|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2020-10-08 16:27
Nežalingo rūkymo būdo nėra, o norint greičiau ir lengviau mesti rūkyti pirmiausia vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.„Santarvės“ archyvo nuotr.
Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi. Rūkant kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ir ne tik silpnina imuninę sistemą bei nusėda kvėpavimo takuose, bet taip pat pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio. Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kurie galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas, kaip infarktas ar insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą. Kai asmuo jau serga sunkia įsigalėjusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai. „Didelį nerimą kelia, kad elektronines cigaretes rūko vaikai ir paaugliai, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiesiems“, – pastebi V. Andrejevaitė. Anot medikės, nors Lietuvoje neturime specializuotus kursus metantiesiems rūkyti baigusių specialistų tinklo, šeimos gydytojai, psichiatrai ir psichoterapeutai tikrai gali padėti. Pastebima, jog nesvarbu, kiek laiko ir ką žmogus rūko, norėdamas mesti rūkyti turėtų nors tris mėnesius vartoti gydytojo išrašytus vaistus, kurių pirmasis pasirinkimas yra vareniklinas arba sudėtinė nikotino terapija – pleistrai ir kramtomoji guma, purkštukas arba bupropiono tabletės. „Turbūt lengviausias kelias yra kreiptis į šeimos gydytoją dėl vareniklino recepto, nes šitas vaistas šiuo metu efektyviausiai mažina rūkymo nutraukimo simptomus ir malšina norą užsirūkyti. Ypač patogu tai, kad dvi savaites galima ir rūkyti, ir vartoti tabletes. Tokiu būdu palaipsniui pajaučiamas vaisto poveikis ir po truputį pasiruošiama pirmajai nerūkymo dienai“, – pataria V. Andrejevaitė. Be to, itin reikšmingą pagalbą įveikiant mąstymo klaidas ir mokantis naujų pasirūpinimo savimi būdų gali suteikti ir kognityvinės elgesio terapijos specialistai psichoterapeutai. „Rekomenduojamos nors šešios konsultacijos, per kurias patyrinėsite, kaip jūsų mintys veikia jūsų elgesį ir emocijas, kokios mąstymo klaidos ir gyvenimo taisyklės sukelia kentėjimą, kaip mažais žingsneliais tvarkytis ir jaustis geriau. Jei turite galimybę, lankykite metančiųjų rūkyti grupę, nes grupės narių palaikymas ir patirtys bei grupei pasakomas asmeninis įsipareigojimas nerūkyti didina šansus sėkmingai mesti“, – teigia V. Andrejevaitė. Ekspertai pastebi, kad prieš pradėdami pokyčius turėtumėte užduoti sau klausimus, kurie padėtų suprasti, kokią naudą gaunate iš dabartinio elgesio (rūkymo) ir kokią naudą gautumėte, jei tai pakeistumėte ir galiausiai mestumėte rūkyti. „Paklauskite savęs, kas Jus paskatino galvoti, jog verta keisti elgesį. Kas dabartinėje situacijoje kelia didžiausią susirūpinimą? Ko norėtumėte, kad pasikeistų per artimiausią mėnesį, po 3 mėnesių, po metų? Dėl kokio aukštesnio tikslo ar vertybės sutinkate išbūti diskomfortą, tai yra keisti elgesį – įsipareigoti neberūkyti?“ – pataria V. Andrejevaitė. Taip pat svarbu keisti ne tik savo mąstymą, bet ir rutiną, sumažinti stresą, vartoti daug vandens ar kitokių skysčių, stengtis nukreipti savo mintis nuo rūkymo darant kažką malonaus. Kad ir kaip būtų, neretai rūkymo nutraukimo procese motyvacija kinta, grįžta mintys ir emocijos, skatinančios užsirūkyti. „Tokiu sunkiu metu ypač svarbu atsiminti formulę, kad mūsų mintys nėra faktai, o tam tikros taisyklės, pavyzdžiui, „šiandien nerūkau“, „po metimo datos – nė dūmelio“, gali labai stipriai padėti išgyventi itin svarbų trijų mėnesių laikotarpį, nes tuo metu smegenys tarsi „atpratinamos“ rūkyti. Net 70 proc. metusiųjų rūkyti patiria atkrytį po trijų mėnesių, todėl svarbu suprasti, kad tai yra ligos eigos dalis, ir patyrusiajam atkrytį svarbiausia vėl sugrįžti prie nerūkymo plano ir jo laikytis, kol galiausiai pasiseka“, – teigia V. Andrejevaitė. Užsk. 2366
Galerija: Rinkis gyvenimą
Publikuota: 2020-10-08 16:27:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|