„Santaka“ / Skubiosios medicinos gydytoja nuo streso atsipalaiduoja sportuodama / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Gydytoja Eglė Ragaišytė nuolat gilina žinias ir svajoja pabaigti echoskopijos kursus.

Asmeninio albumo nuotr.


Skubiosios medicinos gydytoja nuo streso atsipalaiduoja sportuodama

Toma BIRŠTONĖ


„Kai grįžtu namo, tikrai sunku negalvoti apie darbą ir atsipalaiduoti. Vis dėlto sunkiausia rasti tinkamus žodžius pranešti, jog padarėme viską, bet išgelbėti gyvybės nepavyko“, – sakė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja Eglė Ragaišytė.



Dėkinga savo mokytojams

Dar besimokydama tuometėje Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje E. Ragaišytė suprato, jog ją traukia gamtos mokslai – chemija, biologija. Puikiai išlaikiusi brandos egzaminus mergina svajojo apie įdomų darbą ir ilgai svarstė, kokias studijas – medicinos ar biochemijos – pasirinkti. Pildydama prašymą atsitiktinai pirmu numeriu ji įrašė mediciną ir dėl šio savo veiksmo dabar nė kiek nesigaili.

Jaunoji medikė negailėjo gražių žodžių ją ruošusiems mokytojams Vilijai Paškauskienei, Juditai Paškauskienei, Janinai bei Zigmui Vasaičiams ir džiaugėsi, jog mokykloje gavo stiprius pagrindus.

„Mitas, kad kaimo mokykloje mokytis lengviau ir ten pedagogai mokinius egzaminams paruošia prasčiau.Viskas priklauso nuo moksleivių: jei jie mokysis, egzaminus išlaikys ne prasčiau nei gyvenantieji didmiesčiuose. Mokiniai neįvertina to, jog mažoje kaimo mokykloje jie gauna daugiau pedagogų dėmesio“, – kalbėjo E. Ragaišytė.


Sužavėjo praktika

Studijų metais internatūrą atlikusi Vilkaviškio ligoninėje mergina buvo sužavėta vietos medikų darbo. Gydytoja ir dabar puikiai pamena, kai į ligoninę buvo atvežtas žmogus su durtine žaizda širdyje. Medikai puikiai susidorojo su užduotimi: pacientą sėkmingai operavo ir išgelbėjo gyvybę.

Per pusę metų, kol truko praktika, būsimajai gydytojai reikėjo susipažinti su visais Vilkaviškio ligoninės skyriais ir jų darbo specifika. Labiausiai ji žavėjosi Priėmimo-skubiosios pagalbos ir Radiologijos skyrių medikų darbu.

„Per praktiką teko dalyvauti keliose operacijose, bet supratau, kad ši sritis manęs nedomina. Džiaugiuosi, kad Vilkaviškio ligoninės medikai buvo supratingi ir leido daugiau laiko praleisti Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje bei gilinti žinias šioje srityje“, – pasakojo E. Ragaišytė.

Praktikos Eglė įgijo ir užsienyje: 5 savaites stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ohajo valstijos Sinsinačio universitetinėje ligoninėje. Didžiausią įspūdį jai paliko tai, jog į iškvietimus vyksta ne tik medikai, bet ir ugniagesiai gelbėtojai. Jie ne tik išlaisvina prispaustus žmones, bet ir patys suteikia pirmąją pagalbą, nes yra įgiję paramediko kvalifikaciją.


Greita reakcija ir didelis darbo krūvis

Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Eglė pasirinko Skubiosios medicinos rezidentūrą ir pradėjo dirbti LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje gydytoja rezidente. Vėliau įsidarbino Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, LSMU Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje ir Druskininkų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje.

„Nors internatūroje mane žavėjo radiologo-echoskopuotojo specializacija, vis dėlto nenorėjau visą dieną praleisti tamsiame kabinete. Man patiko bendrauti su žmonėmis, greitai reaguoti į situacijas“, – pasakojo E. Ragaišytė.

Pasak Eglės, mediko darbas reikalauja begalinės kantrybės, nes tenka kovoti ne tik su pacientus užklupusiomis sveikatos problemomis, bet ir su pačiu savimi. Kiekvieną dieną laukia ypač didelis krūvis. Į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių per dieną kreipiasi 200–250 žmonių, todėl reikia greitai rasti sprendimus ir prisiimti atsakomybę.

„Medikams labiausiai reikia išmokti kovoti su stresu, nes darbe susiduriame ne tik su pacientų sveikatos problemomis, bet ir su ligonių artimųjų spaudimu. O sunkiausia yra pranešti diagnozę, ypač ligų, kurios sunkiai arba visai neišgydomos. Tokiais atvejais jautiesi bejėgė“, – pasakojo E. Ragaišytė.


Sudėtingos situacijos

E. Ragaišytė supranta, jog riba tarp gyvybės ir mirties itin plona – kiekviena klaida sukelia daug streso tiek pacientų artimiesiems, tiek pačiai medikei.

Nors kiekvieną dieną tenka kovoti dėl žmonių gyvybių, tačiau sunkiausias ir įdomiausias darbas, pasak jos, yra Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Medikė džiaugėsi, kad į iškvietimus su ja vyksta stipri komanda: paramedikas-greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas ir slaugytojas.

„Prieš keletą mėnesių gavome iškvietimą. Vidutinio amžiaus vyras skundėsi krūtinės skausmu, sunkiai kvėpavo. Kai nuvykome, jis mus įsileido, bet tuoj pat prarado sąmonę. Turėjome reaguoti greitai. Ant krūtinės lipinome specialius elektrodus ir pastebėjome, kad virpa širdies skilvelis. Skubiai defibriliavome ir gabenome žmogų į gydymo įstaigą. Atlikus elektrokardiogramą paaiškėjo, jog ištiko miokardo infarktas. Skubiai nugabenus į specializuotą skyrių, žmogui buvo atliktos tam tikros procedūros, jo gyvybė išgelbėta. Tokiomis akimirkomis supranti, jog dirbi ne be reikalo“, – apie darbo subtilybes pasakojo gydytoja.

Pasak E. Ragaišytės, mediko profesija reikalauja nemažai psichologinių žinių. Pagalbos besikreipiantys vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi vieniši ir jiems trūksta bendravimo. Kartais nuoširdus pokalbis pacientui būna tarsi geriausia dovana.

Kai koronavirusas pradėjo plisti Lietuvoje, E. Ragaišytė su kolegomis dirbo ypatingu režimu. Žmonių srautai buvo kiek sumažėję, bet dabar viskas „grįžta bumerangu“. Pastaruoju metu į gydymo įstaigą kreipiasi daug pacientų, kurių ligos progresavo ir žmonių sveikatos būklė yra itin prasta.

Primena, kad duoti kyšį yra nusikaltimas

Gydytoja Eglė džiaugėsi, kad korupcija medicinoje mažėja. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, ypač vyresnio amžiaus, bando gydytojui duoti vokelį su pinigais, nes jie įsitikinę, kad apžiūra vyks geriau ir greičiau. Todėl neretai pacientams tenka priminti apie jiems gresiančią atsakomybę už siūlomą kyšį.

Pasak Eglės, dauguma jaunosios kartos medikų yra kategoriškai nusiteikę prieš bet kokias korupcijos apraiškas ir kyšių neima.

„Kai žmogus staiga suserga, jis būna pasiryžęs padaryti bet ką, kad tik greičiau atsikratytų skausmų. Tačiau joks medikas savo darbo neatliks geriau, jeigu jo kišenėje atsiras papildomų pinigų. Kodėl niekas papildomai neatsidėkoja pardavėjoms? Jos irgi sunkiai dirba. Tikiuosi, kad kartų kaita įvyks ir abi pusės – tiek medikai, tiek pacientai – supras, kad šešėlinė ekonomika turi išnykti“, – teigė E. Ragaišytė.


Aktyvios sportinės veiklos

Po įtemptos darbo dienos E. Ragaišytė jėgas ir vidinę ramybę atgauna sportuodama. Laisvalaikiu Eglė bėga maratonus, ilgas distancijas įveikia dviračiu.

Beveik prieš trejus metus mergina išmoko plaukti. Ji lankė privačias pamokas, vėliau mokėsi pas triatlonininką Tautvydą Kopūstą. Kai tik turi laiko, Eglė dalyvauja plaukimo varžybose.

Laiką leisdama gimtajame Vištytyje medikė nusprendė išbandyti savo jėgas ir į darbą mynė dviračiu. Daugiau nei 120 kilometrų Eglė įveikė per keturias valandas. Tai ne ilgiausias atstumas, kurį teko įveikti medikei. Vasarą ji nusprendė dviračiu važiuoti iš Kauno į Juodkrantę, o ten pailsėjusi keletą dienų mynė atgal.

„Neatsimenu, kada su draugėmis gėriau kavą mieste, bet bėgiojau praėjusią savaitę. Kartais sugalvojame su draugais iš Kauno numinti į Kazlų Rūdą ar kitą miestą, išgerti kavinėje kavos ir grįžti atgal. Iš viso per metus dviračiu nuvažiuoju apie penkis tūkstančius, o nubėgu apie pusantro tūkstančio kilometrų“, – pasakojo mergina.



Galerija: gydytoja




Publikuota: 2020-09-23 09:17:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai