Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Periodiškai valydami kaminus gyventojai gali išvengti didelės nelaimės.

Autorės nuotr.

Daugelio gaisrų būtų galima išvengti, jeigu krosnys ir dūmtraukiai būtų patikrinti bei sutvarkyti prieš šildymo sezoną.

Vis žada įsigyti

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai kasmet rengia prevencines akcijas „Kūrenkime saugiai“, lankosi sunkiau besiverčiančių šeimų namuose. Gyventojams primenama apie saugų šildymą, patariama, kaip išsivalyti kaminus, dalijami dūmų detektoriai.

Tačiau šiemet ypatingai susiklosčiusi situacija sutrikdė ir pareigūnų darbus: dėl plintančio koronaviruso šiuo metu po būstus prevenciniais tikslais jie važinėti negali.

Vilkaviškio PGT inspektorė Indrė Starinskienė sakė, jog gaisrų pastaraisiais metais sumažėję – tai yra ir gero prevencinio darbo rezultatas.

Vis dėlto dar toli gražu ne visi gyventojai rūpinasi savo namų saugumu. Atvykę gesinti gaisrų gelbėtojai pastate dažnai pasigenda dūmų detektorių.

„Neseniai Girėnų kaime degė gyvenamojo namo dūmtraukis. Kilo rimtas pavojus pastatui, nes kaminas buvo labai smarkiai įkaitęs. Detektoriaus namuose nebuvo, bet gyventojai žadėjo „dabar jau tikrai“ šį prietaisą įsigyti. Tačiau jau šiuo metu visuose namuose dūmų detektoriai turi būti, nereikėtų laukti iki tol, kol nelaimė atsidurs prie slenksčio“, – kalbėjo pareigūnė.

Bent kartą per ketvirtį

Dėl nevalytų dūmtraukių šį sezoną mūsų rajone kilo trys gaisrai, dar dvi nelaimes prišaukė netvarkingi kūrenimo įrenginiai.

Pareigūnai primena, kad suodžius iš dūmtraukių ir krosnių būtina išsivalyti prieš kūrenimo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Kūrenti reikia sausomis malkomis, nes nuo drėgno kuro šildymo įrenginiai tuoj pat apsineša suodžiais.

„Vienu iš trijų minėtų šio sezono atvejų gyventojai krosnį kaip tik kūreno šlapiomis malkomis, tad suodžių kamine buvo prisikaupę tiek, jog dūmams išeiti tebuvo likęs siauras plyšys“, – pasakojo pareigūnė.

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys, netgi liepsnos. Taip nutikus, jei tik įmanoma, pasistenkite užgesinti ugnį, sandariai uždarykite krosnies bei peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.



Ir valyti, ir balinti

Užsidegus suodžiams dūmtraukyje pakura, jei jos neįmanoma greitai išvalyti, užpilama druska, kuri nuslopina degimą. Atvykę ugniagesiai visuomet budi šalia pastato ir laukia, kol suodžiai visiškai išdegs. Pilti vandenį į kaminą pernelyg pavojinga, nes jis gali sugriūti ar sprogti dėl milžiniško temperatūrų skirtumo (degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių).

Tačiau vien suodžius iš kūrenimo įrenginių išvalyti neužtenka. Jei dūmtraukis netvarkingas, pro jo plyšius, įtrūkimus kibirkštis gali patekti į degias konstrukcijas ir sukelti gaisrą. O jam kilus pastogėje ar viršutiniame aukšte, gyventojai ugnies iškart gali ir nepastebėti.

Todėl dūmtraukius privaloma nubalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Ir, žinoma, įsigyti dūmų detektorius, kurie tuoj pat sureaguotų ir šaižiu signalu perspėtų apie kilusį gaisrą.



Ugnis tarp sienų

I. Starinskienė priminė neseną atvejį Kataučiznos (Klausučių sen.) dvare. Medinis XIX a. pastatas šį rugsėjį vos nesupleškėjo dėl netvarkingų kūrenimo įrenginių. Dabartinis dvaro savininkas ant krosnies pašutino bulvių vištoms ir išėjo, o grįžęs pamatė iš ūkinių patalpų besiveržiančius dūmus. Paaiškėjo, jog iš netvarkingos krosnies iškritus kibirkščiai įsiruseno siena, o toliau ugnis nuslinko jau tarpsieniu, apšiltintu spaliais. Nors iš išorės liepsnos nesimatė, ugniagesiams termovizoriumi patikrinus pastatą sienų viduje buvo matyti net keli ugnies židiniai.

Pastatas buvo išgelbėtas, tačiau viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau.

Taigi reikėtų nepamiršti elementarių priešgaisrinių taisyklių: nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų išlaikyti saugų atstumą, aplink šildymo įrenginius neprikrauti malkų, namų apyvokos daiktų. Ties krosnies pakura, jeigu grindys pagamintos iš degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas. Jokiu būdu negalima krosnį mėginti užkurti lengvai užsidegančiais skysčiais.

Beje, krosnyse ir židiniuose griežtai draudžiama deginti buitines atliekas. Krosnis – ne šiukšlių konteineris! Atliekos ne tik apneša dūmtraukį suodžiais, bet ir smarkiai teršia orą. Už kūrenimą atliekomis numatyta administracinė atsakomybė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---