Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-10-08 15:55

---

Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.

Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis.

„Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – daryti įtaką žmonių nuostatoms ir elgesiui“, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. N. Maliukevičius. Todėl kiekvienam Lietuvos gyventojui aktualu žinoti, kaip veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS).



Kur gauti patikimos informacijos?

Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustato, kaip Lietuvos žmonės būtų perspėjami apie galimą pavojų. Astravo AE vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui ir Lietuvos piliečiams, todėl rengiamasi net ir kritiškiausiam atvejui.

Kaukiančios sirenos, trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, Lietuvos radijo ir televizijos transliuojama informacija yra svarbiausios Lietuvos gyventojų informavimo sistemos dalys.

„Išgirdę apie pavojų, būtinai įsijunkite Lietuvos radiją ir televiziją. Kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasklidusi informacija gali būti neteisinga ir net klaidinanti, todėl bet kokią iš aplinkinių žmonių išgirstą ar internete perskaitytą žinią derėtų patikrinti palyginant ją su valstybės institucijų pranešimais, skelbiamais oficialiose jų svetainėse arba per visuomeninį transliuotoją ir kitus nacionalinius kanalus“, – gyventojams pataria dr. N. Maliukevičius.

Gyventojų apsaugos plane taip pat nurodyta, kad vietovėse, kuriose nėra sirenų ir galimybių panaudoti kitų perspėjimo sistemų, žmonės būtų perspėjami ir informuojami apie skubius apsaugomuosius veiksmus išsiunčiant policijos, ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transporto priemones. Numatytos ir kitos informavimo galimybės – lauko švieslentėse, interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Norint tinkamai apsisaugoti nuo pavojaus, nelaimės atveju kiekviena minutė yra svarbi, todėl, pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos dr. Eglės Vileikienės, gyventojai turėtų užsitikrinti, kad jų mobiliuosius telefonus galėtų pasiekti GPIS pranešimai apie pavojų.

„Dalis žmonių jau spėjo įsidėmėti perspėjančius pranešimus apie smarkaus vėjo pavojų ir supranta informacijos naudą. Ši sistema būtų naudojama ir tokiu atveju, jeigu Astrave įvyktų incidentas“, – aiškina dr. E. Vileikienė.



Įjunkite korinio transliavimo funkciją savo telefone

Vis dėlto ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, VRM duomenimis, dar nėra girdėję apie GPIS.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad mobiliuosius telefonus turi dauguma Lietuvos gyventojų, tačiau ne visuose telefonuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija, kuri leidžia gauti nemokamai GPIS siunčiamus pranešimus.

„Ministerijos užsakymu periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad tik maža dalis gyventojų patys nusistato telefonus, kad galėtų gauti nemokamą pranešimų paslaugą. Dažniausiai be paslaugos lieka vyresnio amžiaus žmonės, todėl verta kreiptis į jaunesnius giminaičius, kurie sureguliuotų telefono nustatymus ir įjungtų korinio transliavimo funkciją. Kitaip tariant, vaikai ir anūkai galėtų padėti seneliams gauti informaciją ir nepaliktų jų technologiškai atskirtų, jeigu atsitiktų nelaimė“, – atkreipia dėmesį VRM patarėja dr. E. Vileikienė.

Savo ruožtu dr. N. Maliukevičius rekomenduoja nueiti į mobiliojo ryšio operatorių salonus ir tiesiog paprašyti darbuotojų sutvarkyti telefono nustatymus.

Įspėja neužkibti ant melo kabliuko

VRM tyrimo duomenimis, jaunimas yra linkęs gauti informaciją iš socialinių tinklų, o vyresnio amžiaus auditorija labiau pasikliauna radiju, televizija ir spauda.

Politologas dr. N. Maliukevičius įspėja, kad susiklosčius krizinėms situacijoms svarbu neužkibti ant kabliuko gandų ir melagienų, kurie ypač plinta socialiniuose tinkluose.

„Per krizes reikia atidžiai sekti oficialią informaciją iš oficialių valstybės institucijų, naudotis patikimais viešosios informacijos kanalais. Net ir radijo imtuvas atokiame vienkiemyje gali būti tas svarbus švyturys, kuris padės išvengti pavojaus ir susiorientuoti, ką daryti. Visuomeninis transliuotojas yra įpareigotas nuolat informuoti gyventojus, jeigu patenkame į krizinę situaciją“, – sako pašnekovas.



Interneto svetainė, kurią būtina aplankyti kiekvienam

Kalbinti ekspertai nurodo, kad interneto puslapyje www.lt72.lt gyventojai gali rasti daugiau informacijos, kaip savo telefone nustatyti korinio transliavimo funkciją. Taip pat vertėtų susipažinti su Radiacinės saugos centro rekomendacijomis, kaip elgtis, jei atominėje elektrinėje Baltarusijoje atsitiktų avarija.

Pažymėtina, kad ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirta interneto svetainė www.lt72.lt yra sukurta remiantis geriausia tarptautine praktika.



Užsk. 2327

Galerija: Sustiprink imunitetą

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---