Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

---

Šmaikščiai žemaičiuodama vaistažolininkė Giedrė Bružienė žmones ragino pasistengti dėl savęs ir prisirinkti vaistingųjų augalų šaknelių.

Roberto ŠŪMAKARIO nuotr.

Minint vaistininkės, žolininkės, etnografės, habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metus, akys nejučia gręžiasi į pievas ir jose augančius žolynus. Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje vykusio renginio viešnia, atvažiavusi iš tolimo Žemaitijos krašto, nuo pačių Gargždų, Giedrė Bružienė šmaikščiai papasakojo apie pievose augančių žolynų paslaptis.

Kaip sužinoti, kokiomis ligomis sergi ir kaip gydytis? Ogi kas aplink auga, tai tą ir naudoti reikia. Jei išdygo prie slenksčio, tai ne be reikalo, matyt, užpuolė tokia negalia, kurią tas augalėlis pagydyti gali. Viena geriausių žolelių – tai paprastasis varputis, kurio šaknis galima naudoti visus metus. Šios šaknys saugo inkstus, jas vartojant nesusidaro akmenys, varputis švelniai valo. Svarbiausia – be jokio šalutinio poveikio ir grėsmės perdozuoti. Pasirodo, badmečiu varpučio šaknų į duoną maišydavo, kad skalsesnė būtų, kad visiems kąsnelio užtektų.

Pavasarį duonai miltų pritrūkus tikdavo ir jauni asiūklio ūgliai.

O su kitomis žolelėmis reikėtų atsargiai elgtis, pasitikrinti, ar jos su vartojamais vaistais „nesipyksta“. Ir pertraukas būtina daryti, ilgesnį laiką į vieną žolelę neįsižiūrėti.

Kad lengviau būtų viską atsiminti, G. Bružienė atsivežė naują savo knygą „Ir ateis ta diena...“ Kodėl toks pavadinimas? Kaip sakė pati autorė, šiam pasakymui jau keli tūkstantmečiai: „Ir ateis ta diena – kai tu nieko nedirbsi. Ir eisi tą dieną skinti augalų. Ir senatvėje džiaugsiesi, kad tą dieną sau, o gal net kitam padėjai.“ Tik pradžia šių prasmingų žodžių antraštėje panaudota, tai lyg ir užuomina, kad knyga dar turės tęsinį.

Leidinyje – ne tik nuotaikingi pasakojimai apie augalus ir jų galias, bet ir Lino Bružo nuotraukos, padedančios žolynus atpažinti bei tinkamai jais pasinaudoti. Savo ūkyje žolininkė priskina apie 80 rūšių gyduolių – tikrai yra, iš ko pasirinkti, ir daug negalavimų žolelėmis galima išgydyti.

Anot abiejų žolininkių, vienintelė liga, nuo kurios vaisto nėra, – tai durnumas. Habil. dr. E. Šimkūnaitė, patardavusi tūkstančiams į ją besikreipusių žmonių dėl gydymosi žolelėmis bei dėl sveiko gyvenimo būdo, iš anksto apibrėždavo galimybes: „Tik neprašykite iš durno razumną padaryti.“

Šį teiginį žolininkė G. Bružienė tikra istorija pagrindė. Turėjo Bružai namuose katiną. Vieną dieną jis ėmė ir įsilipo į medį, porą dienų nesavu balsu bliovė, niekaip neišlipo. Neapsikentė šeimininkas, įlipo į medį katino gelbėti. Tik iškėlė, o tas jau į kitą medį įsikorė. Iš antro medžio liuoktelėjo ant stogo, o ten jau į kaminą įslydo. Pagailo katino, kamine rėkiančio, išardė krosnies sienelę, iškrapštė katiną, o jis, nedėkingasis, – kieman ir tik liuokt į medį... Taip ir su durnumu – kad ir kaip gelbėtum, neišgelbėsi, jei pats to nenori, nei žmogaus, nei katino.

Manote, kad lapkritį pievose jau nėra ką rinkti? Klystate. Dabar – pats šaknelių rinkimo metas. Taigi, būkime sveiki, džiaukimės gražiu rudeniu, spalvotais lapais, paskutiniais žiedais, o vakarais mėgaukimės vasaros prisiminimais kvepiančia arbata.



Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ

Vilkaviškio viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---