„Santaka“ / 7 karantino pamokos mokykloms: kaip padėti mokytojams, mokiniams ir jų tėvams / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Linas SLUŠNYS Vaikų psichiatras, švietimo vadybos profesionalas, pedagogų socialinio ir emocinio ugdymo programų VšĮ „Lions Quest Lietuva“ vadovas

7 karantino pamokos mokykloms: kaip padėti mokytojams, mokiniams ir jų tėvams


Karantinas mūsų švietimo sistemai atnešė daug pamokų ir praktiškai visos jos susijusios su vadyba: su darbo grafikais, srautų valdymu, darbo krūvio ir atlyginimų perskirstymu, tėvų-mokyklos bendruomenės kūrimu ir mokymo turinio perkėlimu į internetą.



Ką gebėsime iš šių pamokų pasiimti, nuo to ir priklausys, ar norintiems dirbti mokytojams bus sudarytos normalios sąlygos.

Kooperacija

Pirma karantino pamoka – kooperavimasis. Svarbu matyti nebe klases, o vieno dalyko mokymą visoms klasėms ir duoti didesnį krūvį tiems mokytojams, kurie be streso naudojasi informacinėmis technologijomis.

Pedagogams nesvarbu, dėstyti pamoką internetu 10 ar 50 mokinių. Čia vadybos klausimas. Tegu kiekvieno dalyko mokytojai, kurie geriausiai valdo technologijas, veda pamokas, pvz., visoms šeštoms klasėms vienu metu, o kiti pedagogai dirba su vaikais šiems jau gavus užduotis: tikrina namų darbus, organizuoja atsiskaitymus ir pan.

Tokiu būdu ir mokytojai, darydami tai, ką geba geriausiai, veikdami grupėje jausis gerai, ir moksleiviai gaus kokybišką ugdymą.

Žinoma, tam reikia peržiūrėti atlyginimų lenteles. Kai vyksta nuotolinis ugdymas, reikia keisti mokymo sistemą. Kam imituoti pamokas? Jeigu nebus peržiūrėti atlyginimai ir mokytojams nemokės daugiau už sujungtas pamokas, pedagogai rinksis vesti pamokas neefektyviai, pvz., 4 pamokas po 10 vaikų, užuot vedę vieną pamoką 40-čiai mokinių.


Ministerija paruoštų metodikas, tik svarbu nebūti įsikibus į jas, kaip buvo tradiciniais mokslo metais.

Durys

Negalima užkalti mokyklų langų ir užkabinti spynų ant durų. Tokio durų užkalimo nebegali būti vien dėl to, kad saugotume savo mokytojus, kad jie galėtų normaliai dirbti bent jau mokykloje, kad galėtų grupelėmis dirbti klasėse (aišku, laikantis higienos, atstumų reikalavimų). Tokiu būdu mes nuimsime daugybę streso: vaikai galės eiti į mokyklą, tėvai – dirbti.

Mokyklos turėtų veikti tokiu principu: pasikeitus situacijai, tam tikrais momentais vienos mokyklos užsidaro, kitos – atsidaro.

Dar vienas variantas – įvesti COVID-19 tyrimą kas 2 savaites mokytojams, kaip dabar medikams. Jeigu tyrimai nerodo grėsmės, mes funkcionuojame. Jeigu užfiksuotas koronaviruso atvejis, tada 2–3 savaitėms užsidarome. Žmogus pasveiko – problemos neliko. Važiuojame toliau. Virusas egzistuoja, o mes išmokstame saugotis ir su juo gyventi.

Svarbiausia šioje vietoje – susitarti. Mokytojai gali dirbti visaip: su kaukėmis, su dezinfekciniais skysčiais, svarbu nepakirpti sparnų ir tartis.

Srautai

Turime išmokti suvaldyti srautus, pritaikydami mokymosi grafikus.


Kiekviena mokykla valdo savo mokymosi grafikus ir karantino laikotarpiu nebetinka laikytis nusistovėjusios tvarkos, kad pamokos vyksta nuo 8 iki 14 val. Kodėl kaimo mokykloje negalima išdėstyti pamokų nuo 8 iki 20 val. ir dirbti mažose grupelėse? Mokytojai, vaikai ir tėvai žinos grafiką ir galės ramiai dirbti. Mokyklos turi tokias galias.

Net ir nuotoliniu būdu turi būti taip padaryta, kad vaikai su mokytoju galėtų atlikti užduotis savarankiškai, nekeldami streso tėvams.

Emocijos

Per karantiną mokytojams teko sugerti milžinišką tėvų, vaikų ir mokyklų vadovybės emocijų krūvį. Mes turime nuimti nuo mokytojų šitą krūvį, kad jie galėtų visą dėmesį skirti turiniui ir mokymui. Todėl svarbu, kad kiekviena mokykla turėtų savo „Karštąją liniją“ – tai gali būti mokyklos psichologas bei informacinių technologijų mokytojas, kurie atsakytų į pasipylusius tėvų ir vaikų klausimus, susijusius su nerimu bei skaitmeninių technologijų naudojimu.

Tas emocinis krūvis tiesiogiai susijęs su mokytojų perdegimo problema. O pedagogas turi turėti galimybę neperdegti. Mokytojo saugumą lemia darbo sąlygos: pedagogas neturi dirbti po pamokų, jis neturi būti pernelyg apkrautas.


Lankstumas

Esant karantinui nebegali galioti tos pačios taisyklės, kaip tradiciniais mokslo metais.

Per karantiną ne vienoje mokykloje kilo konfliktų, kai mokytojas sakė „aš išvažiavau, esu kaime ir negaliu prisijungti prie interneto“ arba „aš rizikos grupėje, man 60 metų, išvažiavau į kaimą ir pamokų nevesiu“.

Šioje vietoje atsakymas turėtų būti paprastas: nedirbi – negauni atlyginimo. Vietoj jo gauni „Sodros“ pašalpą ar išmoką. Tiems, kas dirba atsidavę, už pastangas turi būti atlyginta. Per karantiną šios dalies niekas nerutuliojo, vis dėlto į ją reikia naujo vadybinio požiūrio.

Dabartinė pedagogų atlyginimų sistema to neleistų. Tačiau čia ir yra istorijos juokingumas: karantino metu taisyklės ir standartai staiga nustoja galioti, tačiau tam tikri dalykai turi veikti kaip ir anksčiau. Vienoje vietoje viskas sustoja, kitoje – niekas nesikeičia, tiesiog tai darysime nuotoliniu būdu.

Turinys

Svarbi pamoka, kurią supratome, – neturime turinio. Ir atėjus antram karantinui būtų tas pats, nes turinys nesusikuria per vasarą.

Per karantiną išlindo mūsų neišmanumas: giriamės, kad esame labai išmanūs, tačiau pasirodo, kad mokymo medžiagos internete turime itin mažai ir ribotai.

Čia išryškėjo anglakalbių, prancūzakalbių šalių privalumai – jos buvo žymiai geriau pasiruošusios teikti vaikams turinį nuotoliniu būdu.

Stresą kėlė ir tai, kad turėti kompiuterį neužteko, reikėjo žinoti, kurias programas naudoti, kad turinys būtų prieinamas.

Susitarimai

Pamatėme, kad nemokame tartis. Mokyklos valdo savo grafikus ir dėl jų galėjo tartis su tėvais, sykiu sustiprinti tėvų bendruomenę. Mokyklos darėsi apklausas, tačiau su tėvais niekas nesitarė, jie sulaukė tik vieno klausimo – ar turi kompiuterį.

Niekas nepaklausė tėvų, ar jie dirba. Tai yra nepagarba tėvų atžvilgiu. Turime išmokti būti kaip bendruomenė – nesakau, kad mokykla privalo prisitaikyti prie tėvų reikalavimų, bet turi bent jau žinoti situaciją.

Vaikams reikia mokytis, tėvams reikia dirbti, o virusas yra. Todėl svarbiausia – blaivaus proto švietimo vadyba: logiškai peržiūrėti situaciją, pagarbiai visų išklausyti ir nustatyti labai aiškias taisykles: kai įvyks tai, mes elgsimės šitaip.

Jei norime aukštos švietimo kokybės – mokytojas turi būti laimingas. Jeigu norime, kad vaikas mokytųsi, jis turi būti laimingas mokydamasis.





Publikuota: 2020-09-03 08:13:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai