„Santaka“ / Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka vidaus apdailos darbus (montuoja gipso kartono plokštę, glaisto, dažo, tapetuoja, tinkuoja, įstato duris, klijuoja plyteles). Tel. 8 630 48 383.
Galioja iki: 2021-07-29 08:15:33

Parduoda 3,88 ha žemės ūkio paskirties sklypą Stanaičių k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 682 23 244.
Galioja iki: 2021-08-01 13:19:54

Šeima išsinuomotų tvarkingą butą Kybartuose. Arba galėtų įsigyti išsimokėtinai (su notarine sutartimi, pradiniu įnašu). Tel. 8 692 90 896.
Galioja iki: 2021-08-02 15:01:22



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-11-23 16:26

Dalinkitės:  



Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?


Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamasis kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais.

Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą.



Aplink daugėja kompiuterių

„Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis. – Apskritai, kalbant apie kompiuterio sąvoką reikia turėti mintyje, kad į ją patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo stebėjimo kameros, ir net mikrobangų krosnelė.“

Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulkių siurblys, teoriškai į juos galima įrašyti kenkėjišką programą ir piktybiškai naudotis.


R. Benečio teigimu, pastebėti tokio tipo įsilaužimus ir apkrėstas sistemas ar daiktus yra palyginti sudėtinga. „Vienas iš pagrindinių įsilaužimo požymių galėtų būti pernelyg didelis suvartojamų resursų kiekis. Įsivaizduokite, kad nepažįstami asmenys per atstumą naudoja jūsų kompiuterio pajėgumus, siekdami išgauti bitkoinus. Tokiu atveju kompiuterio veikla pastebimai sulėtėja. Kita vertus, tai vienas iš išimtinių atvejų, kai kenkėjišką veiklą pastebėti lengviau. Įprastai kompiuteryje vienu metu vyksta daugybė procesų, tad gudresni įsilaužėliai dažniausiai sugeba efektyviai paslėpti savo pėdsakus“, – pasakoja IT specialistas.



Tūkstančiai įrenginių – su saugumo spragomis

Pasakodamas apie kibernetinių nusikaltėlių veiklos principus, R. Benetis atkreipia dėmesį į vadinamąjį botnetą – savotišką kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Užkrėtę daug svetimų įrenginių nusikaltėliai įgyja galimybių juos valdyti ir ima šią galimybę pardavinėti.

„Prieigą prie užkrėstų daiktų piktadariai nusiperka siekdami organizuoti kibernetines atakas. Pasinaudojant botnetais galima rengti paskirstyto paslaugų atsisakymo (angl. Distributed Denial of Service (DDoS) atakas – tiesiog užtvindyti pasirinkto tinklalapio serverį ar serverius automatizuotomis užklausomis per užkrėstų daiktų IP adresus, taip laikinai sutrikdant pasirinkto tinklalapio veiklą“, – kalba R. Benetis.


Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra užfiksavęs, kad DDoS atakomis buvo taikomasi į Vidaus reikalų ministerijos, VĮ „Registrų centro“, taip pat Seimo ryšių ir informacinių sistemų teikiamų paslaugų prieinamumą. Kibernetinių atakų rengėjai ne kartą yra bandę sutrikdyti ir Lietuvos žiniasklaidos portalų darbą, privačių ir valstybės valdomų įmonių veiklą.

NKSC ataskaitoje pažymima, kad įrenginių, turinčių saugumo spragas, skaičius auga. 2018 metais NKSC užfiksavo 28 630 įrenginių, turinčių saugumo spragų. Tai buvo 16 proc. daugiau, lyginant su 2017 metais užfiksuotų įrenginių su saugumo spragomis.

Tai rodo, kad valstybės institucijų, įmonių ir visos visuomenės saugumas priklauso nuo kiekvieno piliečio sąmoningumo ir kelių paprastų žingsnių, padedančių užtikrinti elektroninio įrenginio apsaugą. Mat dėl standartinių įrangos saugumo spragų įrenginiai gali tapti prieinami įsilaužėliams iš bet kurios pasaulio vietos. Įrenginius su saugumo spragomis nusikaltėliai randa ir užkrečia automatizuotai.



Pradinė apsauga – antivirusinė programa ir ugniasienė

Ką reikia daryti, norint apsaugoti savo kompiuterį ir išmaniuosius įrenginius nuo nusikaltėlių?

R. Benetis pataria pirmiausia į savo išmanųjį telefoną, kompiuterį, planšetę įdiegti antivirusinę programą.


„Prieš įsirašant antivirusinę programą svarbu pasidomėti, palyginti skirtingus pasiūlymus, panagrinėti, kurios iš jų yra patikimiausios ir t. t. Bet kuriuo atveju geriau šiek tiek investuoti į legalią antivirusinę programą, nei naudotis nelegalia arba nemokama versijomis“, – mano ekspertas.

Anot R. Benečio, taip pat verta pagalvoti ir apie vadinamąją ugniasienę – apsaugos sistemą, saugančią vartotojo tinklą. Ugniasienę kartais suteikia ir pats interneto paslaugos tiekėjas – sistema stipriai sumažina galimybę į jūsų kompiuterį ir kitus įrenginius patekti kenkėjiškoms programoms.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia su kompiuterių saugumu susijusių problemų dažniausiai sukelia vaikai – jie gali daug ką išnaršyti, daug ką parsiųsti bei daug ką įdiegti jums nežinant. Kitaip tariant, antivirusinė programa ir ugniasienė yra būtini dalykai“, – pabrėžia bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius ir priduria, kad įsigijus išmanųjį įrenginį reikia užtikrinti, kad jo programinė įranga būtų nuolat atnaujinama – patikimi gamintojai paprastai išleidžia pataisymus, kurie padeda užlopyti saugumo skyles.



Užsk. 2712





Galerija: Kibernetinis saugumas




Publikuota: 2020-11-23 16:26:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prezidentas dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) herbą
* Nauja verslios šeimos veiklos niša – liofilizuoti uogas
* Pirmąsyk rajone apsilankiusiam Seimo nariui Vilkaviškis tapo atradimu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kur dažniausiai mėgaujatės vandens pramogomis?
Savo namuose.
Poilsiui skirtose viešose vietose.
Šitos pramogos man nepatinka.
Nesimėgauju, sveikata neleidžia.



Kalbos patarimai

Kaip vadinti: „kraujosruva“ ar „kraujosrūva“?
Kraujo išsiliejimas minkštuosiuose audiniuose vadinamas kraujosruva. Tai daiktavardžio kraujas ir veiksmažodžio sruvėti, sruva dūrinys.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas