„Santaka“ / Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka visus apdailos darbus Marijampolės apskrityje. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-10-26 15:08:38

Išsinuomuotų butą Vilkaviskyje. Tel. 8 648 26 355.
Galioja iki: 2020-10-31 08:16:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Ūkininkas Ričardas Tamulis tikisi, kad gavus paramą augintinės Mėtos pienas galės virsti skaniu sūriu.

Jurgitos ULKIENĖS nuotr.


Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes


„Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti pateikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiesiems dar suskubti ir kreiptis šitos paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai.



Pradžia – viena karvė

R. Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios duodamas pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui karvių atsirado vis daugiau ir daugiau, – kalbėjo vyras. – Gal visi, kas skaitys mano pasisakymus, sakys: kam čia jas laikyti, juk neapsimoka. Bet mes rezgame mintį gauti paramą ir plėsti savo ūkį, statyti sūrinę.“ Ūkininkas sakė, jog šiuo metu melžia keturias karves, viena – užtrūkusi, todėl galbūt jau šio mėnesio pabaigoje jo laikomų pieninių karvių ūkis pasipildys dar viena telyčaite. Veterinaras kalbėjo, jog specialiai sėklino raguotąją augintinę geresne sėkla, kad gimtų geros veislės, pieningos palikuonės.


Anksčiau pieną priduodavęs supirkimo punkte, dabar pienininkas sakė kol kas to nedarąs, nes neapsimoka. Kol turės galimybę perdirbti pieną savo sūrinėje ir prekiauti produkcija, pašnekovas sakė pieną sunaudojantis savo ūkyje – sugirdo veršeliams ir jaučiams. Tačiau Utenos rajono ūkininkas atskleidė, jog jo žmona pagal močiutės receptą moka slėgti itin skanius tradicinius lietuviškus kaimiškus sūrius, kuriuos giria visi, kas tik paragauja, todėl šeima ir nusprendė plėtoti savo ūkį šia linkme. „Gal dar ir sviestą mušime, galbūt dar ką nors sugalvosime“, – svarstė R. Tamulis, pridūręs, kad, be sūrinės statybos bei įrengimo, dar norėtųsi pakeisti ir seną, susidėvėjusį, mažo galingumo melžimo aparatą, įsirengti melžimo aikštelę, nes dabar karvės melžiamos tiesiog pririštos pievoje.



Džiaugėsi palengvintomis sąlygomis

Pasak ūkininko, apie galimybę šiuo metu teikti paraišką jis sužinojo su reikalais nuvažiavęs į seniūniją, kur žemės ūkio specialistė jam pasakė, kad galima kreiptis paramos kaip tik tokiems smulkiems pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkininkams, kaip jis. Pašnekovas teigė, kad labai apsidžiaugė tokia galimybe ir pradėjo domėtis, ko reikia, norint įrengti sūrinę, pradėti gaminti bei parduoti sūrius. Todėl kitą savaitę, susitaręs su vienu Utenos rajono sūrininku, planuoja važiuoti apsižiūrėti. „Daugmaž jau numanau, ko reikės, bet labai smalsu pasižiūrėti, kaip dirba kiti“, – aiškino R. Tamulis, pridūręs, kad greičiausiai sūrinei reikės ir šaldytuvo, ir dujinės viryklės, ir karšto vandens, ir šaltkrepšio sūriams saugiai vežti, nors, žinoma, viskas priklausys nuo pinigų. Ūkininkas užsiminė, kad, jei reikės, prie ūkio plėtros prisidės ir savo lėšomis.


„Be to, šiuo metu suteikta tokia gera galimybė smulkių pieninių ūkių savininkams pasinaudoti parama, kad tiesiog nuodėmė būtų jos neišnaudoti“, – teigė pašnekovas, džiaugęsis, kad šiemet pienininkams palengvintos sąlygos gauti pagalbą – reikia surinkti mažiau atrankos balų, reikalavimai ūkio dydžiui ir karvių skaičiui palankūs smulkiems pieno ūkiams.



Be paramos – nė žingsnio pirmyn

Beje, pernai ūkininkas gavo 15 tūkst. eurų paramą pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“, už tuos pinigus sakė nusipirkęs naują traktorių ir puspriekabę, kurie labai praverčia ūkyje. „Puspriekabę daugiausia naudoju mėšlui vežti, o su traktoriumi nušienauju pievas, pervežu iš vienos vietos į kitą, jei reikia ką nors pervežti“, – aiškino vyras ir sakė, kad planams pavykus ketina savo pieninių karvių ūkį plėsti iki 10–12 galvijų.

Ir gauta, ir planuojama gauti būsima parama ūkininkas labai džiaugėsi ir teigė, kad be jos asmeninis ūkis neturėtų galimybių plėstis. „Vien iš savų pinigų tą padaryti būtų labai sudėtinga, o lįsti į paskolas tikrai nesinori, – kalbėjo R. Tamulis. – Tada geriau jau visai nieko.“




Išskirti pienininkai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės teigimu, pieninės galvijininkystės sektorius šiemet išskirtas dėl daugelio priežasčių, tačiau bene svarbiausios – mažas sektoriaus pelningumas ir tai, kad per daugelį metų šio sektoriaus atstovams sunku buvo pasinaudoti smulkiųjų ūkių parama dėl apriboto produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED). Pasak specialistės, anksčiau kriterijus atitikdavo tik pienininkystės ūkiai, laikantys 3–4 karves, todėl paramos galėjo kreiptis tik labai maža dalis pieno produkcijos gamintojų.

Pašnekovės teigimu, dabar numatyta, kad pienininkystės ūkyje paramos paraiškos pateikimo dieną pieninių veislių melžiamų karvių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 bei produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED. Šia priemone remiami būtent karvių pieno produkciją gaminantys ūkiai, tad ožkų ar avių pieno gamintojai šioje programoje nedalyvauja.

Kaip sakė D. Rutkauskaitė, šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 12 731 893 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 eurų.

ŽŪM specialistė priminė, jog paraiškas priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.





Užsk. 2118



Publikuota: 2020-09-18 10:46:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekėjai ieško priemonių kainoms mažinti
* Kaime ūkininkai įžvelgia tik privalumus
* Iš mėgėjų į profesionalus: „Perlas“ pradeda sezoną NKL
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės prastėjant situacijai dėl COVID-19?
Viešose vietose ypač saugausi.
Daugiau būnu namuose.
Dirbu iš namų.
Gyvenu kaip gyvenau.



Kalbos patarimai

Ar sakytina kreiptis adresu?
Pasakymas kreiptis adresu taisyklingas. Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis. Prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas