„Santaka“ / „Insulos“ kelionė po Dzūkiją ir Suvalkiją / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda gerų pieninių karvių telyčias (gimusios vasario 13 d. ir vasario 28 d., bandos numeris 10263100204). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2022-10-08 09:51:50



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


„Insulos“ kelionė po Dzūkiją ir Suvalkiją


Išsiilgę bendravimo ir kelionių, Vilkaviškio rajono diabetikų bendrijos „Insula“ nariai išsiruošė pakeliauti po Lietuvą.

Istorijos žiniomis praturtintą kelionę po Dzūkiją ir Suvalkiją turistai pradėjo nuo Nemajūnų. Šis Birštono savivaldybės kaimas garsėja Šv. Petro ir Povilo medine bažnyčia, kurios pagrindinį altorių puošia garsaus XIX a. pab.– XX a. pr. dailininko Nikodemo Silvanavičiaus nutapytas paveikslas „Šv. apaštalai: Apaštalas Petras ir Apaštalas Paulius“. Šio dailininko keliai siekė Birštoną, kur jis gyveno, ir Nemajūnus.

Kaimo kapinėse palaidotas veterinarijos mokslo Lietuvoje pradininkas, bakteriologas prof. Elijošius Nonevičius, kurio rūpesčiu ant tautos varpininko dr. Vinco Kudirkos kapo iš Vilniaus buvo atvežtas ir pastatytas nulaužto medžio formos antkapinis paminklas.

Kapinių koplyčioje palaidotas garsus Vilniaus memuaristas Stanislovas Moravskis.

Prisiklausę pasakojimų apie garsiąsias dzūkių kepamas bandas, Nemajūnų kaimo bendruomenės namuose vilkaviškiečiai skanavo šio tradicinio bulvinio patiekalo, iškepto krosnyje ant kopūsto lapų.


Punios miestelyje keliautojai įkopė į didingą piliakalnį, kur, pasak istorijos šaltinių, su kryžiuočiais pasiaukojamai kovojo kunigaikštis Margiris ir jo kariai.

Jiezne aplankyta 350 metų istoriją menanti XVII a. statyta bažnyčia. Jos ir pirmosios Vilkaviškio bažnyčios, pastatytos 1620 m., fundatorius buvo Prienų seniūnas Steponas Pacas, gyvenęs ištaiginguose Pacų rūmuose Jiezne. Deja, iš buvusios pastato didybės telikęs fragmentas.

Jiezno kapinėse palaidoti iš Vilkaviškio krašto kilę savanoriai, kurie tame krašte žuvo kaudamiesi su Vinco Kapsuko vedamais bolševikais. Nors kapinėse paminklai atnaujinti, bet vilkaviškiečius nuvylė kapelių priežiūra. Sudžiūvęs šienas rodė nepagarbą savo istorijai. Beveik kaip ir dr. Vinco Kudirkos gimtinėje. Nevertiname mes savo kultūrinio paveldo. Vilkaviškietės moterys rovė žoles prie paminklo, skaitydamos taip gerai girdėtas pavardes: Pumeris, Literskis, Katilius, Paulavičius...

Pakelėje iškilęs Birštono bokštas, ant Nemuno kranto stovintis „Seklytėlės“ restoranas keliauninkams suteikė daug malonių akimirkų.

Važiuodami per Šilavoto miestelį pagrindine A. Radušio gatve keliautojai stabtelėjo prie didingos raudonplytės bažnyčios. Vilkaviškiečiai savo apsilankymu pagerbė kunigą Antaną Radušį, šios šventovės statytoją. Dar maloniau buvo gėrėtis šituo didingu pastatu, kai prisiminta, kad jį pastatė kraštietis, 1848 m. Oranų kaime, Gižų parapijoje, gimęs kunigas A. Radušis.


O žaviame pušyne nustebino ypatingas muziejus – Šilavoto davatkynas. Čia 1895 m. netoli tuomet dar stovėjusios Šilavoto koplytėlės ėmė dygti maži nameliai, kuriuose apsigyvendavo pamaldžios moterys, vadintos davatkėlėmis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šilavoto davatkyno paveldėtojos Danguolės Lincevičienės iniciatyva čia buvo įsteigtas muziejus, o jį ir bažnyčią jungiantis takelis pasipuošė liaudies meistrų išdrožtais šventųjų koplytstulpiais.

Grįždami namo keliautojai aplankė Palaimintojo J. Matulaičio gimtinę Lūginės kaime (Marijampolės sav.). Koplytėlė ir nuostabiai tvarkoma aplinka paliko gilų įspūdį.

Neliko nuošalyje ir Gižai, kuriuose buvo apžiūrėta Gižų kunigų seminarijos vietą žymintis ženklas, legendinė Gižų liepa, pasėdėta daug prisiminimų sukėlusiame senajame mokyklos suole.

Pasak „Insulos“ vadovo Kazimiero Kukio, net ir mažame žemės lopinėlyje, toli nekeliaudami galime pasigrožėti gražia gamta ir įspūdinga krašto istorija.

Antanas ŽILINSKAS



Publikuota: 2020-08-26 09:23:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paupio teritoriją papuošė ūkininkų dovanoti medeliai
* Pedagogo akys nuolatos krypsta į dangų
* Prie Vilkaviškio kikboksininkų prisijungė braziliško džiudžitsu meistras
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar jau reikėtų pradėti šildymo sezoną?
Tikrai ne.
Jau būtų laikas.
Įstaigose – pradėti, butuose – dar ne.
Savo namus jau šildau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas daiktavardis „niekadėjas, -a“?
Ne, nevartotinas. Jis sudarytas su svetimu daiktavardžio elementu -dėjas. Vartotina niek(a)darys, niek(a)darė, nenaudėlis, nenaudėlė, niekšas, niekšė.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas