„Santaka“ / Lietuvos įvaizdis pasaulio žiniasklaidoje / Pasaulyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka visus apdailos darbus Marijampolės apskrityje. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-10-26 15:08:38

Išsinuomuotų butą Vilkaviskyje. Tel. 8 648 26 355.
Galioja iki: 2020-10-31 08:16:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasaulyje

Dalinkitės:  


Didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Vilniaus miesto iniciatyva reaguojant į koronaviruso pandemijos iššūkius viešąsias erdves atverti kavinėms ir restoranams.

Andriaus UFARTO nuotr.


Lietuvos įvaizdis pasaulio žiniasklaidoje


Pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose buvo paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų. Mūsų šalies įvaizdis užsienio žiniasklaidoje yra teigiamas.



Pranešimų tonas – neutralus arba teigiamas

Kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 tikslinių užsienio šalių (Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizė, užsienio žiniasklaidos antrojo šių metų ketvirčio pranešimuose pastebimas teigiamas šalies vertinimas, dominavo neutralus arba teigiamas tonas.

„Antrasis šių metų ketvirtis pasižymėjo bendro pranešimų srauto ir Lietuvos paminėjimų juose sumažėjimu, tačiau aktyvi šalies viešojo sektoriaus institucijų ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „GO Vilnius“ komunikacija COVID-19 akivaizdoje leido mūsų šaliai būti matomai ne tik kontekstiniuose pranešimuose, bet ir tapti pagrindiniu objektu naujienų pranešimuose. Matome kokybinius pokyčius – pastebimai išaugęs šalies paminėjimų skaičius įtakinguose ir dideles auditorijas turinčiuose naujienų portaluose. Tai pozityvi tendencija, nes didina skaitmeninį matomumą ir bendrą šalies žinomumą“, – pažymėjo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.


Atliktas tyrimas rodo, kad daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės (9 926), Vokietijos (9 140), Rusijos (7 378) ir Latvijos (6 398) interneto naujienų portalų pranešimuose.

Šį pusmetį didžiausio susidomėjimo sulaukė valdymo, t. y. vidaus ir užsienio politikos (46, 44 proc. visų žinių), turizmo (16, 27 proc.) bei investicijų ir imigracijos (14, 64 proc.) sritys.

Lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, užfiksuotas bendras Lietuvos paminėjimų skaičiaus sumažėjimas interneto portaluose (26, 21 proc.) ir socialiniuose tinkluose (4, 86 proc.).



Dažniausios – kultūros temos

Pozityvių naujienų sraute dominuoja kultūros temos ir šalies institucijų inicijuotos kampanijos. Kultūros tematika – viena pozityviausiai vertinamų dimensijų visą šį pusmetį. Lietuvos kultūra ir šalies menininkų laimėjimai, pastebimi pasaulio žiniasklaidos, garsina mūsų šalies vardą.

Pastarąjį pusmetį matomiausi buvo Lietuvos fotografų, kino bei teatro atstovų, muzikų, šokėjų darbai ir laimėjimai. Užsienio žiniasklaidos pranešimuose skambėjo operos solistės Asmik Grigorian, teatro režisierius Oskaro Koršunovo, avangardinio kino krikštatėvio Jono Meko vardai.


Vis dažniau užsienio žiniasklaidos pranešimuose Lietuva pristatoma kaip išskirtinė vieta kino filmams kurti. Šią žinią padeda skleisti mūsų šalyje filmuoti plataus atgarsio sulaukę serialai: „Stranger Things“, „Černobylis“. Šį pusmetį ir toliau sklido Lietuvos atstovų pergalės Venecijos bienalėje atgarsis.

Kalbėta apie Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio bei Vilniaus Gaono 300-ųjų metinių minėjimus. Pastebimą teigiamo pobūdžio pranešimų skaičių taip pat sugeneravo šių metų mūsų šalies atstovai „Eurovizijos“ dainų konkurse grupė „The Roop“ ir jų pergalės alternatyviuose „Eurovizijos“ konkursuose.

Kultūros naujienos dominavo Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos naujienų žiniasklaidos portaluose.



Pastebėtos reakcijos į pandemijos iššūkius

Iniciatyvi Lietuvos institucijų, taip pat šalies sostinės komunikacija ir įgyvendintos kampanijos COVID-19 akivaizdoje sugeneravo daugiau reikšmingų teigiamą toną turinčių pranešimų. Nors šį pusmetį didelė pranešimų dalis buvo susijusi su COVID-19 tema, neliko nepastebėtos ir socialinės, kultūrinės šalies iniciatyvos, reaguojant į pandemijos iššūkius. Bene daugiausia pasaulio žiniasklaida domėjosi Baltijos šalių „kelionių burbulu“, kuris sugeneravo daugiau nei 1 400 pranešimų ir potencialiai pasiekė 5 mlrd. auditoriją.


Taip pat didelio atgarsio sulaukė Vilniaus miesto iniciatyvos – viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, kinas po atviru dangumi, kaukių mados savaitė ir kita. Pastebėtos ir įvairios savanorystės iniciatyvos, technologijų panaudojimas gaminant apsaugos priemones, Vilties moneta, įamžinusi bendrystę ir solidarumą pandemijos akivaizdoje, kampanija „Ačiū, Lietuva!“ ir kitos iniciatyvos.

Prie teigiamų naujienų srauto generavimo aktyviai šį pusmetį prisidėjo ir turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ inicijuota kampanija „Discover colours you never knew existed“, tarptautinis virtualus renginys , , Fintech Week Lithuania“, pirmą kartą Lietuvoje organizuoti „fintech“ sektoriaus apdovanojimai. Neliko nepastebėti ir inovatyvūs sprendimai viešajame sektoriuje („GovTech Lab“) iniciatyva.

Įvaizdis – teigiamas

Vertinant užsienio šalių naujienų portalų informacinius pranešimus, užfiksuotas teigiamas Lietuvos įvaizdžio įvertinimas, kuris buvo atliekamas taikant Palankumo indekso ir tono vidurkio matavimo metodologiją. Vertinimas pagal pasirinktą metodologiją buvo atliktas įvertinus tik reikšmingus ir išskirtinius Lietuvos paminėjimus užsienio žiniasklaidoje antrąjį šių metų ketvirtį – tai sudarė 21 proc. (715) visų analizuotų pranešimų.

„Nors dominavo neutralaus tono pranešimai (jie sudarė 44, 1 proc. reikšmingų Lietuvos paminėjimų), didžiausią poveikį Lietuvos žinomumo formavimui turėjo, t. y. didžiausiai auditorijai buvo skirti teigiami pranešimai apie šalį (34, 69 proc.), kurie labiausiai ir lėmė teigiamą įvaizdžio įvertinimą užsienio žiniasklaidoje. Teigiamais pranešimais potencialiai pasiektas skaitytojų skaičius buvo 1, 7 karto didesnis nei neutraliais pranešimais pasiektų skaitytojų skaičius, o neigiamų pranešimų potencialiai pasiektą auditoriją pranoko beveik 4 kartus. Neigiami pranešimai sudarė mažiausiąją reikšmingų Lietuvos paminėjimų dalį – 21, 21 proc.“, – pažymėjo Lietuvos įvaizdžio grupės patarėja Jūratė Jazbutytė.

Didžioji dalis neigiamą toną turinčių naujienų pranešimų užsienio žiniasklaidoje šį pusmetį buvo susiję su COVID-19 viruso padariniais. Taip pat buvo minima Lietuvos piliečių nusikalstama veikla užsienio šalyse, aptariami klausimai, susiję su Holokausto atmintimi, Vilniuje planuotas teroro išpuolis, pareigūno S. Žymanto nužudymas, demografinės Lietuvos problemos, „Grigeo Klaipėda“ tarša Kuršių mariose. Neigiamo tono naujienos sudarė tik 9, 77 proc. visų šio pusmečio žinių apie Lietuvą, buvo fragmentiškos ir neturėjo didelės įtakos šalies įvaizdžiui užsienyje.




Lietuvos įvaizdžio grupės inf.





Publikuota: 2020-08-21 08:15:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekėjai ieško priemonių kainoms mažinti
* Kaime ūkininkai įžvelgia tik privalumus
* Iš mėgėjų į profesionalus: „Perlas“ pradeda sezoną NKL
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės prastėjant situacijai dėl COVID-19?
Viešose vietose ypač saugausi.
Daugiau būnu namuose.
Dirbu iš namų.
Gyvenu kaip gyvenau.



Kalbos patarimai

Ar sakytina kreiptis adresu?
Pasakymas kreiptis adresu taisyklingas. Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis. Prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas