„Santaka“ / Kandidatai į Seimo narius prisistatė rajono verslininkams / Seimo rinkimai 2020

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka visus apdailos darbus Marijampolės apskrityje. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-10-26 15:08:38

Išsinuomuotų butą Vilkaviskyje. Tel. 8 648 26 355.
Galioja iki: 2020-10-31 08:16:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Seimo rinkimai 2020

Dalinkitės:  


Susitikime Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre dalyvavo kandidatai į Seimo narius (iš kairės) Algirdas Butkevičius, Goda Krukauskienė, Vytautas Lekešius, Egidijus Papečkys, Daiva Riklienė ir Kęstutis Smirnovas.

Autorės nuotr.


Kandidatai į Seimo narius prisistatė rajono verslininkams

Dangyra APANAVIČIENĖ


Artėjant parlamento rinkimams rajono verslininkai pirmieji Vilkaviškyje surengė susitikimą su kandidatais į Seimo narius. Politikai pripažino, kad ir jiems tai buvo pirma proga visiems kartu susitikti, o kai kuriems – ir susipažinti.



Korektiška diskusija

Susitikimą su Seimo nario mandato Vilkaviškio vienmandatėje rinkimų apygardoje siekiančiais politikais suorganizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Vilkaviškio atstovybė. Padiskutuoti verslui aktualiomis temomis buvo pakviesti visi septyni kandidatai. Neatvyko tik vienas – Darbo partijos atstovas Vilius Krivickas iš Marijampolės. Likusieji šeši – Algirdas Butkevičius (Lietuvos žaliųjų partija), Goda Krukauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Lekešius (Krikščionių sąjunga), Egidijus Papečkys (Liberalų sąjūdis), Daiva Riklienė (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – į kvietimą atsiliepė.

Diskusiją, kuri vyko dalykiškai ir korektiškai, vedė gerai verslo reikalus žinantis KPPAR Marijampolės skyriaus vadovas Evaldas Ulevičius. Kiekvienam pasisakymui jis skyrė po porą minučių.




Apie save

Susitikimo pradžioje kandidatai prisistatė, trumpai akcentavo svarbiausias savo rinkimų programų nuostatas.

G. Krukauskienė, D. Riklienė, E. Papečkys, K. Smirnovas daugiau papasakojo apie save, baigtus mokslus, įgytą politinę ir darbo patirtį, visuomeninę veiklą.

Kiti kandidatai dėmesio savo asmeniui beveik neskyrė, iškart perėjo prie rinkimų aktualijų.

V. Lekešius, prisistatęs kaip penktos kartos vilkaviškietis ir gerai pažįstantis savo rajoną, akcentavo savivaldos atitolimą nuo gyventojų. Kaip pagrindinį uždavinį priartinant prie žmonių savivaldą jis įvardijo tarybų seniūnijose įsteigimą.

A. Butkevičius sakė, jog jį liūdna faktas, kad pagal užsienio investicijų pritraukimą Vilkaviškio rajonas yra tik 51-oje vietoje tarp 60 savivaldybių, o pagal žmonių gaunamus atlyginimus – net 56-oje. Taip, anot Seimo nario, būti negali.



Siūlė įvairias priemones

Paklausti, kaip reikėtų mažinti regionų atskirtį ir į rajonus pritraukti daugiau investicijų, pirmiausiai visi politikai akcentavo, kad tai iš tiesų yra rimta problema.

G. Krukauskienė apgailestavo, kad lig šiolei nerasta recepto šiai problemai išspręsti. Politikė teigė, jog partija, kuriai ji atstovauja, yra numačiusi keletą konkrečių žingsnių regioninei atskirčiai mažinti, ir vienas iš jų – vakarietiško lygio viešųjų paslaugų standarto įvedimas. Kitaip tariant, konservatoriams atėjus į valdžią regionų žmonėms, kad ir kur jie gyventų, būtų sudarytos sąlygos ne daugiau kaip per 30 minučių pasiekti gydymo, švietimo, kultūros ir kitas svarbiausias įstaigas bei gauti būtinąsias paslaugas. Taip pat būtų investuojama į kokybišką mobilumą, gerinama infrastruktūra ir užtikrinamas greitas bei sėkmingas susisiekimas regionų viduje.


E. Papečkio teigimu, liberalai į regionų atgaivinimą žvelgia per savivaldos prizmę – kuo daugiau biudžeto lėšų ir investicijų jie nukreiptų regionų savivaldybėms, nes būtent jos geriausiai žino, kam ko labiausiai reikia. Pasak politiko, negalima investuoti vien tik į pastatus – būtina siekti finansinės grąžos.

Nuomonei, kad savivaldybėms reikia suteikti daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, pritarė ir K. Smirnovas. Jis teigė, kad valdantieji pasirengę skatinti investuotojus, kuriančius naujas darbo vietas regionuose.

D. Riklienė kalbėjo apie investavimą į gamybinių darbo vietų kūrimą, valstybinio banko steigimo būtinybę, Lietuvos inovacijų agentūros, kuri teiktų visapusišką pagalbą verslui, atsiradimą ir ryžtingai pasisakė prieš socialines išmokas, kurios neskatina žmonių dirbti.

A. Butkevičius kaip vieną iš priemonių atsigauti rajonui paminėjo būtinybę Vilkaviškyje įkurti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos filialą. Parlamentaro nuomone, Regioninės plėtros taryba turėtų dirbti efektyviau, veikti kartu su verslu, o ūkininkams politikas siūlo rinktis kooperacijos kelią: steigti bendras skerdyklas, pašarų gamybos įmones ir kt.


O štai V. Lekešius regionų atskirtį vertinąs netgi kaip privalumą. Pasak jo, reikia džiaugtis gražia Sūduvos gamta, švaresne aplinka, šalia esančia Lenkija su dideliu gyventojų skaičiumi. „Turime išnaudoti šį potencialą ir plėtoti turizmą“, – sakė V. Lekešius ir kaip pagrindinį akcentą įvardijo Vištytį, kuris, jo nuomone, turi visas galimybes tapti kurortiniu miesteliu. „Atgis Vištytis, atgis ir visas Vilkaviškio rajonas“, – pabrėžė kandidatas.



Visi pritarė, kad jauną verslą remti reikia

Kai diskusijos vedėjas E. Ulevičius paprašė politikų pakomentuoti, kaip, jų supratimu, reikėtų skatinti ką tik susikūrusį verslą, V. Lekešius teigė, kad ir šį klausimą jis vertina kitaip. Jo įsitikinimu, labiau reikėtų galvoti ne kaip sukurti darbo vietą, o kur pagamintą produkciją realizuoti. Todėl, pasak politiko, labai svarbu ieškoti rinkų, savivaldybėms daugiau bendradarbiauti su didžiaisiais šalies miestais, rengti muges, kad kuo plačiau būtų skleidžiama žinia apie tai, kas mūsų rajone auginama, gaminama ir siūloma parduoti.


Straipsnio video:





E. Papečkio nuomone, pradedančiuosius verslininkus kuriam laikui reikėtų atleisti nuo mokesčių. Tokios pat nuomonės buvo ir A. Butkevičius. D. Riklienė priminė Savivaldybės teikiamą paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, o K. Smirnovas kalbėjo apie valstybės vykdomas paramos verslui programas, kurios bus tęsiamos ir toliau. G. Krukauskienė taip pat vardijo konkrečias paramos priemones, kurias po rinkimų įgyvendintų jos atstovaujama partija.



Daugiau atsakomybės valstybei

Pataikavimo verslininkams gaidelė nuskambėjo diskutuojant apie valdžios sprendimus, įpareigojančius įmones savo darbuotojams mokėti už vadinamuosius mamadienius, pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, išeitines išmokas.

Politikai kalbėjo, kad palyginti liberalus dabartinis Darbo kodeksas darbdavių atžvilgiu galėtų būti dar laisvesnis. O šalyje gerėjant ekonominei situacijai „didžiąją socialinės politikos dalį vertėtų perkelti viešiesiems finansams“. Kitaip tariant, valstybė turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir iš verslo perimti didesnę socialinių išmokų dalį.

Santūriau dėl Darbo kodekso liberalizavimo pasisakė valdančiajai daugumai Seime priklausantis K. Smirnovas. Jis pasidžiaugė, kad verslas solidariai su valstybe dalijasi atsakomybe bei finansine našta ir gyrė tas įmones, kurios papildomai skatina savo darbuotojus.




Atsakymo dėl mokesčių skirtumo politikai nežinojo

Naivu būtų tikėtis, kad prieš rinkimus politikai žadėtų didinti mokesčius. Taigi paklausti, ar reikėtų suvienodinti mokesčius individualia veikla užsiimantiems asmenims, kurie dabar valstybei mokesčių moka kur kas mažiau, nei įmonės, beveik visi politikai tam nepritarė.

D. Riklienė pasisakė už mokesčių naštos mažinimą iš esmės ir labiau palaikė individualia veikla užsiimančius žmones, nes jie, pasak kandidatės, susikuria sau darbo vietas, išlaiko šeimas ir neprašo pašalpų. K. Smirnovas taip pat teigė, jog reikia palaikyti žmones, dirbančius sau, o įmonėms patarė su privatininkais konkuruoti darbų kokybe, garantija ir prestižu.

A. Butkevičiaus nuomone, siekiant skatinti verslą kurtis regionuose, mokesčių suvienodinimas stambioms įmonėms ir individualia veikla užsiimantiems asmenims būtų neteisingas sprendimas. Pastariesiems mokesčių tarifai, A. Butkevičiaus teigimu, turi likti mažesni.

G. Krukauskienė teigė, kad partija didinti mokesčių neplanuoja, galbūt tik galvotų pakelti turto ir aplinkosaugos mokesčių tarifus, kurie Lietuvoje yra mažesni nei kitose ES šalyse. Prieš bet kokį mokesčių didinimą pasisakė V. Lekešius. Tačiau liberalų atstovas E. Papečys buvo įsitikinęs, kad Lietuvoje visi privalo mokėti vienodus mokesčius.


Pastarajai nuomonei pritarė ir salėje sėdėję verslininkai – įmonių vadovai. Jie teigė, kad nelygi konkurencinė kova iškreipia rinkos dėsnius, o valstybės biudžetas netenka milžiniškų sumų. Verslininkai tiesiai šviesiai klausė valstybę valdyti pretenduojančių politikų, ar šie įsivaizduoja, kaip sunku sąžiningai dirbančioms įmonėms konkuruoti su mažus mokesčius valstybei mokančiais privatininkais. Ar jie bent žino, kiek pinigų turi uždirbti įmonė, kad galėtų pagal darbo sutartį dirbančiam savo darbuotojui atlyginimo į rankas sumokėti 1000 eurų, ir kiek tai kainuoja individualia veikla užsiimančiam verslininkui?

Deja, atsakymo į šį klausimą neturėjo nė vienas kandidatas, tad atsakyti teko pačiam klausimą uždavusiam verslininkui Linui Dubickui.

Diskusijoje dalyvavę politikai (išskyrus A. Butkevičių, kuris nuomonės neišsakė, nes iš renginio išėjo kiek anksčiau) nežinojo, kad privačia veikla užsiimančiam verslininkui pakanka užsidirbti daugiausiai iki 1300 eurų, kad po mokesčių jam liktų 1000 eurų, tačiau kad tokią sumą atlyginimo gautų žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį, įmonė iš viso turi sumokėti net 2300 eurų.

Diskusijai baigiantis verslininkai kandidatams į Seimą uždavė ir daugiau konkrečių klausimų, tačiau į kai kuriuos iš jų (pavyzdžiui, apie nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, laisvosios ekonominės zonos operatorių „apetito“ pažabojimą, kt.) sulaukė tik aptakių atsakymų.




Galerija: Debatai




Publikuota: 2020-09-25 15:20:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekėjai ieško priemonių kainoms mažinti
* Kaime ūkininkai įžvelgia tik privalumus
* Iš mėgėjų į profesionalus: „Perlas“ pradeda sezoną NKL
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės prastėjant situacijai dėl COVID-19?
Viešose vietose ypač saugausi.
Daugiau būnu namuose.
Dirbu iš namų.
Gyvenu kaip gyvenau.



Kalbos patarimai

Ar sakytina kreiptis adresu?
Pasakymas kreiptis adresu taisyklingas. Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis. Prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas