Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

Gamtinių jėgų rizikos žemėlapyje spalvos intensyvumas parodo, kokia dalis pastatų konkrečiame regione patyrė audros žalą.

„Lietuvos draudimo“ nuotr.

Ši vasara, draudikų skaičiavimais, į istoriją įeis kaip itin audringa bei pasižymėjusi stipriomis liūtimis ir kitais žalą turtui darančiais gamtos reiškiniais. Audros, škvalai ar liūtys neaplenkė visos Lietuvos, tačiau tam tikrų regionų gyventojai nuo gamtos stichijų kentėjo labiau nei kiti.

Žalų skaičius – trissyk didesnis

Per pirmąjį šių metų pusmetį draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ užfiksavo daugiau nei 6, 3 tūkst. atvejų, kai jos klientams priklausantys pastatai ar namų turtas nukentėjo nuo galingo vėjo gūsių, žaibo, krušos ar liūties. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, audrų sukeltų žalų skaičius šiemet buvo net 3 kartus didesnis.

Didžiausias pavienis nuostolis dėl gamtos stichijų šiemet buvo įvertintas 50 tūkst. eurų – sugadinta vėjo jėgainė.

Apdorojęs tūkstančius pranešimų apie šiemet dėl stichijų patirtas žalas, „Lietuvos draudimas“ sudarė gamtinių jėgų rizikos žemėlapį. Žemėlapis parodo, kur dažniausiai nuo gamtos žalų šiemet kentėjo gyventojų namai, kotedžai, sodybos ir butai, o spalvos intensyvumas žymi, kokia dalis pastatų konkrečiame regione patyrė audros žalą.

Stipriausiai nukentėjo Vakarų Lietuva

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, stipriausi smūgiai šiemet teko Vakarų Lietuvai. Į labiausiai paveiktų regionų penketuką pateko Klaipėdos, Šilutės, Kretingos rajonai bei Palangos miestas. Čia dėl audrų gyventojų būstai kentėjo beveik 6 kartus dažniau, palyginus su mažiausiomis audrų paveiktomis šalies vietovėmis.

Kiek mažiau nukentėjo žmonės, gyvenantys Jurbarko, Pagėgių, Rietavo, Skuodo ir Vilniaus apylinkėse. Tarp dešimties mažiausiai šių metų pirmąjį pusmetį nuostolių dėl audrų patyrusių vietovių yra Ukmergės, Zarasų, Varėnos, Joniškio, Pakruojo, Mažeikių ir Kazlų Rūdos rajonai bei Alytaus miestas.

Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais, o 2020-ieji tikrai įeis į istoriją kaip metai, kuriais užfiksuota itin daug stichinių nelaimių žalų.



Butuose nuostolių mažiau

Analizuojant turto žalas matyti, kad individualūs namai, palyginus su butais, nukenčia kelis kartus dažniau.

Nuo namų stiprus vėjas nuplėšia stogus ar jų dalis, aplaužo apdailos detales, apgriauna kaminus. Nuo vėjo nukenčia ir lauko statiniai – šiltnamiai, pavėsinės. Ekstremalūs gamtos reiškiniai paprastai neapsiriboja tik stipriu lietumi ar vėju. Gyventojų turtą dažnai niokoja ir kruša: ledo gabalėliai pažeidžia automobilius, stogelius, stogines ir šiltnamius. Žaibai, perkūnijos sugadina buities, šildymo sistemos techniką ar apskritai pastato elektros instaliaciją ir individualiuose namuose, ir butuose.

Pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---