„Santaka“ / Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-10-05 16:59

Dalinkitės:  


Daiva Razmuvienė teigia, kad negalime nesureikšminti šio viruso grėsmės ir privalome sąmoningai laikytis visų valdžios rekomendacijų bei nurodymų.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa


Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones.

Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė.



Kilmė – vis dar neaiški

Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų.


Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė.



Pagrindiniai saugumo principai

Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, persirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą.

Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis.

„Koronavirusas plinta lašeliniu būdu per orą, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėda ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad lašeliniu būdu per orą plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.




Piliečių sąmoningumo ir atsakomybės stoka

Lyginant su Lietuva, daugelis šalių ir atskirų miestų vis dar laikosi griežtesnių saugumo taisyklių: kai kuriuose Prancūzijos regionuose kaukių nešiojimas ir dezinfekcinių priemonių naudojimas yra privalomas, Briuselio mokyklose reikalaujama dėvėti kaukes, o Portugalijoje į aukštesnio lygio restoranus klientai įleidžiami tik tuomet, kai nusiplauna ne tik rankas, bet ir kojas.

„Man kelia nuostabą tai, kad lietuviai, išvažiavę svetur, laikosi visų reikalavimų, tačiau grįžę į gimtinę piktinasi ir, kartais atrodytų, negerbia priimtų priemonių. Pavyzdžiui, kai Skandinavijoje žmonėms yra kažkas rekomenduojama, jie tai priima kaip taisyklę, o jeigu pas mus kažkas yra rekomenduojama, – iškart kyla klausimas dėl rekomendacijos termino išaiškinimo“, – svarsto D. Razmuvienė.

Visuomenėje pasigendama pačių žmonių atsakomybės ir galima tik pasvarstyti apie tai, kad jeigu piliečiai dar labiau atsipalaiduos ir nesilaikys rekomendacijų, tikėtina, jog atšalus orams ir visiems suėjus į uždaras patalpas viruso plitimas bus dar didesnis.



Svetur gyvenančios tautietės pastebėjimai

Vokietijoje gydytoja rezidente dirbanti Aušrinė Radišauskaitė pasakoja, kad vos tik pasklidus žinioms apie koronaviruso įsibėgėjimą Europoje visoje šalyje kasdienybė pradėjo labai greitai keistis ir atsirado begalė naujų taisyklių.


„Maždaug nuo kovo mėnesio ligoninėse, o po to ir viešosiose vietose buvo nurodyta privalomai nešioti kaukes, dezinfekuoti rankas. Į parduotuves negalima įeiti be kaukių, asmenims, nedezinfekavusiems rankų ir nepasiėmusiems pirkiniams skirtų vežimėlių – tokiu būdu stengiamasi reguliuoti vartotojų srautus ir padėti laikytis atstumo. Kaip pirkėjai laikosi tokių reikalavimų, labai kruopščiai stebi tiek patys darbuotojai, tiek ir apsaugos personalas“, – tvirtina A. Radišauskaitė.

Lėro miesto klinikoje dirbanti mergina mano, kad šios šalies gyventojai yra sąmoningi, bendruomeniški ir besilaikantys valdžios nustatytų taisyklių.

„Žinoma, akivaizdu ir normalu yra tai, kad žmonės yra pervargę nuo šios situacijos, bet vis dėlto į viską žiūri atsakingai ir griežtai laikosi valdžios nustatytų taisyklių. Jeigu nedėvėsi kaukės, niekaip nepavyks patekti į viešomis laikomas vietas, pavyzdžiui, į kavines. Be to, dar būsi pamokytas, paprotintas ar netgi išvytas lauk“, – pasakoja A. Radišauskaitė.



Užsk. 2258





Galerija: Projektas




Publikuota: 2020-10-05 16:59:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai