„Santaka“ / Jaunas duonos kepėjas tęsia senelių tradicijas / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 kambario butą Gedimino g., Vilkaviškyje (II a.). Tel. 8 620 46 277.
Galioja iki: 2020-12-03 13:04:34

Perka 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (siūlyti tik I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-12-06 15:08:13



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Virš kepyklėlės durų kabo Dariaus Langaičio senelio Juozo išdrožtas užrašas „Sūduvių kiemo duona“, anksčiau puošęs Žaliojoje buvusią sodybą.

Autoriaus nuotr.


Jaunas duonos kepėjas tęsia senelių tradicijas

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškietis Darius Langaitis pirmąjį duonos kepaliuką iškepė maždaug prieš dešimtmetį, o pastaruosius penkerius metus šis amatas yra tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Sunkaus darbo nevengiantis jaunas vyras nesivaiko greitų rezultatų, o duoną kepa taip, kaip ją kepdavo senoliai.



Perėmė iš senelių

D. Langaitis nėra pirmasis savo šeimos atstovas, kepantis duoną. Tai darydavo jo seneliai, vėliau kurį laiką šiuo amatu užsiiminėjo ir vyro tėtis bei krikštatėvis. Būtent iš jų mokėsi ir Darius. Per keletą metų jis taip įgudo kepti duoną, kad nusprendė, jog tai galėtų tapti puikiu pragyvenimo šaltiniu. Akivaizdu, kad vilkaviškietis neapsiriko: jo kepamų gaminių poreikis nuolat auga.

„Anksčiau tėtukai dar gyveno Žaliojoje, kur ir kepė naminę duoną. Tiesa, jie niekada nesivaikė masiškumo. Jų klientai buvo tik draugai ir pažįstami. Deja, maždaug prieš aštuonerius metus sudegė senelių sodyba, tad jiems teko keltis į Vilkaviškį. Po kurio laiko kartu su tėtuku naujojoje jų sodyboje įsirengėme kepyklėlę. Kol pastatėme krosnį ir pagal visus reikalavimus susitvarkėme kitas patalpas, užtrukome maždaug 3–4 mėnesius“, – pasakojo D. Langaitis.


Prie kepyklėlės durų kabo pora spragilų bei javų pėdų. Virš įėjimo puikuojasi Dariaus senelio Juozo išdrožtas užrašas „Sūduvių kiemo duona“. Jis atkeliavo dar iš Žaliosios. Pats D. Langaitis sakė labai norėjęs išsaugoti šį drožinį, nes jis tarsi simbolizuoja tęsiamas senelių tradicijas.

„Būtent iš tėvukų ir sėmiausi daugiausiai patirties, perėmiau iš jų pagrindinius duonos receptus. Pradžia buvo gana sunki. Juk reikėjo ne tik įsirengti patalpas, bet ir gauti įvairius leidimus, sutvarkyti kitus dokumentus. Dabar, kai yra įdirbis, viskas einasi daug lengviau“, – pripažino pašnekovas.

Išskirtinė gamyba

Gamindamas „Sūduvių kiemo duoną“ Darius nesivaiko greitų rezultatų. Anot jo, tai – ilgas ir sunkus procesas. Jo propaguojamas gamybos būdas vyksta senoviškai: rugiai malami akmeninėmis girnomis, duona brandinama ir minkoma ąžuoliniame kubile, o jau suformuoti kepalai kepami tikroje senovinėje malkomis kūrenamoje krosnyje. Visa tai trunka bent keletą dienų.

„Abejoju, ar yra daug kepėjų, kurie duoną keptų taip, kaip aš. Daugeliui tai – per ilgas ir per sudėtingas procesas. Juk daug paprasčiau nusipirkti jau sumaltus miltus, o duoną kepti elektrinėje krosnyje. Aišku, taip iškeptų gaminių skiriasi ne tik skoniai, bet ir kokybė.


Pastaruoju metu vis populiarėja viso grūdo duonos gaminiai, o aš juokauju, kad mano kepama duona – gryniausio grūdo. Juk gamybos procese neprarandamos jokios naudingosios medžiagos“, – kalbėjo D. Langaitis.

Jo iškepta duona – labai soti. Įprastai vienos riekės žmogui visiškai užtenka. Negana to, ši duona ilgai nepasensta. Dariaus teigimu, taip yra dėl natūralaus brandinimo.

Juk ir senovėje žmonės ruginę duoną savo šeimai kepdavo įprastai ne kiekvieną savaitę, o tik kartą per mėnesį.

Vyriškas darbas

Vilkaviškietis rugius perka iš vieno Šakių rajono ūkininko, visi kiti produktai – taip pat tik natūralūs. Vyras kepa trijų rūšių juodą duoną su natūraliu raugu, vienos rūšies šviesią duoną, pyragą, o neseniai ėmė kepti ir senoviškus sausainius. Kai kuriuos savo gaminius Darius gardina saulėgrąžomis bei kanapių ir sezamų sėklomis.

Anksčiau viską darydavo vienas pats, o pastaruoju metu kepėjui į pagalbą vis dažniau atskuba jaunesnysis brolis Dainius. Žmonos Simonos prie duonos kepimo Darius neprileidžia. Jo teigimu, moterims tai – per sunki veikla. Vien išminkyti tešlą reikia bent pusantros valandos intensyvaus ir sunkaus darbo. Tiesa, Dariaus sutuoktinė padeda jam kitur: Simona sveria ar pakuoja duonos kepalus.


Tiki ne visi

D. Langaitis šiandien jaučiasi esantis savo rogėse. Jam patinka tai, ką daro, o augantis klientų ratas verčia dar labiau stengtis ir galvoti apie plėtrą. Jau iki kitos vasaros vyras planuoja įsirengti papildomas gamybos patalpas.



Konkurencijos tarp duonos kepėjų vilkaviškietis tikino nejaučiantis. Priešingai, anot jo, dauguma šio amato meistrų tarpusavyje noriai dalijasi sukaupta patirtimi, padeda vieni kitiems.

„Pastebėjau, kad pastaruoju metu tiek naminės duonos, tiek apskritai sveiko maisto poreikis išaugo. Aš ir pats anksčiau į duoną berdavau daugiau cukraus nei dabar. Klientai tai išties vertina. Daug kas giria mano gaminius, tačiau ne visi tiki, kad aš pats juos kepu. Kai kurios močiutės, tai išgirdusios, tiesiog numoja ranka ir nueina“, – juokėsi D. Langaitis.

Įprastai jis iškeptą „Sūduvių kiemo duoną“ realizuoja Vilkaviškio, Marijampolės ir Kalvarijos turguose bei Gižuose, taip pat Marijampolėje esančiose „Provincijos mėsos“ parduotuvėse.

„Pavasarį, per pirmąjį karantiną, maždaug mėnesį duonos visiškai nekepiau. Po to prireikė šiek tiek laiko, kol klientai vėl sugrįžo. Prekyboje nėra žodžio „palauk“. Jei pasitrauksi nors ir trumpam iš rinkos, tavo vietą greitai užims kiti. Šį karantiną sutikau jau ramiau. Planuoju šiek tiek mažinti kepamos duonos kiekius, tačiau visiškai prekybos nenutrauksiu“, – teigė pašnekovas.



Publikuota: 2020-11-20 09:04:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ieškoma galimybių rekonstruoti Vilkaviškio stadioną
* Reikli opozicija sulaikė nuo blogų sprendimų
* Vilkaviškietis mokslininkas išradimus skiria aviacijai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar per pandemiją gavote paramą sau, verslui?
Taip, gavau.
Prašiau, turėčiau gauti.
Parama man nepriklauso.
Dėl jos nesikreipiau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas būdvardis „draudiminis“?
Būdvardžiai draudiminis, draudiminė yra nebūdingos darybos (būdvardžiai paprastai nedaromi iš daiktavardžių abstraktų). Turėtų būti draudžiamasis, draudžiamoji.
„Socialinės apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 1999) teikiami terminai: draudžiamasis įvykis, draudžiamosios asmens pajamos, draudžiamoji rizika, draudžiamosios išmokos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas