|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93, 2 proc. 16–29 metų amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausia skleidžia nuomonės formuotojai.
Formuoja „influenceriai“
Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų instagrame turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.
„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo instagramo paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakojo L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.
Daugiausia – moksleiviai
Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15–75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė net 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant paauglių moksleivių grupę (14–18 m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.
„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo norinčiųjų tokioje veikloje dalyvauti. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sakė tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ vadovas Žilvinas Mažeikis.
Karantinas pakeitė priežastis
Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę.
„Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – pridūrė jis.
Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.
„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigė Ž. Mažeikis.
Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.
„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai, pradėdami savanorišką veiklą, ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikino Ž. Mažeikis.
Sujungia skirtingas kartas
Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1, 5 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.
„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodyti pozityvaus pavyzdžio“, – sakė projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.
Birutė STANEVIČIENĖ
Asociacijos „Langas į ateitį” informavimo ekspertė
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93, 2 proc. 16–29 metų amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausia skleidžia nuomonės formuotojai. |
Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų instagrame turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.
„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo instagramo paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakojo L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.
Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15–75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė net 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant paauglių moksleivių grupę (14–18 m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.
„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo norinčiųjų tokioje veikloje dalyvauti. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sakė tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ vadovas Žilvinas Mažeikis.
Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę.
„Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – pridūrė jis.
Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.
„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigė Ž. Mažeikis.
Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.
„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai, pradėdami savanorišką veiklą, ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikino Ž. Mažeikis.
Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1, 5 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.
„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodyti pozityvaus pavyzdžio“, – sakė projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.
Birutė STANEVIČIENĖ
Asociacijos „Langas į ateitį” informavimo ekspertė
Publikuota: 2020-08-24 09:06:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|