|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pradeda bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, šitaip siekdama užkirsti kelią žmonėms tapti finansinių nusikaltimų aukomis.
Skaudžios pasekmės
Bankui pastebėjus, kad klientas galimai atlieka pavedimus sukčiams, į perspėjimo mechanizmą bus įtraukta ir policija. Šis specialus reagavimo į galimus sukčiavimo atvejus algoritmas garantuos operatyvų atsaką galimos finansinės aferos atveju ir padės apsaugoti žmones nuo apgavysčių.
„Bankų ir policijos pajėgų suvienijimas yra ypač svarbus žingsnis kovoje su finansiniu sukčiavimu. Tik dirbdami kartu galime apsaugoti žmones ir efektyviai užkirsti kelią finansinėms aferoms ir apgavystėms. Šiandien finansiniai sukčiavimai virtualiojoje erdvėje tapo tokie įmantrūs ir įtikinami, kad jų aukomis gali tapti bet kuris asmuo ar šeima. Todėl dedame visas pastangas, kad ši skaudi problema būtų sprendžiama kuo geriau ir greičiau“, – sakė Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.
„Norint pažaboti virtualius nusikaltimus ir apsaugoti potencialias jų aukas, būtinas inovatyvus atsakas. Finansinių sukčiavimų pasekmės visada ypač skaudžios aukoms bei jų artimiesiems. Sukūrę bendrą reagavimo algoritmą sieksime operatyviai padėti finansų sektoriaus įmonėms ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių pinklių“, – akcentavo Marius Juozapavičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas.
Reaguos ir bankas, ir policija
Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą.
Tačiau praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.
Todėl nuo šiol, bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, bei jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, banko darbuotojai informuos ir policiją. Tokiu atveju pareigūnai nuvyks susitikti su potencialia auka ir dar kartą perspės, kad asmuo savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltimo organizatoriams.
Tikimasi, kad sutelktos maksimalios pastangos apsaugoti žmones nuo finansinių aferų, leis efektyviau stabdyti nusikaltimus.
Sukčiavimas neslopsta
Kad finansinis sukčiavimas neslopsta, rodo LBA surinkti šių metų trečiojo ketvirčio duomenys. Per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3, 4 mln. eurų nuostolių.
Lyginant su antruoju ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį finansinio sukčiavimo padaryta žala padidėjo 18 proc. ir siekė 1, 2 mln. eurų.
Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų. Padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų.
Kita vertus, triskart sumažėjo verslo sukčiavimų daroma žala: susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 333 tūkst. eurų iki 92 tūkst. eurų. Vadinamųjų „phishing‘o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 87 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų.
Pasak A. Šapolos, tai galėjo lemti vasaros laikotarpis, kai daugiau žmonių atostogauja, taip pat aktyvus visuomenės informavimas.
LBA primena, kad kiekvienas žmogus turi būti budrus, atsargiai vertinti visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją, nepasiduoti emociniam aferistų spaudimui. Kritiškumas ir sąmoningumas yra geriausias vaistas apsisaugoti nuo finansinių aferistų.
Valerija KIGUOLIENĖ
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pradeda bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, šitaip siekdama užkirsti kelią žmonėms tapti finansinių nusikaltimų aukomis. |
Bankui pastebėjus, kad klientas galimai atlieka pavedimus sukčiams, į perspėjimo mechanizmą bus įtraukta ir policija. Šis specialus reagavimo į galimus sukčiavimo atvejus algoritmas garantuos operatyvų atsaką galimos finansinės aferos atveju ir padės apsaugoti žmones nuo apgavysčių.
„Bankų ir policijos pajėgų suvienijimas yra ypač svarbus žingsnis kovoje su finansiniu sukčiavimu. Tik dirbdami kartu galime apsaugoti žmones ir efektyviai užkirsti kelią finansinėms aferoms ir apgavystėms. Šiandien finansiniai sukčiavimai virtualiojoje erdvėje tapo tokie įmantrūs ir įtikinami, kad jų aukomis gali tapti bet kuris asmuo ar šeima. Todėl dedame visas pastangas, kad ši skaudi problema būtų sprendžiama kuo geriau ir greičiau“, – sakė Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.
„Norint pažaboti virtualius nusikaltimus ir apsaugoti potencialias jų aukas, būtinas inovatyvus atsakas. Finansinių sukčiavimų pasekmės visada ypač skaudžios aukoms bei jų artimiesiems. Sukūrę bendrą reagavimo algoritmą sieksime operatyviai padėti finansų sektoriaus įmonėms ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių pinklių“, – akcentavo Marius Juozapavičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas.
Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą.
Tačiau praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.
Todėl nuo šiol, bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, bei jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, banko darbuotojai informuos ir policiją. Tokiu atveju pareigūnai nuvyks susitikti su potencialia auka ir dar kartą perspės, kad asmuo savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltimo organizatoriams.
Tikimasi, kad sutelktos maksimalios pastangos apsaugoti žmones nuo finansinių aferų, leis efektyviau stabdyti nusikaltimus.
Kad finansinis sukčiavimas neslopsta, rodo LBA surinkti šių metų trečiojo ketvirčio duomenys. Per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3, 4 mln. eurų nuostolių.
Lyginant su antruoju ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį finansinio sukčiavimo padaryta žala padidėjo 18 proc. ir siekė 1, 2 mln. eurų.
Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų. Padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų.
Kita vertus, triskart sumažėjo verslo sukčiavimų daroma žala: susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 333 tūkst. eurų iki 92 tūkst. eurų. Vadinamųjų „phishing‘o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 87 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų.
Pasak A. Šapolos, tai galėjo lemti vasaros laikotarpis, kai daugiau žmonių atostogauja, taip pat aktyvus visuomenės informavimas.
LBA primena, kad kiekvienas žmogus turi būti budrus, atsargiai vertinti visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją, nepasiduoti emociniam aferistų spaudimui. Kritiškumas ir sąmoningumas yra geriausias vaistas apsisaugoti nuo finansinių aferistų.
Valerija KIGUOLIENĖ
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė
Publikuota: 2020-11-10 09:05:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|