„Santaka“ / Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Virbalyje parduoda kalėdines eglutes. Jūs išsirenkate – mes nupjauname. Tel. 8 675 08 412.
Galioja iki: 2020-11-28 11:46:05

Parduoda priekabas: 3 PTS-12 (20 t), savadarbę iš ZIL (8 t), runkelių krautuvą-valytuvą RRL-1200 (12 m strėlė). Tel. 8 656 58 256.
Galioja iki: 2020-11-29 09:37:15

Parduoda 1 kambario butą Gedimino g., Vilkaviškyje (II a.). Tel. 8 620 46 277.
Galioja iki: 2020-12-03 13:04:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą ir kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai.

Monikos PENKUTĖS nuotr.


Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata


Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių: reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.



Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas

Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai: vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas.


„Visi mes mėgstame pastovumą ir retas žmogus teigiamai vertina panašius pokyčius, kadangi jie buvo susiję su didele nežinomybe. Kalbėdami apie reakcijas, turime suprasti, kad kiekvienas savo aplinkoje turime skirtingų resursų, todėl tai, kas vienam sukėlė baimę, kitam gali sukelti pyktį, o trečio visai nepaliesti“, – teigia psichologė K. Čunichina.



„Informacinės dietos“ nauda

Pastaruoju laikotarpiu labiausiai išryškėjo dvi žmonių grupės: vieni pernelyg įtemptai seka visas koronaviruso naujienas, o tai daro neigiamą įtaką jų psichologinei būklei, kiti, priešingai, – tiki mokslu nepagrįstomis teorijomis ir visiškai neįvertina šio viruso grėsmės.

Žmonėms, kurie patiria didelį nerimą dėl to, kad nuolat seka visas naujienas, susijusias su koronaviruso plitimu, patariama laikytis „informacinės dietos“. „Tokį norą viską žinoti galima suprasti – po juo slepiasi įsitikinimas, kad jeigu viską žinosiu, galėsiu sukontroliuoti situaciją, pavyzdžiui, nesusirgti, apsisaugoti, apsaugoti savo šeimą“, – aiškina psichologė.

Tiesa, didelis dėmesys šiai temai lengvai užvaldo žmogų ir jis tampa selektyviai dėmesingas neigiamai informacijai, nebesugeba įvertinti realaus pavojaus. Tai gali skatinti dar didesnį nerimą ir obsesyvias mintis, kompulsyvų elgesį, todėl vertėtų išmokti atsirinkti informaciją ir skaityti tik patikimus oficialius šaltinius.


„Mes gyvename tokiu laiku, kai atsirinkti teisingą informaciją apie bet ką, taip pat ir apie koronavirusą, yra sudėtinga, todėl itin svarbu tikrinti bet kokios teorijos patikimumą, šaltinį, kuris ją pateikia. Patikėti sąmokslo teorija yra gerokai lengviau negu atrinkti patikimą informaciją iš tokios gausos. Tada sutapimai pradedami vertinti kaip tokią teoriją patvirtinantys faktai, nors taip iš tiesų nėra“, – teigia psichologė ir tiems, kurie nesureikšmina koronaviruso grėsmės, pataria atsakingai laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų – nepamiršti dažniau plauti rankų, laikytis saugaus atstumo, dėvėti kaukes.



Nuoširdus kontaktas su artimaisiais

Visų svarbiausia šiuo laikotarpiu – išlikti sąmoningiems ir stebėti save, savo ir artimųjų emocinius pokyčius. „Dabar visiems mums nelengva ir kiekvienas turime teisę į įvairiausius jausmus, todėl reikėtų palaikyti nuoširdų ryšį su artimaisiais ir itin atsargiai vertinti iššūkius, su kuriais jie susiduria“, – prideda psichologė.

Specialistės teigimu, reikia priimti tai, kad labai toli į priekį planuoti nebegalime, todėl pasistenkime orientuotis į pozityvius pokyčius, atsakyti sau į klausimus: ko aš išmokau šiuo periodu, kas padėjo man įveikti iššūkius ir kaip ši patirtis mane praturtino?




Sąmoningas psichologinis atsparumas

Patariama mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, o tam gali padėti įvairiausi būdai, tokie, kaip dėkingumo praktikos, meditacijos ar kreipimasis pagalbos į specialistus.

Be to, svarbu pasirūpinti savo kūnu – fiziniai pratimai, bėgimas ar net pasivaikščiojimas skatina kūną gaminti laimės hormonus, o tai suteikia mums stiprybės ir kitose srityse.

„Šiuo laikotarpiu tikrai svarbu, kad išmoktume galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, suprasti savo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir kitiems. Tuomet visų apribojimų ir higienos taisyklių laikysimės ne dėl didelių bausmių, o dėl savęs, artimo žmogaus ir aplinkos“, – teigia psichologė K. Čunichina.

Taip pat primenama, kad šalyje veikia nemokama emocinės paramos telefonu linija 1809, todėl gyventojai raginami nedelsti ir kreiptis pagalbos.



Užsk. 2461



Galerija: Projektas




Publikuota: 2020-10-23 10:26:17

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Priekaištai paveldosaugai: saugo, bet nesirūpina
* Vilkaviškis žurnalistui skleidžia nostalgišką vaikystės aurą
* Pokalbiai su senjorais – lyg atgaiva
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar per pandemiją gavote paramą sau, verslui?
Taip, gavau.
Prašiau, turėčiau gauti.
Parama man nepriklauso.
Dėl jos nesikreipiau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas būdvardis „draudiminis“?
Būdvardžiai draudiminis, draudiminė yra nebūdingos darybos (būdvardžiai paprastai nedaromi iš daiktavardžių abstraktų). Turėtų būti draudžiamasis, draudžiamoji.
„Socialinės apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 1999) teikiami terminai: draudžiamasis įvykis, draudžiamosios asmens pajamos, draudžiamoji rizika, draudžiamosios išmokos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas