimininką šiek tiek neramina antroji koronaviruso banga, bet, anot jo, pavasarį dėl to buvo daugiau baimės ir nežinios. Laimei, šeima tuomet finansiškai nenukentėjo.

„Dalį daržovių tiekėme į vaikų darželius, o šiems užsidarius netekome vieno iš pajamų šaltinio.

Mums pasisekė, kad didmiesčiuose išpopuliarėjo maisto tiekimo į namus paslauga. Gyventojai vis dažniau ėmė užsisakinėti šviežių daržovių. Kadangi mes išrašome sąskaitas faktūras, daug tiekėjų daržoves ėmė pirkti būtent iš mūsų“, – džiaugėsi pašnekovas.



Tris vaikus į pasaulį išleidę Radžiūnai viliasi, kad bent vienas iš jų pasuks tėvų pėdomis. Kol kas atrodo, kad šioms jų viltims lemta išsipildyti. Vidurinysis poros sūnus visą laisvalaikį leidžia daržovių ūkyje, svajoja greta jo pasistatyti gyvenamąjį namą. Kiti du vaikai taip pat nemažai padeda darbuose.



Publikuota: 2020-12-01 09:10:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai