|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Parodos
|
|
|
Vilkaviškio autobusų stotyje, laukimo salėje, eksponuojama Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus parengta paroda „Tėvynės meilė parodė jiems kelią“, supažindinanti su Vilkaviškio krašto kariais, 1918–1940 m. tarnavusiais Lietuvos kariuomenėje. Parodą miestiečiai ir rajono svečiai galės lankyti iki gruodžio 4 dienos.
1918-aisiais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę visoje šalyje dar tvyrojo karo parako kvapas. Į atgimusią valstybę pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai, trejus metus šeimininkavę mūsų šalyje, nesutiko ramiai pasitraukti iš Lietuvos. Dažnai kildavo jų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių susirėmimai. Lenkai vis agresyviau reiškė savo pretenzijas į Vilnių.
1918 m. lapkričio 23 d. išėjo pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotas pajėgas. Iš Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir bažnytkaimių į Kauną išėjo būriai lietuvių. Vyrai, kurie savo iniciatyva 1918–1920 m. įstojo į kariuomenę, laikomi savanoriais. Iš Vilkaviškio ir jo apylinkių ginklu ginti Lietuvos teritoriją pasiryžo daugiau nei tūkstantis piliečių. Iš jų daugiau nei šimtas už drąsą ir pasiaukojimą mūšiuose buvo apdovanoti aukščiausiu kariniu ordinu – Vyčio kryžiumi.
Nepriklausomybės kovose dalyvavo daugiau nei šešiasdešimt karininkų, kilusių iš Vilkaviškio rajono. Kai kurie iš jų Pirmojoje Lietuvos Respublikoje pasiekė karjeros aukštumas. Tapo gabiais karo valdininkais, užsitarnavo pulkininko ar generolo laipsnius, tapo kariuomenės vadais.Vienas iš jų buvo divizijos generolas Zenonas Gerulaitis, gimęs 1894 m. Paežerių dvare.
Gabų ir sparčiai karjeros laiptais Lietuvos kariuomenėje kopusį divizijos generolą 1941 m. birželio 14 d. sustabdė netikėtas NKVD įsiveržimas ir areštas. Generolas net nenujautė tokios lemties, todėl tęsė darbus kariuomenėje, nesislapstė. Tuo labiau kad okupavę Lietuvą rusai Z. Gerulaitį paskyrė ir toliau dirbti kariuomenės tiekimo viršininku.
Panašiu būdu buvo suimti ir išvežti kiti iš Vilkaviškio krašto kilę karininkai. Rusų daliniai buvo nustebę, kad didžioji dalis lietuvių karininkų turėjo aukštą kvalifikaciją. Mokslus baigdavo Prancūzijos, Belgijos ir kitų Vakarų Europos valstybių karo akademijose.
Pirmosiomis okupacijos savaitėmis vis daugiau mūsų karininkų, išėjusių į darbą, dingdavo be žinios. Kiti, nieko neįtardami, atsisveikindavo su šeimomis, sakydami, kad vyksta į kvalifikacijos kėlimo kursus Maskvoje. Traukiniai netikėtai pakeisdavo kryptį ir atsidurdavo ne Maskvoje, o Sibire.
Norilske ištremtas generolas Z. Gerulaitis ištvėrė ketverius metus, 1945 m. žuvo.
Vilkaviškio autobusų stotyje eksponuojamoje parodoje „Tėvynės meilė parodė jiems kelią“, kuri skirta Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, galima išvysti Z. Gerulaičio gyvenimo momentus kariuomenės ir visuomenės švenčių metu. Karininkas nuotraukose įamžintas kartu su kitais aukštais generolais, šalia valstybės prezidento Antano Smetonos ir ministrų.
Dėmesys parodoje skirtas Vilkaviškio kareivinių rajonui, kuris tarpukariu egzistavo S. Nėries gatvėje ir 1944 m. buvo visiškai sunaikintas vokiečių aviacijos. 1926–1934 m. mieste buvo dislokuotas IV artilerijos pulkas, čia praleidęs ištisus aštuonerius metus. Tuo metu miestiečiams buvo suteikta galimybė naudotis pulko kino teatru, kirpykla, skaitykla. Kareiviai turėjo savo atskirą stadioną, kuriame vykdavo žirgų konkūrų ir futbolo varžybos. Pulkas bendradarbiavo su miesto šauliais, moksleiviais, gimnazistais. Paradai į Įgulos bažnyčią buvo neatsiejama kiekvienos miesto šventės dalis.
Dėmesio parodoje skirta ir Alvito valsčiuje gimusiems vyrams, kurie dalyvavo mūšiuose arba buvo apdovanoti už drąsą. Atspindėti ir buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto J. Stanaičio gyvenimo momentai.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Vilkaviškio autobusų stotyje, laukimo salėje, eksponuojama Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus parengta paroda „Tėvynės meilė parodė jiems kelią“, supažindinanti su Vilkaviškio krašto kariais, 1918–1940 m. tarnavusiais Lietuvos kariuomenėje. Parodą miestiečiai ir rajono svečiai galės lankyti iki gruodžio 4 dienos. |
1918-aisiais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę visoje šalyje dar tvyrojo karo parako kvapas. Į atgimusią valstybę pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai, trejus metus šeimininkavę mūsų šalyje, nesutiko ramiai pasitraukti iš Lietuvos. Dažnai kildavo jų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių susirėmimai. Lenkai vis agresyviau reiškė savo pretenzijas į Vilnių.
1918 m. lapkričio 23 d. išėjo pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotas pajėgas. Iš Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir bažnytkaimių į Kauną išėjo būriai lietuvių. Vyrai, kurie savo iniciatyva 1918–1920 m. įstojo į kariuomenę, laikomi savanoriais. Iš Vilkaviškio ir jo apylinkių ginklu ginti Lietuvos teritoriją pasiryžo daugiau nei tūkstantis piliečių. Iš jų daugiau nei šimtas už drąsą ir pasiaukojimą mūšiuose buvo apdovanoti aukščiausiu kariniu ordinu – Vyčio kryžiumi.
Nepriklausomybės kovose dalyvavo daugiau nei šešiasdešimt karininkų, kilusių iš Vilkaviškio rajono. Kai kurie iš jų Pirmojoje Lietuvos Respublikoje pasiekė karjeros aukštumas. Tapo gabiais karo valdininkais, užsitarnavo pulkininko ar generolo laipsnius, tapo kariuomenės vadais.Vienas iš jų buvo divizijos generolas Zenonas Gerulaitis, gimęs 1894 m. Paežerių dvare.
Gabų ir sparčiai karjeros laiptais Lietuvos kariuomenėje kopusį divizijos generolą 1941 m. birželio 14 d. sustabdė netikėtas NKVD įsiveržimas ir areštas. Generolas net nenujautė tokios lemties, todėl tęsė darbus kariuomenėje, nesislapstė. Tuo labiau kad okupavę Lietuvą rusai Z. Gerulaitį paskyrė ir toliau dirbti kariuomenės tiekimo viršininku.
Panašiu būdu buvo suimti ir išvežti kiti iš Vilkaviškio krašto kilę karininkai. Rusų daliniai buvo nustebę, kad didžioji dalis lietuvių karininkų turėjo aukštą kvalifikaciją. Mokslus baigdavo Prancūzijos, Belgijos ir kitų Vakarų Europos valstybių karo akademijose.
Pirmosiomis okupacijos savaitėmis vis daugiau mūsų karininkų, išėjusių į darbą, dingdavo be žinios. Kiti, nieko neįtardami, atsisveikindavo su šeimomis, sakydami, kad vyksta į kvalifikacijos kėlimo kursus Maskvoje. Traukiniai netikėtai pakeisdavo kryptį ir atsidurdavo ne Maskvoje, o Sibire.
Norilske ištremtas generolas Z. Gerulaitis ištvėrė ketverius metus, 1945 m. žuvo.
Vilkaviškio autobusų stotyje eksponuojamoje parodoje „Tėvynės meilė parodė jiems kelią“, kuri skirta Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, galima išvysti Z. Gerulaičio gyvenimo momentus kariuomenės ir visuomenės švenčių metu. Karininkas nuotraukose įamžintas kartu su kitais aukštais generolais, šalia valstybės prezidento Antano Smetonos ir ministrų.
Dėmesys parodoje skirtas Vilkaviškio kareivinių rajonui, kuris tarpukariu egzistavo S. Nėries gatvėje ir 1944 m. buvo visiškai sunaikintas vokiečių aviacijos. 1926–1934 m. mieste buvo dislokuotas IV artilerijos pulkas, čia praleidęs ištisus aštuonerius metus. Tuo metu miestiečiams buvo suteikta galimybė naudotis pulko kino teatru, kirpykla, skaitykla. Kareiviai turėjo savo atskirą stadioną, kuriame vykdavo žirgų konkūrų ir futbolo varžybos. Pulkas bendradarbiavo su miesto šauliais, moksleiviais, gimnazistais. Paradai į Įgulos bažnyčią buvo neatsiejama kiekvienos miesto šventės dalis.
Dėmesio parodoje skirta ir Alvito valsčiuje gimusiems vyrams, kurie dalyvavo mūšiuose arba buvo apdovanoti už drąsą. Atspindėti ir buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto J. Stanaičio gyvenimo momentai.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Publikuota: 2020-11-23 08:20:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|