„Santaka“ / Blogų sezonų soduose nebūna / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Vilija ir Vitas Kušliai kartu su kooperatyvu „Olrevita“ valdo per 100 hektarų obelų sodų.

Autoriaus nuotr.


Blogų sezonų soduose nebūna

Andrius GRYGELAITIS


Gudkaimyje gyvenantys Vilija ir Vitas Kušliai – puikiai žinomi sodininkai ne tik mūsų rajone, bet ir už jo ribų. Didžiulius obelų sodus prižiūrinti šeima šiemet tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ antros vietos laimėtojais rajone.



Vertingi obuoliai

Apie nuosavą obelų sodą V. Kušlys pradėjo galvoti dar sovietiniais laikais. 1985 m. grįžęs iš armijos jis buvo paskirtas iš medelynų supirkinėti sodinukus ir pargabenti juos į mūsų rajoną. Sodinukai būdavo pardavinėjami vietiniams gyventojams senų sodų atsodinimui. Jau tada vyras neretai pagalvodavo, jog jei tik turėtų nuosavos žemės, būtinai joje įkurtų savo sodą.

Kartą V. Kušliui teko lankytis Maskvoje vykusioje sodininkų parodoje. Jį nustebino faktas, kad obuolių kilogramas ten kainavo net 1, 5 rublio, o tais laikais sodo darbininkas už darbo dieną gaudavo 3, 5 rublio.

„Dar kartą įsitikinau, kokie vertingi vaisiai yra obuoliai. Nepaisant to, kad jų kaina buvo gana aukšta, žmonės juos greitai išpirkdavo“, – prisiminė V. Kušlys.



Už braškes – hektaras žemės


Jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilija ir Vitas Gudkaimyje nusipirko sodybą, vis dažniau ėmė svarstyti apie nuosavą sodą. Tam tikslui, aišku, reikėjo žemių, tad vos tik progai pasitaikius šeima stengėsi jų įsigyti. Iš pradžių jie laikė keletą karvių, turėjo pasisodinę nemažus braškių laukus. Vienu metu ūkininkai planavo dar labiau išplėsti galvijų bandą, tačiau galiausiai šios minties atsisakė. Kaip parodė ateitis, jie nesuklydo.

„Būdavo laikai, kai pamelžę karves skubėdavome į laukus skinti braškių. Iš vakaro prisiskindavome kokius 200 kilogramų, o ryte vykdavome į Marijampolės turgų visa tai parduoti. Tuo metu braškių kilogramas kainavo net 8 litus. Iš Lenkijos uogų niekas neįveždavo, tad lietuviai labai greitai jas išpirkdavo. Gautus pinigus investavome į žemės pirkimą. Per dieną iš braškių pardavimo užsidirbdavome maždaug pusantro tūkstančio litų, o pirmąjį hektarą žemės nusipirkome turbūt už 1300 litų“, – prisiminė V. Kušlys.

Būtina patikrinti

Pirmuosius obelų sodus Vilija ir Vitas pasodino maždaug 1996-aisiais. Jau po poros metų su dar keliais bendraminčiais vietoje iširusio buvusio tarybinio sodininkystės ūkio jie įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Olrevita“. Tąkart, kiek žmonės pajėgė, tiek išsipirko senų sodų ir susivienijo į kooperatyvą. Vėliau kai kurie nariai pasitraukė, o juos pakeitė kiti. Galima sakyti, jog šiandien „Olrevita“ – Kušlių šeimos verslas.


Bendrai su kooperatyvu Kušliai valdo kiek daugiau nei 100 ha obelų sodų. Juose auga maždaug dešimties skirtingų veislių medžiai. Dar maždaug pusšimtis veislių yra šeimos kolekcijoje.

„Įdėmiai stebime kolekcijoje esančias obelis. Žiūrime, kaip auga vaisiai, ragaujame, tikriname, kaip jie reaguoja į skirtingas temperatūras, kaip išsilaiko šaldytuvuose. Tai – gana ilgas procesas. Obuoliai – ne javai. Jų negalima kasmet keisti naujomis veislėmis. Nepasiteisinusias obelų veisles galima persodinti arba perskiepyti, bet tai kainuoja milžiniškas lėšas“, – teigė V. Kušlys.



Darbuotojų nestinga

Tėvų pėdomis seka ir sūnus Vygandas, kuris taip pat valdo keliasdešimt hektarų obelų plotų. Vilijos teigimu, darbo soduose pakanka ištisus metus. Intensyvus obuolių skynimo sezonas trunka maždaug du mėnesius, tačiau ir kitu laiku veiklos netrūksta. Reikia rūpintis derliaus realizavimu, sodo priežiūra, naujų medelių sodinimu. Savo rankomis V. ir V. Kušliai pasodinę maždaug 40 ha obelų, kiti plotai – seni, sodinti dar tarybinio ūkio laikais.

Dabar obelys sodinamos tam skirta mašina, tačiau anksčiau, siekdami, jog medeliai augtų ten, kur reikia, Gudkaimio gyventojai naudojo virvutę bei specialią sodinimo lentą. Šiuo metu šeima savo valdas dar po truputį plečia, tačiau pernelyg didinti sodų jau neketina.


Įprastai pasodintas medelis norimą derlių subrandina jau po trejų metų. Iki šeštų metų obuolių skaičius didėja, o vėliau kasmet išlieka panašus.

Šių metų derlių tiek Vilija, tiek Vitas vadina neblogu ir geresniu už pernykštį. Praėjusiais metais obelims labai pakenkė pavasarinės šalnos. Vis dėlto šiais metais priskintas obuolių kiekis negali prilygti 2018 m. sezono derliui, kuris buvo rekordinis.

„Tiesa, reikia pripažinti, kad rekordinis derlius dar nereiškia rekordinio pelno. Kai produkcijos yra daugiau nei reikia, jos supirkimo kainos būna mažesnės. Mūsų srityje didžiausias išlaidas sudaro užmokestis už rankų darbą. Kartais geriau turėti mažesnį derlių, bet jį brangiau parduoti“, – paaiškino V. Kušlys.

Jis taip pat juokavo, kad geriausi metai būna tie, kai pas kaimynus lenkus nušąla obelys. Tada ir Lietuvoje kyla obuolių supirkimo kainos. Nepaisant visko, vyras pripažino, kad blogų sezonų soduose nebūna. Didesnis ar mažesnis, tačiau derlius subręsta visada, jį realizuoti taip pat pavyksta. Įprastai Gudkaimio gyventojai bendradarbiauja su Lietuvos ir Latvijos supirkėjais, dalį produkcijos parduoda patys.

Per obuolių skynimo sezoną Kušlių valdomuose soduose kasmet dirba apie 100 žmonių. Vilija pasakojo, kad, priešingai nei kai kuriems kitiems sodininkams, darbuotojų stygiumi dar neteko skųstis.

„Žmonės net ima atostogas kituose darbuose, kad tik galėtų pas mus padirbėti. Sulaukiame atvykstančių skynėjų iš viso Vilkaviškio rajono, taip pat iš kaimyninio Šakių krašto. Esame labai patenkinti, kaip jie dirba“, – džiaugėsi V. Kušlienė.

Planuose – moderni saugykla

„Metų ūkio“ laureatai planuoja ateityje įsirengti modernią obuolių saugyklą. Dabartinę jie buvo atnaujinę pagal SAPARD ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, tačiau V. Kušlio teigimu, šiuolaikinės vaisių laikymo technologijos jau yra pasikeitusios.

„Reikėtų dalį obuolių laikyti tokioje patalpoje, kurioje reguliuojama ne tik temperatūra, bet ir oro sudėtis. Kažkada buvo minčių įsigyti ir vaisių rūšiavimo techniką, bet tokios investicijos mums kol kas dar per didelės“, – sakė V. Kušlys.

Tiek Vilija, tiek Vitas nevengia ir patys dirbti soduose. Darbas jiems teikia didelį malonumą. V. Kušlienė juokėsi, kad skindama obuolius gali jų prisivalgyti į valias. Tiek ji, tiek jos šeimos nariai šiuos vaisius tiesiog dievina.


„Būna, kad pavargstame, tuomet pasiimame atostogų ir kur nors keliaujame. Bet tai būna gana retai. Kartais norint pailsėti užtenka tiesiog praleisti laiką namuose“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji džiaugėsi, kad šiemet šeimos ūkį įvertino konkurso „Metų ūkis“ komisijos nariai. Apie laimėjimą moteris teigė perskaičiusi „Santakos“ laikraštyje ir ši žinia buvo maloniai netikėta.

„Atrodo, kad tiesiog dirbame savo darbą, tačiau neneigsiu, jog smagu būti pastebėtiems“, – šypsojosi V. Kušlienė.





Publikuota: 2020-11-05 08:14:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai