„Santaka“ / Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Gižų nuovados viršininko Liudo Lietuvninko laidotuvės buvo labai iškilmingos.

Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią


Mirties bausmės vykdymas

Nuteistieji mirti po nuosprendžio pervežti į Kauno kalėjimą. Streiko dalyvis Vincas Aleksa, kuriam mirties bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, prisiminė, kad po malonės prašymų pateikimo nuotaika buvusi bjauri, o nervus ramino tik kapelionas ir kalėjimo pareigūnai. Mirtininkams leista parašyti laiškus į namus ir pasiūlyta atlikti išpažintį.

Mirties bausmės vykdytos slaptai, naktį arba labai ankstų rytą. Apie vidurnaktį buvo iškviečiamas kunigas, kuris suteikdavo sakramentus. Po to nuteistasis vėl būdavo nuvedamas į kamerą laukti. Per egzekuciją mirtininkai turėjo dėvėti kalinio drabužius, kariškiai buvo uniformuoti, bet be skiriamųjų ženklų. Perskaičius nuosprendį nuteistieji mirti galėjo tarti paskutinį žodį. Atvesti prie duobės mirtininkai buvo pririšami prie stulpo, jiems užrišdavo akis. Po signalo pasigirsdavo šūvių salvė, mirusieji krisdavo į duobę, kurioje būdavo palaidojami.

Suvalkijos ūkininkai iš Pajevonio krašto buvo sušaudyti Mickevičiaus slėnyje prie VI forto. Egzekuciją, vadovaujant J. Liaudanskiui, 3.33 val. įvykdė dvidešimt policijos mokyklos mokinių. Dr. Petraitis po dešimties minučių konstatavo sušaudytųjų mirtis.


Spaudoje paskelbus nuosprendį teigta, kad dėl bendradarbiavimo su svetimų valstybių agentais veikiant prieš valstybę Prezidentas Antanas Smetona nuosprendžio negalėjęs sušvelninti.

Griežtomis bausmėmis pasipiktino buvę Lietuvos prezidentai ir ministrai Kazys Grinius, Aleksandras Stulginskis, Mykolas Sleževičius, Pranas Dovydaitis, Ernestas Galvanauskas. Prezidentas A. Smetona šios delegacijos nepriėmė, tačiau atvykusiuosius išklausė ministras Juozas Tūbelis.

K. Grinius pareiškė: „Visas tautininkų režimo laikotarpis neatsikratė perversmo paliktų nuotaikų, ir suvalkiečių ūkininkų šaudymus ir sušaudymus reikia skirti prie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasekmių.“ Buvęs prezidentas, matyt, jautė nuoskaudą dėl prievartinio jo nušalinimo iš valstybės vadovo posto.

Už ginkluotus išpuolius Liudvinavo ir Kalvarijos apylinkėse mirties bausme dujų kameroje nubaustas streikininkas Aleksandras Maurušaitis. Apie jo mirtį dujų kameroje rašoma: „7 val. 50 min. nuteistasis buvo įvestas į dujų kamerą, 7 val. 52. min. būsto prievaizdas paleido į dujų kamerą dujas (CO). Pravėdinus dujų kamerą, 8 val. 40 min. gydytojas apžiūrėjęs Maurušaitį konstatavo, kad jo gyvybės žymių nėra.“

Sušaudymus nutarta pakeisti dujų kameromis, nes policijos mokyklų kursantų atliekamos egzekucijos traumuodavo jaunus mirties bausmės vykdytojus.


Sukruto valstybės priešai

Suvalkijos ūkininkų judėjimą savo politiniams tikslams bandė išnaudoti įvairios Lietuvos valstybei priešiškos jėgos. Tuo pasinaudojo Vokietija, kuri po Klaipėdos nacių teismų nutraukė prekybą su Lietuva. Rytprūsiuose buvo laisvai spausdinami streikininkų atsišaukimai. Vilkaviškio apskrityje dėl kultūrinių, konfesinių, istorinių priežasčių gyventojai, ypač vokiečiai ūkininkai buvo linkę į iš Rytprūsių sklindančius „padrąsinimus“.

Rankas sušildyti siekė ir Lenkija bei Sovietų Rusija. Taip pat sukruto Kominterno siųsti Lietuvos komunistai. Pastarieji streikininkus priskyrė prie kovotojų prieš „fašistinį A. Smetonos režimą“. Tačiau racionalūs, pasiturintys, individualistai Suvalkijos ūkininkai ant komunistinių „antifašistinio liaudies fronto“ šūkių nepasirašė.

Opozicijoje buvę valstiečiai liaudininkai ir krikščionys demokratai taip pat oponavo A. Smetonos režimui.



Kerštas

1936 m. lapkričio 9 d. popietę į Gižų policijos nuovadą atvykęs vyras pasiprašė vizito pas nuovados viršininką Liudą Lietuvninką, kuris į čia buvo perkeltas po tragiškų įvykių Gražiškiuose. Gižuose tarp senųjų gyventojų sklandžiusiose nužudymo versijose teigiama, kad įėjęs vyras laikė rankose kepurę, o po ja turėjo ginklą. Šovęs į L. Lietuvninką ir į netoliese sėdėjusį nuovados sekretorių V. Bačinską. Pastarasis spėjo pasislėpti už stalo, kulkos prašvilpusios virš galvos. Apie tai man papasakojo nuovados sekretoriaus Bačinsko sūnus, gyvenęs Pilviškiuose.


Dar pasakojama, kad skubiai pradėtos vykdyti žudiko paieškos rezultatų nedavė. Esą įvykdęs savo planą žudikas toli nebėgo, pasislėpė po P. Lingio tvartu, o aprimus paieškoms pasišalino.

Tikrojo L. Lietuvninko žudiko vardą gaubia paslaptis. Vienas iš įtariamųjų – Mečislovas Gelažius iš Šakių valsčiaus nubaustas kalėjimu iki gyvos galvos.



Parodė pagarbą

L. Lietuvninko laidotuvės buvo labai iškilmingos. Karstas su stikliniu gaubtu buvo vežamas arkliais. Velionį lydėjo skautai, jaunalietuviai, šauliai.

Kaip žinome, L. Lietuvninkas su V. Bačinsku buvo pirmieji Vilkaviškio skautai, šios organizacijos kūrėjai. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo skautai atkūrė „Gražinos“ skiltį. Viena pirmųjų jos narių vilkaviškietė Nomeda Bepirštytė surinko daug medžiagos apie skautų pradininką L. Lietuvninką.

N. Bepirštytė rašė, kad Gižų nuovados viršininko laidotuvėse dalyvavo ir kalbėjo Policijos departamento direktorius Svilas, Saugumo departamento direktorius Bortkevičius, Gižų šaulių vadas mokytojas Ignatavičius.

Gižų policijos nuovados viršininkui Vilkaviškio senosiose kapinėse 1937 m. atidengtas Vytauto Košubos sukurtas liūdintį karį vaizduojantis paminklas su įrašu: „Garbingai tarnybą eidamas žuvo Gižuose 1936 m. lapkričio 9 d.“

Dėl dalyvavimo Suvalkijos ūkininkų streike smarkiai nukentėjo ir Šakių apskrities streikininkai. Mirties bausmė buvo paskirta net dešimčiai bylos teisiamųjų (Prezidento dekretu bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos).

Istorijos pamoka: valdžioje esantieji turi labiau tartis su tauta. Kai dabar ūkininkai išparduoda pieno ūkius, taikiai streikuoja, statydami pakelėse kryžius, tai yra signalas, kad kažkas valdžios koridoriuose negerai.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Publikuota: 2020-09-02 08:27:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai