Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Etaplius.lt nuotr.

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1, 6 mln. km drenažo linijų, 68, 14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736, 2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492, 6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

„Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro Andriaus Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

„Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.



Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. eurų, šiemet – 47, 123 mln. eurų, dar 17 mln. eurų planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. eurų – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19, 169 mln. eurų skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų – daugiau kaip 11 mln. eurų, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų – 14, 132 mln. eurų, iš Europos Sąjungos solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. eurų (2019 m. – 13, 74 mln. eurų) dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8, 2 mln. eurų melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus, pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti pasekmes, koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas žemės ūkiui, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7, 5 mln. eurų.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija „Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams)“. Šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. eurų iš Klimato kaitos programos fondo, kad nuo šių metų būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.



Užsk. 2438

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---