Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Parduoda traktorių MTZ-82 (3000 Eur). Tel. (8 342) 47 638.
Galioja iki: 2023-09-29 11:21:43
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Insulos“ kelionė po Dzūkiją ir Suvalkiją
Išsiilgę bendravimo ir kelionių, Vilkaviškio rajono diabetikų bendrijos „Insula“ nariai išsiruošė pakeliauti po Lietuvą. |
Istorijos žiniomis praturtintą kelionę po Dzūkiją ir Suvalkiją turistai pradėjo nuo Nemajūnų. Šis Birštono savivaldybės kaimas garsėja Šv. Petro ir Povilo medine bažnyčia, kurios pagrindinį altorių puošia garsaus XIX a. pab.– XX a. pr. dailininko Nikodemo Silvanavičiaus nutapytas paveikslas „Šv. apaštalai: Apaštalas Petras ir Apaštalas Paulius“. Šio dailininko keliai siekė Birštoną, kur jis gyveno, ir Nemajūnus.
Kaimo kapinėse palaidotas veterinarijos mokslo Lietuvoje pradininkas, bakteriologas prof. Elijošius Nonevičius, kurio rūpesčiu ant tautos varpininko dr. Vinco Kudirkos kapo iš Vilniaus buvo atvežtas ir pastatytas nulaužto medžio formos antkapinis paminklas.
Kapinių koplyčioje palaidotas garsus Vilniaus memuaristas Stanislovas Moravskis.
Prisiklausę pasakojimų apie garsiąsias dzūkių kepamas bandas, Nemajūnų kaimo bendruomenės namuose vilkaviškiečiai skanavo šio tradicinio bulvinio patiekalo, iškepto krosnyje ant kopūsto lapų.
Punios miestelyje keliautojai įkopė į didingą piliakalnį, kur, pasak istorijos šaltinių, su kryžiuočiais pasiaukojamai kovojo kunigaikštis Margiris ir jo kariai.
Jiezne aplankyta 350 metų istoriją menanti XVII a. statyta bažnyčia. Jos ir pirmosios Vilkaviškio bažnyčios, pastatytos 1620 m., fundatorius buvo Prienų seniūnas Steponas Pacas, gyvenęs ištaiginguose Pacų rūmuose Jiezne. Deja, iš buvusios pastato didybės telikęs fragmentas.
Jiezno kapinėse palaidoti iš Vilkaviškio krašto kilę savanoriai, kurie tame krašte žuvo kaudamiesi su Vinco Kapsuko vedamais bolševikais. Nors kapinėse paminklai atnaujinti, bet vilkaviškiečius nuvylė kapelių priežiūra. Sudžiūvęs šienas rodė nepagarbą savo istorijai. Beveik kaip ir dr. Vinco Kudirkos gimtinėje. Nevertiname mes savo kultūrinio paveldo. Vilkaviškietės moterys rovė žoles prie paminklo, skaitydamos taip gerai girdėtas pavardes: Pumeris, Literskis, Katilius, Paulavičius...
Pakelėje iškilęs Birštono bokštas, ant Nemuno kranto stovintis „Seklytėlės“ restoranas keliauninkams suteikė daug malonių akimirkų.
Važiuodami per Šilavoto miestelį pagrindine A. Radušio gatve keliautojai stabtelėjo prie didingos raudonplytės bažnyčios. Vilkaviškiečiai savo apsilankymu pagerbė kunigą Antaną Radušį, šios šventovės statytoją. Dar maloniau buvo gėrėtis šituo didingu pastatu, kai prisiminta, kad jį pastatė kraštietis, 1848 m. Oranų kaime, Gižų parapijoje, gimęs kunigas A. Radušis.
O žaviame pušyne nustebino ypatingas muziejus – Šilavoto davatkynas. Čia 1895 m. netoli tuomet dar stovėjusios Šilavoto koplytėlės ėmė dygti maži nameliai, kuriuose apsigyvendavo pamaldžios moterys, vadintos davatkėlėmis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šilavoto davatkyno paveldėtojos Danguolės Lincevičienės iniciatyva čia buvo įsteigtas muziejus, o jį ir bažnyčią jungiantis takelis pasipuošė liaudies meistrų išdrožtais šventųjų koplytstulpiais.
Grįždami namo keliautojai aplankė Palaimintojo J. Matulaičio gimtinę Lūginės kaime (Marijampolės sav.). Koplytėlė ir nuostabiai tvarkoma aplinka paliko gilų įspūdį.
Neliko nuošalyje ir Gižai, kuriuose buvo apžiūrėta Gižų kunigų seminarijos vietą žymintis ženklas, legendinė Gižų liepa, pasėdėta daug prisiminimų sukėlusiame senajame mokyklos suole.
Pasak „Insulos“ vadovo Kazimiero Kukio, net ir mažame žemės lopinėlyje, toli nekeliaudami galime pasigrožėti gražia gamta ir įspūdinga krašto istorija.
Antanas ŽILINSKAS
Publikuota: 2020-08-26 09:23:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Opšrūtuose suoleliu įamžintas Zitos Kelmickaitės atminimas * Virbaliečiai neapleido tradicijų – šiemet kvietė ragauti bulvių patiekalų * Sezono startą pasitinkantys „Bruklino“ futbolininkai neslepia ambicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Gladiolė ar kardelis? Šios vilkdalgių šeimos daugiametės svogūninės gėlės (lot. gladiolus ) lietuviškas botaninis pavadinimas – kardelis. Gladiolė – tarptautinis žodis. Taigi vartotini abu žodžiai.
Šūksniai
Statistika
|