|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Šiemet Marijampolės cukraus fabrikas darbą pradeda trimis savaitėmis vėliau nei pernai.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Įprastai tokiu metu mūsų regione cukrinių runkelių ėmimo darbai jau būdavo gerokai įsibėgėję. Deja, šiemet dėl problemų Marijampolės cukraus fabrike ūkininkai ilgai buvo laikomi nežinioje, tad ir kasti saldžiųjų šakniagumbių niekas neskubėjo.
Ilgai laukė
Dar iki praėjusios savaitės pabaigos Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojai sunerimę sekė, kaip pasibaigs teismo procesai tarp UAB „Žvalguva“ ir Marijampolės cukraus fabriką valdančios UAB „Lietuvos cukrus“. Ketverius pastaruosius metus vyravo praktika, kad didžioji dalis ūkininkų sutartis pasirašydavo būtent su UAB „Žvalguva“. Bendrovė įsipareigodavo iš žemdirbių nupirkti užaugintą derlių, o su jais, savo ruožtu, įmonė atsiskaitydavo ne tik pinigais, bet ir pačios gaminama produkcija: sėklomis, trąšomis bei įvairiomis augalų priežiūros priemonėmis. Taip buvo užtikrinamas sklandus atsiskaitymas, kurio ankstesniais metais trūkdavo. Pagal trišalę sutartį UAB „Žvalguva“ supirktus runkelius perdirbdavo Marijampolės cukraus fabrikas.
Deja, dar vasaros pabaigoje Marijampolės cukraus fabrike prasidėję neramumai įnešė didžiulės sumaišties tarp cukrinių runkelių augintojų bei perdirbėjų. Slovėnijoje sulaikius vieno didžiausių žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“, kuris buvo pagrindinis „Lietuvos cukraus“ akcininkas, vadovą Vidmantą Kučinską, teko skubiai ieškoti naujo įmonės valdytojo. Teismo sprendimu UAB „Lietuvos cukrus“ valdymą perėmė laikinasis administratorius – UAB „Insolvensa“.
Netrukus po to, kai buvo paskirtas laikinasis administratorius, nuspręsta nutraukti „Lietuvos cukraus“ restruktūrizavimą ir įmonei iškelti bankroto bylą. UAB „Insolvensa“ įgaliotasis atstovas Kęstutis Butkus paaiškino, kad iškelta bankroto byla nereiškia, jog stabdoma įmonės veikla. Jo teigimu, tai tiesiog teisinės formos pasikeitimas. Įsigaliojus teismo nutarčiai, įmonės valdymo funkcijas perima nemokumo administratorius, o akcininkų funkcijas – kreditoriai.
Atrodė, kad žinia apie paskelbtą bankroto bylą ūkininkams yra palanki. Toks sprendimas turėjo paspartinti runkelių perdirbimo pradžią. Vis dėlto šį teismo nuosprendį apskundė UAB „Žvalguva“, tad runkelių supirkimo sezono pradžia nusikėlė dar kuriam laikui.
Dar praėjusios savaitės pradžioje kalbinti mūsų rajono cukrinių runkelių augintojai tikino nežinantys, kada galės pradėti šių šakniagumbių kasimo darbus. Kai kurie iš jų apskritai nerimavo, kad juos gali tekti užarti, jei neaiškumai fabrike nesibaigs. Vis dėlto praėjusios savaitės viduryje daugelis ūkininkų į savo telefonus gavo žinutes, kad runkelius į fabriką jie galės vežti jau nuo spalio 13 d., t. y. nuo šiandien. Savaitės pabaigoje žemdirbiams buvo išsiuntinėti ir runkelių pristatymo grafikai. Kaip aiškino ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis, grafikai vėlavo dėl to, kad šiemet juos teko sudaryti rankiniu būdu, mat „Lietuvos cukraus“ administracija, pasikeitus valdytojams, prarado turėtą prieigą prie serverių.
„Žinome, kad fabriko ateitis buvo sprendžiama teismuose, todėl su nerimu sekėme, kuo viskas pasibaigs. Turime sutartis su UAB „Žvalguva“ ir laukiame, kada galėsime išvažiuoti į laukus. Technika jau seniai tam paruošta“, – teigė Mažųjų Būdežerių kaime, Šeimenos seniūnijoje, 11 ha cukrinių runkelių auginantis Valdas Kisielius.
Sužinojęs apie nuo šiandien prasidedantį saldžiųjų šakniagumbių supirkimą vyras vylėsi, kad viskas vyks sklandžiai ir visi nesusipratimai liks praeityje.
Baiminasi vėluojančių atsiskaitymų
Jeigu viskas vyks sklandžiai, Marijampolės cukraus fabrikas šiemet planuoja supirkti apie 250 tūkst. tonų cukrinių runkelių – panašiai tiek, kiek ir praėjusiais metais. Nemaža dalis šių šakniagumbių į Marijampolę atkeliaus iš Vilkaviškio rajono. Mūsų krašte auginama 1244 ha runkelių. Palyginti su ankstesniais metais, jų plotų šiek tiek sumažėję. Pernai rajone auginta 1505 ha, o užpernai – 1556 ha.
„Šiais metais runkelių derlius – kaip niekada geras. Manau, jog iš hektaro vidutiniškai pavyks prikasti ne mažiau nei po 70 tonų. Cukringumas taip pat turėtų būti tarp 17 ir 18 procentų. Tokie rodikliai labai džiugina. Neramina tik užsitęsusi runkelių supirkimo pradžia. Įprastai į fabriką savo užaugintą produkciją pradėdavome vežti dar rugsėjo pabaigoje. Blogiausia, kas gali atsitikti šiais metais, – šalnos ir staigus atlydys. Tokiu atveju iš runkelių liktų tik košė“, – baiminosi ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ administracijos vadovas Virginijus Mykolaitis. Varakiškės kaime, Pilviškių seniūnijoje, ūkininkaujantis vyras šiais metais augina apie pusšimtį hektarų saldžiųjų šakniagumbių.
Anot jo, užsitęsusi sezono pradžia neigiamų pasekmių gali turėti ir tiems žemdirbiams, kurie turi tam tikrų kreditorinių įsiskolinimų. Pirmąjį atsiskaitymą su žemdirbiais Marijampolės cukraus fabrikas ketino atlikti gruodžio 1 d., tačiau dabar jau abejojama, ar šis terminas nebus pavėlintas.
Atsisakyti neketina
Palaimos kaime, Keturvalakių seniūnijoje, ūkininkaujantis Ramūnas Čėsna šiemet augina 80 ha cukrinių runkelių. Vyras pripažino, kad vėlesnė nei įprastai sezono pradžia jį šiek tiek neramina, tačiau padėties nedramatizavo. Anot jo, tai gali išeiti net į naudą, mat ilgiau dirvoje augantys runkeliai turėtų savyje sukaupti dar daugiau cukraus.
„Marijampolės cukraus fabriko situaciją nuolat seku, apie ją kalbamės ir su kitais ūkininkais. Bent jau mano pažįstami niekada nebuvo praradę vilties, kad viskas susitvarkys. Šiais metais runkelius šiek tiek puolė ligos, bet iš esmės derlius subrendo neblogas“, – teigė R. Čėsna.
Žemdirbys vylėsi, kad ateityje tokių problemų, kaip šiais metais, Marijampolės cukraus fabrikui pavyks išvengti ir jis saldžiuosius šakniagumbius galės auginti dar ne vienus metus.
„Runkeliams skirtas žemes bet kada galima užsėti kitomis kultūromis. Iš tikrųjų tai nėra kažkoks labai pelningas verslas, tačiau cukriniai runkeliai labai gerai pasitarnauja tuo, kad dviem mano ūkyje dirbantiems žmonėms darbo pakanka iki vėlyvo rudens. Juk jiems irgi gyventi iš kažko reikia. Tai – mums visiems savotiškas užimtumas. Be to, runkelių augintojai visada gali mėgautis žiemos sportu ir purvo voniomis“, – juokėsi R. Čėsna.
Sąlygomis patenkinti
Karalių kaime, Šeimenos seniūnijoje, gyvenanti Ingrida Rudaitienė augina apie 20 ha cukrinių runkelių. Jos teigimu, pernykštis derlius buvo geresnis, tačiau ir šiais metais runkeliai užderėjo visai neblogi. Marijampolės cukraus fabriko problemos moters nė kiek nejaudina – ji jau ne vienus metus užaugintą produkciją veža į Kėdainių cukraus fabriką.
„Anksčiau bendradarbiaudavome su Marijampolės fabriku, tačiau nuolatinės problemos su atsiskaitymais privertė sudaryti sutartį su Kėdainių fabriku. Dėl to esame labai patenkinti“, – teigė I. Rudaitienė.
Ne vienus metus į Kėdainių cukraus fabriką savo užaugintą produkciją veža ir Pilviškių seniūnijoje, Stirnėnų kaime, ūkininkaujantis Stasys Jasulaitis. Tiesa, į Lietuvos viduryje esantį miestą jis planuoja pristatyti tik maždaug pusę užaugintos produkcijos. Iš viso šiais metais vyras augina net 150 ha cukrinių runkelių.
„Kėdainiuose runkelių supirkimas vyksta jau kelias savaites. Esu ten išvežęs kelis šimtus tonų. Kol kas vidutiniškai prikasu apie 60 tonų iš hektaro, bet tikruosius skaičius bus galima pasakyti tik sezonui pasibaigus. Runkelių cukringumas siekia 17, 3 proc.
Su Kėdainių fabriku sudaryta sutartis yra kiek kitokia nei su Marijampolės. Kėdainių fabrikui esu paskyręs 75 ha auginamų plotų. Jiems visai nesvarbu, ar iš jų kasiu po 50 ar po 100 tonų. Marijampolėje sutartys sudarinėjamos būsimam runkelių kiekiui.
Vienintelis Kėdainių fabriko minusas yra tas, kad ten reikia pristatyti šiek tiek didesnio cukringumo runkelius nei į Marijampolę“, – paaiškino S. Jasulaitis.
Maždaug 30 metų šiuos šakniagumbius auginantis vyriškis pasakojo anksčiau į Marijampolės cukraus fabriką runkelių apskritai neveždavęs. Situacija pasikeitė, kai atsirado galimybė sutartį pasirašyti ne su pačiu fabriku, o su UAB „Žvalguva“. Ūkininko teigimu, ši įmonė įnešė aiškumo ir patikimumo.
Dabartinė Marijampolės cukraus fabriko situacija S. Jasulaitį taip pat šiek tiek neramina, tačiau jis tikisi, kad tai – laikini nesklandumai.
„Marijampolės cukraus fabriką metai iš metų lydi kokie nors nesklandumai. Kėdainiuose nieko panašaus nėra buvę. Nuo šių metų Kėdainių fabrikas net iš dalies kompensuoja cukrinių runkelių atvežimo kaštus, tad pelnas vežant runkelius į abu fabrikus turėtų būti panašus. Man bendradarbiauti su Kėdainių fabriku labiausiai patinka dėl to, kad jie niekada nevėluoja su atsiskaitymais ir kitų sutarties sąlygų visada besąlygiškai laikosi. Tiesa, dėl jų tenka nemažai pakovoti“, – sakė S. Jasulaitis.
Įprastai tokiu metu mūsų regione cukrinių runkelių ėmimo darbai jau būdavo gerokai įsibėgėję. Deja, šiemet dėl problemų Marijampolės cukraus fabrike ūkininkai ilgai buvo laikomi nežinioje, tad ir kasti saldžiųjų šakniagumbių niekas neskubėjo. |
Dar iki praėjusios savaitės pabaigos Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojai sunerimę sekė, kaip pasibaigs teismo procesai tarp UAB „Žvalguva“ ir Marijampolės cukraus fabriką valdančios UAB „Lietuvos cukrus“. Ketverius pastaruosius metus vyravo praktika, kad didžioji dalis ūkininkų sutartis pasirašydavo būtent su UAB „Žvalguva“. Bendrovė įsipareigodavo iš žemdirbių nupirkti užaugintą derlių, o su jais, savo ruožtu, įmonė atsiskaitydavo ne tik pinigais, bet ir pačios gaminama produkcija: sėklomis, trąšomis bei įvairiomis augalų priežiūros priemonėmis. Taip buvo užtikrinamas sklandus atsiskaitymas, kurio ankstesniais metais trūkdavo. Pagal trišalę sutartį UAB „Žvalguva“ supirktus runkelius perdirbdavo Marijampolės cukraus fabrikas.
Deja, dar vasaros pabaigoje Marijampolės cukraus fabrike prasidėję neramumai įnešė didžiulės sumaišties tarp cukrinių runkelių augintojų bei perdirbėjų. Slovėnijoje sulaikius vieno didžiausių žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“, kuris buvo pagrindinis „Lietuvos cukraus“ akcininkas, vadovą Vidmantą Kučinską, teko skubiai ieškoti naujo įmonės valdytojo. Teismo sprendimu UAB „Lietuvos cukrus“ valdymą perėmė laikinasis administratorius – UAB „Insolvensa“.
Netrukus po to, kai buvo paskirtas laikinasis administratorius, nuspręsta nutraukti „Lietuvos cukraus“ restruktūrizavimą ir įmonei iškelti bankroto bylą. UAB „Insolvensa“ įgaliotasis atstovas Kęstutis Butkus paaiškino, kad iškelta bankroto byla nereiškia, jog stabdoma įmonės veikla. Jo teigimu, tai tiesiog teisinės formos pasikeitimas. Įsigaliojus teismo nutarčiai, įmonės valdymo funkcijas perima nemokumo administratorius, o akcininkų funkcijas – kreditoriai.
Atrodė, kad žinia apie paskelbtą bankroto bylą ūkininkams yra palanki. Toks sprendimas turėjo paspartinti runkelių perdirbimo pradžią. Vis dėlto šį teismo nuosprendį apskundė UAB „Žvalguva“, tad runkelių supirkimo sezono pradžia nusikėlė dar kuriam laikui.
Dar praėjusios savaitės pradžioje kalbinti mūsų rajono cukrinių runkelių augintojai tikino nežinantys, kada galės pradėti šių šakniagumbių kasimo darbus. Kai kurie iš jų apskritai nerimavo, kad juos gali tekti užarti, jei neaiškumai fabrike nesibaigs. Vis dėlto praėjusios savaitės viduryje daugelis ūkininkų į savo telefonus gavo žinutes, kad runkelius į fabriką jie galės vežti jau nuo spalio 13 d., t. y. nuo šiandien. Savaitės pabaigoje žemdirbiams buvo išsiuntinėti ir runkelių pristatymo grafikai. Kaip aiškino ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis, grafikai vėlavo dėl to, kad šiemet juos teko sudaryti rankiniu būdu, mat „Lietuvos cukraus“ administracija, pasikeitus valdytojams, prarado turėtą prieigą prie serverių.
„Žinome, kad fabriko ateitis buvo sprendžiama teismuose, todėl su nerimu sekėme, kuo viskas pasibaigs. Turime sutartis su UAB „Žvalguva“ ir laukiame, kada galėsime išvažiuoti į laukus. Technika jau seniai tam paruošta“, – teigė Mažųjų Būdežerių kaime, Šeimenos seniūnijoje, 11 ha cukrinių runkelių auginantis Valdas Kisielius.
Sužinojęs apie nuo šiandien prasidedantį saldžiųjų šakniagumbių supirkimą vyras vylėsi, kad viskas vyks sklandžiai ir visi nesusipratimai liks praeityje.
Jeigu viskas vyks sklandžiai, Marijampolės cukraus fabrikas šiemet planuoja supirkti apie 250 tūkst. tonų cukrinių runkelių – panašiai tiek, kiek ir praėjusiais metais. Nemaža dalis šių šakniagumbių į Marijampolę atkeliaus iš Vilkaviškio rajono. Mūsų krašte auginama 1244 ha runkelių. Palyginti su ankstesniais metais, jų plotų šiek tiek sumažėję. Pernai rajone auginta 1505 ha, o užpernai – 1556 ha.
„Šiais metais runkelių derlius – kaip niekada geras. Manau, jog iš hektaro vidutiniškai pavyks prikasti ne mažiau nei po 70 tonų. Cukringumas taip pat turėtų būti tarp 17 ir 18 procentų. Tokie rodikliai labai džiugina. Neramina tik užsitęsusi runkelių supirkimo pradžia. Įprastai į fabriką savo užaugintą produkciją pradėdavome vežti dar rugsėjo pabaigoje. Blogiausia, kas gali atsitikti šiais metais, – šalnos ir staigus atlydys. Tokiu atveju iš runkelių liktų tik košė“, – baiminosi ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ administracijos vadovas Virginijus Mykolaitis. Varakiškės kaime, Pilviškių seniūnijoje, ūkininkaujantis vyras šiais metais augina apie pusšimtį hektarų saldžiųjų šakniagumbių.
Anot jo, užsitęsusi sezono pradžia neigiamų pasekmių gali turėti ir tiems žemdirbiams, kurie turi tam tikrų kreditorinių įsiskolinimų. Pirmąjį atsiskaitymą su žemdirbiais Marijampolės cukraus fabrikas ketino atlikti gruodžio 1 d., tačiau dabar jau abejojama, ar šis terminas nebus pavėlintas.
Palaimos kaime, Keturvalakių seniūnijoje, ūkininkaujantis Ramūnas Čėsna šiemet augina 80 ha cukrinių runkelių. Vyras pripažino, kad vėlesnė nei įprastai sezono pradžia jį šiek tiek neramina, tačiau padėties nedramatizavo. Anot jo, tai gali išeiti net į naudą, mat ilgiau dirvoje augantys runkeliai turėtų savyje sukaupti dar daugiau cukraus.
„Marijampolės cukraus fabriko situaciją nuolat seku, apie ją kalbamės ir su kitais ūkininkais. Bent jau mano pažįstami niekada nebuvo praradę vilties, kad viskas susitvarkys. Šiais metais runkelius šiek tiek puolė ligos, bet iš esmės derlius subrendo neblogas“, – teigė R. Čėsna.
Žemdirbys vylėsi, kad ateityje tokių problemų, kaip šiais metais, Marijampolės cukraus fabrikui pavyks išvengti ir jis saldžiuosius šakniagumbius galės auginti dar ne vienus metus.
„Runkeliams skirtas žemes bet kada galima užsėti kitomis kultūromis. Iš tikrųjų tai nėra kažkoks labai pelningas verslas, tačiau cukriniai runkeliai labai gerai pasitarnauja tuo, kad dviem mano ūkyje dirbantiems žmonėms darbo pakanka iki vėlyvo rudens. Juk jiems irgi gyventi iš kažko reikia. Tai – mums visiems savotiškas užimtumas. Be to, runkelių augintojai visada gali mėgautis žiemos sportu ir purvo voniomis“, – juokėsi R. Čėsna.
Karalių kaime, Šeimenos seniūnijoje, gyvenanti Ingrida Rudaitienė augina apie 20 ha cukrinių runkelių. Jos teigimu, pernykštis derlius buvo geresnis, tačiau ir šiais metais runkeliai užderėjo visai neblogi. Marijampolės cukraus fabriko problemos moters nė kiek nejaudina – ji jau ne vienus metus užaugintą produkciją veža į Kėdainių cukraus fabriką.
„Anksčiau bendradarbiaudavome su Marijampolės fabriku, tačiau nuolatinės problemos su atsiskaitymais privertė sudaryti sutartį su Kėdainių fabriku. Dėl to esame labai patenkinti“, – teigė I. Rudaitienė.
Ne vienus metus į Kėdainių cukraus fabriką savo užaugintą produkciją veža ir Pilviškių seniūnijoje, Stirnėnų kaime, ūkininkaujantis Stasys Jasulaitis. Tiesa, į Lietuvos viduryje esantį miestą jis planuoja pristatyti tik maždaug pusę užaugintos produkcijos. Iš viso šiais metais vyras augina net 150 ha cukrinių runkelių.
„Kėdainiuose runkelių supirkimas vyksta jau kelias savaites. Esu ten išvežęs kelis šimtus tonų. Kol kas vidutiniškai prikasu apie 60 tonų iš hektaro, bet tikruosius skaičius bus galima pasakyti tik sezonui pasibaigus. Runkelių cukringumas siekia 17, 3 proc.
Su Kėdainių fabriku sudaryta sutartis yra kiek kitokia nei su Marijampolės. Kėdainių fabrikui esu paskyręs 75 ha auginamų plotų. Jiems visai nesvarbu, ar iš jų kasiu po 50 ar po 100 tonų. Marijampolėje sutartys sudarinėjamos būsimam runkelių kiekiui.
Vienintelis Kėdainių fabriko minusas yra tas, kad ten reikia pristatyti šiek tiek didesnio cukringumo runkelius nei į Marijampolę“, – paaiškino S. Jasulaitis.
Maždaug 30 metų šiuos šakniagumbius auginantis vyriškis pasakojo anksčiau į Marijampolės cukraus fabriką runkelių apskritai neveždavęs. Situacija pasikeitė, kai atsirado galimybė sutartį pasirašyti ne su pačiu fabriku, o su UAB „Žvalguva“. Ūkininko teigimu, ši įmonė įnešė aiškumo ir patikimumo.
Dabartinė Marijampolės cukraus fabriko situacija S. Jasulaitį taip pat šiek tiek neramina, tačiau jis tikisi, kad tai – laikini nesklandumai.
„Marijampolės cukraus fabriką metai iš metų lydi kokie nors nesklandumai. Kėdainiuose nieko panašaus nėra buvę. Nuo šių metų Kėdainių fabrikas net iš dalies kompensuoja cukrinių runkelių atvežimo kaštus, tad pelnas vežant runkelius į abu fabrikus turėtų būti panašus. Man bendradarbiauti su Kėdainių fabriku labiausiai patinka dėl to, kad jie niekada nevėluoja su atsiskaitymais ir kitų sutarties sąlygų visada besąlygiškai laikosi. Tiesa, dėl jų tenka nemažai pakovoti“, – sakė S. Jasulaitis.
Publikuota: 2020-10-19 08:14:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|